- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-572-154/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Danutė Matiukienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Skolininkas
- L. G.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko L. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą dėl antstolio Arturo Bložės kontoros 2009 m. sausio 12 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/1.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (išieškotojas) Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Arturo Bložės kontoros 2009 m. sausio 12 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/01 dėl vykdymo nutraukimo bei vykdomosios bylos užbaigimo ir išieškotojo nutarimą dėl baudos išieškojimo grąžinti antstoliui vykdymui.
Nurodė, jog pareiškėjas (išieškotojas) laiku kreipėsi dėl priverstinio nutarimo vykdymo pas antstolį, kad nėra institucijų aplaidumo dėl dvejus metus užsitęsusio nutarimo vykdymo, todėl mano, kad senatis neturi būti taikoma.
Skolininkas L. G. su tokiu išieškotojo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad jis nevengė išieškojimo ir jam netrukdė, ir kad byloje nėra duomenų padaryti išvadą, jog dviejų metų laikotarpyje po baudos paskyrimo buvo imtasi tinkamų priemonių išieškoti baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Arturo Bložės kontoros (pavaduojančioji antstolė Eurika Rulienė) 2009-01-12 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/1, o kitoje dalyje skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad nutarimas skirti baudą buvo perduotas vykdyti, nepažeidžiant nutarimų perdavimo vykdyti LR ATPK 308 str. 1 d. nustatyto termino ir buvo vykdomas pagal LR ATPK 312-314 straipsnius, reglamentuojančius nutarimo skirti baudą, vykdymo procesą. Pažymėjo, kad pareiškėjas (išieškotojas) aktyviai siekė, jog priverstinis baudų išieškojimas būtų vykdomas, o skolininkas L. G. nesirūpino greitu vykdomųjų dokumentų įvykdymu ir vykdomųjų bylų užbaigimu, jis sąmoningais veiksmais siekė nemokėti skolos, laukdamas vykdymo senaties termino pasibaigimo, todėl vadovaujantis teismų praktika, teismas konstatavo, kad skolininkui L. G. paskirtos baudos vykdymo senaties eiga sustojo ir nėra teisinio pagrindo pagal analogiją taikyti LR BK 96 str. 1 d.
Teismas taip pat nurodė, kad skundas dalyje dėl nutarimo grąžinimo vykdyti atmestinas, kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog nutarimas Nr. E 056346 būtų grąžintas pareiškėjui, o jeigu jis grąžintas, išaiškino pareiškėjui, kad šiai nutarčiai įsiteisėjus, jis turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl jo priverstinio vykdymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas L. G. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti. Antstolio patvarkymą dėl bylos užbaigimo palikti ir administracinės nuobaudos vykdymo procesą nutraukti.
Nurodo, kad Šiaulių rajono PK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimas dėl 4100 Lt baudos paskyrimo buvo priimtas 2005 m. birželio 22 d., o Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirta bauda palikta galioti. Antstolis išieškojimo negalimumo aktą surašė 2009 m. sausio 12 d., t.y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo nuobaudos paskyrimo. Kadangi LR ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, administracinių tesės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi LR BK numatytomis taisyklėmis. LR BK 96 str. 1 d. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. LR BK 96 str. 3 d. numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų nuostatų turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog po baudos paskyrimo daugiau kaip dvejų metų laikotarpyje buvo imtasi tinkamų priemonių iš skolininko išieškoti baudą, skolininkas nevengė ir netrukdė vykdyti nutarimą dėl baudos išieškojimo. Byloje nėra įrodymų, kad nuobaudos vykdymo senaties eiga sustojusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 str., 338 str.).
Vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, taikant LR ATPK normas dėl nuobaudų vykdymo, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant LR ATPK 308 str. 1 d. nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis LR ATPK 312 -316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą (Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-904/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 87; Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-396/2006). Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje jis nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi LR ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi LR BK numatytomis taisyklėmis. LR BK 96 str. 1 d. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. LR BK 96 str. 3 d. numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1126/2007).
Šioje nagrinėjamojoje byloje niekas neginčija aplinkybių, kad nutarimas skirti baudą L. G. įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 21 d., kad nutarimas skirti baudą buvo perduotas vykdyti nepažeidžiant LR ATPK 308 str. 1 dalyje nustatyto termino. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarties, tiek teismas, tiek proceso dalyviai sutiko, kad LR ATPK nesant nustatytų administracinės baudos vykdymo senaties terminų, vykdant nutarimą dėl
administracinės baudos paskyrimo administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją yra vadovaujamasi LR BK numatytomis taisyklėmis.
Esminis ginčas, kolegijos manymu, šioje byloje yra dėl to, ar yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas L. G. vengė ar trukdė vykdyti 2005-06-22 nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 4100 Lt bauda, ir ar dėl skolininko L. G. kaltų veiksmų (neveikimo) buvo praleistas dviejų metų senaties terminas arba konkreti šio termino dalis.
