Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, V. A., dalyvaujant ieškovui V. J. A., jo atstovams advokatams Dianai Višinskienei, Ričardui Lilui, atsakovei A. A., jos atstovei advokatei Singridai Samoškienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. A. ir atsakovės A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1190-221/2010 pagal ieškovo V. J. A. patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, ir atsakovės A. A. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei A. A. iš ieškovo V. J. A. 600 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovo V. J. A. priteisė valstybei 19,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. A. priteisė valstybei 12,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, išnagrinėjęs rašytinius dokumentus, nustatė, kad iki santuokos ieškovas V. J. A. savo vardu privatizavo butą (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 127), kurį 1993-01-25 pardavė I. P. už 190 000 talonų (1 t. b. l. 126) ir 1993-01-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (registro Nr. 12-II2) nusipirko butą (duomenys neskelbtini), už 293 400 talonų (1 t. b. l. 125). Gyvenant santuokoje 1993-10-21 sudarytos mainų sutarties (registro Nr. 3592) pagrindu įgytas butas (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. J. A. vardu (1 t. b. l. 25, bei 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 15-16). Atsakovė A. A. raštišku sutikimu mainams neprieštaravo (1 t. b. l. 100). Ieškovas V. J. A. 1993-11-25, neprieštaraujant sutuoktinei A. A. (1 t. b. l. 101), sutartimi dovanojo sūnui K. A. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 102-103, 128). Gyvendamas santuokoje šalys 1998-06-10 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0608 ha žemės sklypą, 17 700 Lt vertės, bei sodo pastatą, 41 300 Lt vertės, pavėsinę, 201 Lt vertės, ir kitus statinius, 26 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotus V. J. A. vardu 1994-07-08 (1t. b. l. 22, 23-24, 115-123). Atsakovė 1987-12-07 paveldėjo E. Č. turtą, t. y. dalį medinio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 137). Atsakovei 1988-02-29 išduotas orderis apsigyventi bute (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 136), kurį ji išsipirko iki santuokos su ieškovu sudarymo, t. y. 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t. b. l. 135). Butas įregistruotas atsakovės A. A. vardu, 168 000 Lt vertės (1 t. b. l. 21). Šalys yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 17).

Dėl santuokos nutraukimo. Nors ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, teismas konstatavo, kad atsakovės kaltei pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, teismo posėdžio metu jis aiškino, kad atsakovė juo rūpinosi, gamino maistą, tvarkė namus, tačiau jis nesugyveno su atsakovės vaikais, todėl pats 2006 metais susirinko savo daiktus ir paliko šeimą. Atsakovė, kaip ji aiškino, nieko apie sutuoktinio ketinimus palikti ją nežinojo, dėl to pergyveno, bandė kalbinti grįžti ir gyventi kartu. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Kad nieko namuose nebuvo žinoma apie V. J. A. ketinimą išeiti iš namų, patvirtino ir liudytojas R. G. (1 t. b. l. 158). Be to, kaip aiškino atsakovė, ieškovas, ją palikdamas namuose, pats vykdavo į šokius, o tai atsakovei nepatiko. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai (1 t. b. l. 155-156, 456, 156-158). Tai, kad ieškovas neigė, jog butas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo nuomojamas, bei aiškino, kad šis butas buvo skirtas jo sūnui Gintautui, nors atsakovė aiškino priešingai bei jos aiškinimą patvirtino kaip liudytojas ieškovo sūnus G. A. (1 t. b. l. 155), teismui sudarė pagrindą nevisiškai pasitikėti ieškovo paaiškinimais. Todėl teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio, tai yra atsakovo, kaltės (CK 3.60 str. 1, 2, 3 d.).

