- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- 2YT-23029-877/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17983-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo E. M., gimusio 1957 m. lapkričio 10 d., mirties 1992 m. lapkričio 22 d., faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu, kadangi po tėvo mirties 2000 m. balandžio 17 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 7-1996 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 0,0166 ha žemės sklypą. Pareiškėjas nurodo, kad visus darbus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, tai yra žemės sklypo atmatavimo, žemės sklypo paženklinimo – parodymo, ribų nustatymo, o vėliau atkūrus nuosavybės teises, žemės sklypų priežiūros darbus atliko pareiškėjas. Vėliau šį žemės sklypą pareiškėjas prižiūrėjo, šienavo. Dėl teisinių žinių trūkumų dėl palikimo į notaro biurą po tėvo mirties nesikreipė. Po E. M. mirties paveldėjimo byla Kauno miesto 15-ame notarų biure neužvesta. Nurodė, kad kitų įpėdinių nėra (b. l. 24-26).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo neprieštarautų dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokių faktų nustatymui reikalingų įrodymų (b. l. 33).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į patikslintą pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir su juo sutinka (b. l. 44-46).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 11 d. mirė E. M. (b. l. 11), kuris buvo pareiškėjo P. M. tėvas (b. l. 8). E. M. su R. M. (Montvilaite) susituokė 1976 m. gegužės 12 d., jų santuoka nutraukta 1985 m. kovo 14 d. (b. l. 9-10). Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, E. M. vardu yra registruotos 166/676 dalys žemės sklypo, esančio Šiauliuose, Kalniškių g. 26, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), kurios įgytos ir įregistruotos 2000 m. balandžio 17 d. Šiaulių Apskrities viršininko sprendimo Nr. 7-1996 pagrindu. Iš 2000 m. balandžio 17 d. Šiaulių Apskrities viršininko sprendimo Nr. 7-1996 (b. 1. 15-18) matyti, kad E. M. atkurtos nuosavybės teisės į M.B. nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), 0,0166 ha žemės sklypą. 2016 m. rugpjūčio 26 d. pažyma iš Kauno m. 15-ojo notarų biuro (b. l. 12, 14) patvirtina, jog po E. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registre duomenų apie E. M. testamentų įregistravimą nėra (b. l. 13).
Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo P. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei liudytojo V.M. parodymų, nustatė, kad P. M. faktiškai pradėjo valdyti E. M. turėtą turtą, ir toliau prižiūri nekilnojamąjį turtą, į kurį jau po palikėjo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės. Suinteresuoti asmenys prašomo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja, kitų įpėdinių nėra. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėjas P. M. po tėvo E. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po E. M., gimusio 1957 m. lapkričio 10 d., mirties 1992 m. lapkričio 22 d., faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.