Kaip galima suprasti iš ginčijamos teismo nutarties motyvų, visą nutarimo vykdymo laikotarpį pareiškėjas (išieškotojas) „aktyviai siekė, jog priverstinis baudų išieškojimas būtų vykdomas“, o skolininkas L. G. „nesirūpino greitu vykdomųjų dokumentų įvykdymu ir vykdomųjų bylų užbaigimu“, tačiau šios teismo išvados, kolegijos manymu, nutartyje nėra aiškiai motyvuotos ir neatitinka teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono PK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimas dėl 4100 Lt baudos paskyrimo L. G. buvo priimtas 2005 m. birželio 22 d. (b.l.4), ir įsiteisėjo 2006-12-21, t.y. po to, kai Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirta bauda palikta galioti (b.l. 6-10).
Skolininkas L. G. gera valia paskirtos baudos nesumokėjo, todėl 2007-02-09 nutarimas buvo perduotas vykdyti į tuometinę L. G. darbovietę – A. Bložės antstolių kontorą, nes tokia nutarimų vykdymo tvarka buvo nustatyta pagal tuomet galiojusią LR ATPK 314 str. redakciją.
Dalinai įvykdytą nutarimą (išieškota 286,59 Lt) A. Bložės antstolių kontora 2008-05-06 Pažyma grąžino išieškotojui, nurodydama, kad skolininkas L. G. 2008-03-31 atleistas iš darbo. Kaip matyti iš ant šios pažymos esančiame spaude nurodytos datos, šis dokumentas pas išieškotoją, t.y. Šiaulių m. VPK VP Eismo priežiūros skyriuje, buvo užregistruotas tik 2008-09-18 (b.l. 13).
2008-10-08 raštu Nr. 40-5-S-264 išieškotojas –Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras- nutarimą persiuntė vykdyti į naują skolininko L. G. darbovietę- Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, kur L. G. dirbo nuo 2008-04-01 (b.l. 49).
2008-10-23 raštu Nr. S-2486-18.221 Radviliškio rajono savivaldybės administracija grąžino išieškotojui Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui neįvykdytą nutarimą, nenurodydama jokių motyvų (b.l. 50).
2008 m. lapkričio 4 d. A. Bložės kontora gavo ir priėmė vykdymui nutarimą dėl likusios nesumokėtos 3813,41 Lt baudos išieškojimo iš skolininko L. G.. Kartu su vykdytinu nutarimu antstoliui buvo pateiktas išrašas iš „SODROS“ duomenų bazės, kad skolininkas nuo 2008-04-01 dirba Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje.
2008-11-04 antstolio padėjėjas surašė patvarkymą dėl turto deklaravimo (vykd. byla Nr. 41-3797-2008, b.l. 4). 2008-11-07 gautas L. G. prašydamas suteikti jam galimybę per 30 dienų pateikti duomenis apie turtą, į kurį prašys nukreipti išieškojimą (vykd. byla, b.l. 7). 2008-11-07 pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis surašytas skolininko turto arešto aktas (vykd. byla, b.l.5-6, 8-9). 2008-11-05 gautas L. G. prašymas antstoliui leisti skolą sumokėti lygiomis dalimis per 6 mėn., įmokant pirmą įmoką iki 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigos (vykd. bylos, b.l. 10). 2008-12-24 antstolių kontoroje gautas skolininko L. G. prašymas nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties (vykd. byla, b.l. 11).
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad skolininkas L. G., nesumokėdamas baudos gera valia, nors dirbo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje ir nuosavybės teise turėjo turto (garažą), prašydamas suteikti jam galimybę per 30 dienų pateikti duomenis apie turtą, į kurį prašys nukreipti išieškojimą, prašymas antstoliui leisti skolą sumokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius, įmokant pirmą įmoką iki 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigos „nesirūpino greitu vykdomųjų dokumentų įvykdymu ir vykdomųjų bylų užbaigimu“, tačiau to, kolegijos manymu, nepakanka konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais ar neveikimu jis vengė ar trukdė išieškotojui, darbdaviui arba antstoliui įvykdyti nutarimą jo atžvilgiu ir dėl to buvo sustojusi senaties eiga. Be to, teismas nenustatė, nuo kada konkrečiai sustojo nutarimo vykdymo senatis ir iki kada tęsėsi, nes šis laikas turėtų būti eliminuotas iš bendro dviejų metų senaties termino.
Pagal nusistovėjusią teisminę praktiką vengimu atlikti bausmę, paskirtą apkaltinamuoju nuosprendžio, laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai kaip slėpimasis nuo teisėsaugos institucijų, gyvenamosios ar darbo vietos keitimas, savo išvaizdos pakeitimas, prisistatymas svetima pavarde ar svetimų dokumentų panaudojimas. Tokios skolininko L. G. veikos byloje nenustatyta. Kolegija iš dalies sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad vengimas atlikti administracinę nuobaudą turėtų būti traktuojamas kiek plačiau, nei vengimas atlikti bausmę, tačiau, kolegijos manymu, vertinant skolininko vengimą ar trukdymą vykdyti nutarimą, turi būti atsižvelgta į du esminius momentus: ar skolininkas pažeidė vykdymo proceso dalyvio pareigas, nustatytas LR CPK VI dalyje, ir ar skolininko veiksmai kaip nors sutrukdė išieškotojui, darbdaviui ar antstoliui įgyvendinti atitinkamas savo teises ir atlikti pareigas, numatytas LR CPK VI dalyje.