Dėl turto padalijimo. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad turtas, t. y. sodas su statiniais ir butas (duomenys neskelbtini), dėl kurio padalijimo kilo ginčas, yra įgytas santuokos metu, butas (duomenys neskelbtini), atsakovės – iki santuokos, tačiau nesutaria dėl ginčo turto teisinio režimo. Atsakovas nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas gyvenant faktinėje santuokoje su atsakove už bendras lėšas, butas buvo pagerintas, tačiau tam pagrįsti įrodymų nepateikė. Ieškovo prašymu apklausti liudytojai (1 t. b. l. 153-154, b. l. 154) negalėjo patvirtinti, kad ieškovas ir atsakovė dar iki santuokos sudarymo gyveno kartu, juos tik matydavo kartu. Ieškovas neįrodė aplinkybių, dėl ko butas (duomenys neskelbtini), būtų pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.). Teismas laikė, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo (1 t. b. l. 105, 135-137) ir yra asmeninė atsakovės nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), todėl nėra dalintinas. Butas (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1 t. b. l. 111), nors ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškiniuose bei atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad tai jo asmeninė nuosavybė. Ieškovas aiškino, kad šis butas įgytas už jo iki santuokos įgytą butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavus jau santuokoje, buvo nupirktas santuokos metu butas (duomenys neskelbtini), o pastarasis iškeistas į du butus (duomenys neskelbtini) gatvėse (1 t. b. l. 151). Atsakovė aiškino, kad įsigyjant butą Biržiškų gatvėje buvo panaudotos ir jos lėšos, kurias ji atidavė ieškovui (1 t. b. l. 153). Teismas laikė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo vėliau išmainytas ir į ginčo butą, įgytas vien tik už jo lėšas ir jas panaudojus asmeninės jo nuosavybės, o ne bendro šeimos turto sukūrimui. Atsižvelgęs į tai teismas padarė išvadą, jog prezumpcija, kad santuokos metu šalių įgytas butas (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta. Šį butą išmainius į ginčo butą (duomenys neskelbtini), pastarasis laikytinas jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.). Žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „Smiltelė”, įgytas 1998-06-10, t. y. šalims gyvenant santuokoje, tačiau statiniai statyti 1984 metais, iki santuokos sudarymo, nors teisiškai jie įregistruoti 1994-07-08 (1 t. b. l. 22, 23-24, 115-123). Atsakovė aiškino, kad statybos darbai buvo baigti šalims gyvenant santuokoje. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai (1 t. b. l. 155-156, b. l. 156, 158). Be to, ir pats ieškovas pripažino, jog negalėjo atlikti statinių teisinės registracijos, nes jie neatitiko reikalavimų (1 t. b. l. 152). Pradiniame ieškinyje, patikslintame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad sodo statinius ir žemės sklypą įgijo gyvenant su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1 t. b. l. 110, 3-8, 33-38, 73). Žemės sklypas ir jame esantys statiniai buvo naudojami bendroms sutuoktinių ir šeimos reikmėms. Todėl teismas laikė, kad žemės sklypas ir statiniai jame pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dalindamas turtą teismas taikė CK 3.117 str. 1 d., CPK 376 str. 4 d. bei CK 3.117 str. 2 d., atsižvelgė ir įvertino tai, kad ieškovas yra invalidas (1 t. b. l. 44), kad jis jau ketveri metai nesilanko, neprižiūri sodo, be to, jį dalijant lygiomis dalimis, būtų apsunkintas naudojimaisi turtu, todėl sprendė, kad tikslinga sodą skirti atsakovei, o butas (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad jis yra nedalus, nes yra vieno kambario, taip pat į tai, kad atsakovė turi butą, priteistas ieškovui. Įvertinęs sodo namelio statymo aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, teismas manė, kad kompensacija iš ieškovo atsakovei už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą nepriteistina.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantų argumentais, kad teismas pažeidė įrodinėjimo faktų pakankamumo ir įrodytumo, įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl sodo namelio ir žemės sklypo pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendro, tiek ir asmeninio turto.

Sudarę santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Pažymėtina, kad analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis), pvz., nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jeigu ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

Taigi tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK iki įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis SŠK 22 straipsnio 3 dalies nustatytomis taisyklėmis (atitinkantis CK 3.90 straipsnio 1 dalį), kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008; ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypas ieškovui buvo paskirtas 1975 metais. Ieškovas 1992-04-28 pateikė pažymą Kauno rajono valdybai parduoti jam ginčo žemės sklypą. Prie pažymos pateikė sodo sklypo planą (2 t., b. l. 104). 1992-08-26 ieškovas gavo mokėjimo pranešimą sumokėti už perkamą žemės sklypą 217 investiciniais čekiais arba 434 rub. grynais pinigais (2 t., b. l. 105). Žemės sklypo įkainavimo akte nurodyta žemės sklypo pirkimo kaina – 434 rub., valstybinis mokestis – 300 rub. ir 100 rub. mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą (2 t., b. l. 106). Ieškovas 1992-08-26, t. y., iki santuokos sudarymo su atsakove, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 443 rub. už išperkamą žemės sklypą (b. l. 124). Šie ginčo objektai iš esmės buvo inventorizuoti 1984-09-05, t. y. prieš 8 metus iki šalių santuokos sudarymo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2 t., b. l. 8, 9) patvirtina, kad ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), – sodo pastatas, pavėsinė, kiemo statiniai, baseinas, yra pastatyti 1984 m., baigtumo procentas nurodytas 100%. Šių pastatų savininku nurodytas ieškovas V. J. A.. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra 1988-09-28 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1994-05-18 sodininkų bendrijos pažyma Nr. 49, kadastriniai matavimai atlikti ieškovui gyvenant santuokoje su atsakove, t. y. 1993-08-20, o 1994-07-08 atlikta sodo namelio teisinė registracija ieškovo vardu.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad daržovių bei gyvulių auginimas sode buvo vienas iš šalių šeimos pragyvenimo šaltinių. Ši veikla neįrodo, jog atsakovė, savo darbu augindama daržoves ir gyvulius, padidino ginčo turto vertę. Pažymėtina, kad 1993-08-20 atlikti kadastriniai matavimai yra identiški 1984-09-05 atliktiems matavimams, t. y. neužfiksuota jokių pakitimų.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ginčo sodo sklypą su jame esančiais statiniais įsigijo už bendras lėšas ar kad atsakovės lėšomis iš esmės buvo pagerintas sodo namelis šalims gyvenant santuokoje. Tai, kad prieš išperkant žemės sklypą buvo atlikti kadastriniai matavimai ir tik 1998-06-10 su ieškovu buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R-8-52/98-0659 (b. l. 172), neįrodo, jog ginčo turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Kolegijos nuomone, atsakovė galėtų pretenduoti tik į 2 Lt (300 rub. + 100 rub.: 2) sumokėto mokesčio išlaidų, turėtų išperkant žemės sklypą įrodžius, jog minėti mokesčiai buvo sumokėti šalims gyvenant santuokoje.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto V. J. A. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai nepripažino ginčo sodo sklypo su jame esančiais statiniais jo asmenine nuosavybe, yra teisingi ir pagrįsti (CPK 178 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, SŠK 22 straipsnio 1 dalis). Todėl ši sprendimo dalis naikintina pripažįstant minėtą ginčo turtą ieškovo asmenine nuosavybe.

Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Byloje nustatyta, kad ieškovas 1992-10-28 pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigijo asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 127). 1992 m. gruodžio 11 d. ieškovas susituokė su atsakove (b. l. 12). 1993 m. sausio 25 d. ieškovas I. P. už 190 000 talonų pardavė iki santuokos privatizuotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 126), ir tą pačią dieną iš R. D. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 293 400 talonų (b. l. 125).

Siekiant išsiaiškinti aplinkybę, ar ieškovas iš asmeninių, ar iš bendrų lėšų įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau atsakovei sutikus, 1993-10-21 mainų sutarties pagrindu, be jokių priemokų iškeitė į du butus – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (b. l. 15,16), ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, jog butas įgytas už jo asmenines lėšas.