Byloje nebuvo nustatyta, kad skolininkas L. G. pažeidė ar neatliko kurių nors pareigų, numatytų LR CPK 644 str. ar 645 str. Skolininkas yra įpareigotas „nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus“ LR CPK 644 str. 1p.), tačiau jam suteikta teisė „reikšti prašymus“ (LR CPK 643 str. 6 p.). Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas L. G. būtų tyčia suklaidinęs išieškotoją, darbdavį ar antstolį, pateikdamas netikslius duomenis apie pajamas, turtą ar kitas vykdymui svarbias aplinkybes, ar pateikdamas suklastotus dokumentus. Skolininko L. G. prašymą darbovietei - Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, kad jis nepageidauja, kad bauda būtų išieškoma iš jo atlyginimo, nes turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas (b. 1. 54-55), kolegija vertina kaip bet kurio asmens teisę pareikšti prašymą, tačiau toks prašymas netrukdo vykdyti nutarimą priverstine tvarka, kaip ir kiti 2008-11-07 bei 2008-12-05 L. G. pateikti prašymai.
LR ATPK 309 str. 2 dalyje nustatyta išieškotojo pareiga kontroliuoti nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą, o LR CPK 640 str. 2 punkte nustatyta išieškotojo pareiga domėtis vykdymo eiga, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad nuo 2008-03-31, t.y. nuo skolininko L. G. atleidimo iš A.Bložės antstolių kontoros, iki 2008-10-08, t.y. nutarimo išsiuntimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, t.y. apie 6 mėnesius, nebuvo atliekami jokie vykdymo kontrolės veiksmai, nors L. G. nuo 2008-04-01 dirbo ir „SODROS“ duomenys išieškotojui buvo prieinami, ką patvirtina vykd. byloje esanti pažyma (b.l. 2). Išieškotojas nesigilino, kodėl Radviliškio rajono savivaldybės administracija grąžino neįvykdytą nutarimą, ir aplinkybė, kad L. G. paprašė darbdavio neišieškoti skolos iš jo atlyginimo, paaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog dėl skolininko veiksmų, sąmoningai siekiant išvengti sumokėti paskirtą baudą, senaties eiga sustojo, todėl išieškojimo senaties terminas nėra pasibaigęs, yra neteisingos; byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog po baudos paskyrimo daugiau kaip dvejų metų laikotarpyje buvo imtasi adekvačių priemonių iš skolininko L. G. išieškoti baudą, bet jis vengė ar trukdė vykdyti nutarimą dėl baudos išieškojimo, ir, neesant įrodymų, kad nuobaudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, laikytina, jog 2005-06-22 nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo senaties terminas pasibaigė 2008 m. gruodžio 21 d., ir Arturo Bložės antstolių kontoros 2009 m. sausio 12 d. patvarkymas, pasirašytas pavaduojančios antstolės Eurikos Rulienės, dėl vykdymo nutraukimo pagal LR CPK 629 str. 1 d. 4 punktą ir dėl vykdomosios bylos užbaigimo yra teisėtas.
Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: paliktinas galioti Arturo Bložės antstolių kontoros 2009 m. sausio 12 d. patvarkymas, pasirašytas pavaduojančios antstolės Eurikos Rulienės, dėl vykdomosios bylos Nr. 0041/08 užbaigimo.
Apelianto prašymas nutraukti vykdymo procesą netenkintinas, nes 2009 m. sausio 12 d. patvarkymu šis klausimas jau išspręstas.
Kolegija atskirai pažymi, kad antstolis 2008 m. lapkričio 4 d. gavęs išieškotojo nutarimą vykdymui, pažeidė LR CPK 652 str. 2 dalį, nes neįsitikino, ar nutarimą priėmę pareigūnai pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. LR CPK 651 str. nustatyti reikalavimai antstoliui prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, reglamentuoja bendrąją vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti tvarką, o LR CPK 652 str. yra nustatyti nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdymo ypatumai. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (LR CPK 651 str. 1 d., 652 str. 2 d.). 2008-11-14 įstatymas Nr. X-1839 dėl Civilinio proceso kodekso 512, 609, 610, 632, 756 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 652 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, įsigaliojo tik nuo 2009-04-01, taigi vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu dar galiojo, todėl vykdymas turėjo būti atliekamas būtent pagal LR CPK 652 straipsnyje nurodytą tvarką. Nors LR ATPK 314 straipsnio nuostatos jau buvo pasikeitę, tačiau vykdymo procesą reglamentuoja LR civilinio proceso kodekso normos, o ne LR administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintos materialinės teisės normos, todėl antstolis turėjo laikytis LR CPK 652 straipsnio reikalavimų.
Taip pat kolegija pažymi, kad LR CPK 617 str. numatyta išieškotojo teisė pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: palikti galioti Arturo Bložės antstolių kontoros 2009 m. sausio 12 d. patvarkymą, pasirašytą pavaduojančios antstolės Eurikos Rulienės, dėl vykdomosios bylos Nr. 0041/08 užbaigimo.