Apeliantė A. A. teigia, kad šį butą ieškovas įsigijo už bendras lėšas, nes ieškovo gautų 190 000 talonų už jo paduotą butą naujam butui įsigyti nepakako.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovas nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, jog butas įgytas už jo asmenines lėšas. Teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja. Teismas, spręsdamas dėl šio buto teisinio režimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, o ir pats ieškovas teisme pripažino, jog atsakovės sutikimo įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn ieškovas nebuvo gavęs. Ieškovui nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad butas (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir nutraukdamas santuoką, pagrįstai šį turtą padalino.

Ieškovas aplinkybę, jog ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė, nes pirktas už jo asmenines lėšas, įrodinėja liudytojo P. parodymais. Notariškai patvirtintos sutartys turi didesnę įrodomąją galią, todėl aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių turto vertės nustatymo

Procesinių ir kitų įstatymų normų, reglamentuojančių turto vertės pagal rinkos kainą nustatymą, nėra. Taigi buto vertė pagal rinkos kainą gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-251/2006). Turto vertė taip pat gali būti nustatoma paskiriant ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-12/2008; R. B. v. R. V. B.).

Pažymėtina, kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme šalys pateikė įrodymus, patvirtinančius skirtingą ginčo turto vertę, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo ginčas dėl turto vertės, ir buvo būtina laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų, juolab kad turtas nebuvo dalijamas vien tik natūra, jo dalis priteista kompensacijos pinigais forma. Pažymėtina, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė savo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo ir sutiko su 2011 m. birželio 16 dienai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nustatyta ginčo buto 53 600 Lt vidutine rinkos verte (2 t. b. l. 130), todėl teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl santuokinio turto padalijimo, remiasi šia pažyma.

Dėl sutuoktinių turto dalijimo natūra

Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, todėl nedalus. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), todėl jai gyvenamas plotas nereikalingas, o atsakovas gyvena ginčo bute, todėl parinkdama turto padalijimo būdą, teisėjų kolegija atsižvelgia į šio turto reikalingumą kiekvienam iš sutuoktinių, taip pat į tai, kad parinktas turto padalijimo būdas atitinka šalių pageidavimą. Dėl to ginčo butas natūra priteistinas atsakovui, įpareigojant išmokėti ieškovei ½ šio buto vertės kompensaciją, t. y. 26 800 Lt (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo 4 reikalavimas pripažinti butą su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovės A. A. asmenine nuosavybe yra perteklinis, nes teismas sprendimu šį butą pripažino atsakovės asmenine nuosavybe, todėl teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Visų pirma, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptarti ir detalizuotai reglamentuoti CPK normų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti su šiuo klausimu susiję ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinės A. A. prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio V. J. A. kaltės, kitam sutuoktiniui, t. y. Atsakovei, įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė nebuvo pareiškusi nei vieno iš minėtų reikalavimų, nors įstatymas tokią teisę jai suteikia. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių – ieškovo – kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio – atsakovės – naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Kadangi teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos 2 832 Lt bylinėjimosi išlaidos (1 332 Lt žyminis mokestis ir 1 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, b. l. 57, 68, 160, 161, 2 t., b. l. 50, 62, 128). Dėl to, kas paminėta, iš atsakovo taip pat priteistinos valstybei teismuose patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 51,45 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nekilnojamojo turto agentūrai „Naujas būstas“ sumokėtos 600 Lt turto įvertinimo išlaidos nebuvo būtinos, todėl jos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326, straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą:

Panaikinti teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias sprendimo dalis išdėstyti taip:

pripažinti ieškovo V. J. A. asmenine nuosavybe sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 26 600 Lt, pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 149 Lt, kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 20 Lt, bei 0,0608 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 11 600 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo V. J. A. ir atsakovės A. A. bendrąja jungtine nuosavybe.Padalyti santuokoje įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovui Vladislovui J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant išmokėti atsakovei A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 800 (dvidešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų) litų piniginę kompensaciją už jai tenkančią ½ buto dalį.

Iš ieškovo V. J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 832 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovo V. J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 51,45 Lt (penkiasdešimt vieno lito 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.