Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis G. kaime, G. seniūnijoje, Joniškio rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta Šiauliuose, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2001 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio l dalį, bausmė – bauda (12500 Lt) atimant teisę 3 m. vairuoti transporto priemones,

2) 2002 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m. su 1250 Lt bauda ir su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 1 dalimi ši bausmė subendrinta su 2001 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo su 12500 Lt bauda ir 300 Lt vertės turto konfiskavimu, atimant teisę 3 m. vairuoti transporto priemones, (įskaitytos 2 d.). 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė sutrumpinta iki 1 m. laisvės atėmimo, panaikinant paskirtą papildomą bausmę – 300 Lt vertės turto konfiskavimą, pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 7 punktas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. su įpareigojimais, bei atleistas nuo pagrindinės bausmės 12500 Lt baudos ir papildomos bausmės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 m. atlikimo.

3) 2003 m. spalio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 11 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2002 m. vasario 28 d. Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 7 punktą bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas neišnykęs,

4) 2012 m. sausio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, pridedant prie neatliktos bausmės dalies, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. B. 2018 m. liepos 29 d., apie 0:30 val. namuose, esančiuose Joniškio r. G. k. asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kartų, tačiau ne mažiau penkis kartus kumščiu smogė į veidą A. M. , po ko pastaroji nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip nukentėjusiajai A. M. padarydamas dešinio viršutinio žandikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., be to jis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, į konfliktą įsiterpusiai sugyventinei J. M. tyčia pastarajai kumščiu smogė du kartus į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

M. B. , apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad J. M. yra jo sugyventinė ir su ja kartu gyvena apie 5 metus. Su sugyventine gyvena adresu Joniškio r. G. k., sugyventinės vardu registruotame name. Su sugyventine augina 2 mažamečius vaikus, sugyventinės sūnų 9 metų D. K. ir jų bendrą dukrą 9 mėnesių V. B. . Gyvendami su sugyventine Juliana veda bendrą ūkį, šeimą išlaiko jis, nes sugyventinė augina vaikus. Su sugyventine santykiai visada buvo geri, aišku, kaip ir kiekvienoje šeimoje tarp jų kyla konfliktų, bet šie konfliktai būna tik žodiniai, smurto atvejų nėra buvę. 2018 m. liepos 28 d. iš ryto į namus padėti atlikti remonto darbus atvyko sugyventinės mama A. M. . Atvykus A. M. , su sugyventine šiek tiek žodžiu sukonfliktavo dėl jos elgesio su juo, kad ji norėdama pasipuikuoti prieš mamą ir parodyti, kad viskas yra taip, kaip ji pasako, pradėjo jam vadovauti, ką ir kaip turi daryti. Su sugyventine sukonfliktavo tik žodžiu, bet tuoj viskas pasimiršo ir vėl kiekvienas užsiėmė savo darbais. Padirbėję prie atliekamo remonto, vakare apie 20 val. nusprendė išsikepti šašlykų, išgerti butelį degtinės (1 l talpos). Su sugyventine J. ir jos mama A., pradėjus kepti šašlykus, į svečius atėjo sesuo A. P. , jos vyras J. P. , kurie prisijungė prie jų, ir visi kartu vakarojo kieme. Jo sugyventinė alkoholio nevartojo. Vienu metu besėdint prie stalo su sugyventine J. dėl asmeninių dalykų vėl apsižodžiavo, vienas kitą įžeidė ir tada į jų konfliktą įsikišo sugyventinės mama A., kuri šaukdama ant jo vieną kartą kumščiu jam sudavė į veido sritį. Po A. suduoto smūgio jis iškart išėjo pasivaikščioti, nusiraminti. Praėjus gal 10 min., nusiraminęs grįžo prie stalo ir A., pamačiusi jį, vėl pradėjo ant jo pulti, įžeidinėdama jį tampė už rūbų ir tokiu savo elgesiu jį labai supykdė, todėl, būdamas piktas, kumščiu sudavė sugyventinės mamai A. vieną ar du smūgius. Kur savo smūgiais pataikė A., jis nežino, nes tuo metu lauke buvo tamsu, stalą apšvietė tik deganti žvakė, o į konkrečią kūno dalį netaikė. Po jo suduotų smūgių A. nugriuvo ant žemės. Jis pats po savo veiksmų buvo šoke, išsigandusi buvo ir sugyventinė, kuri šaukdama pradėjo bėgti nuo stalo. Kuriuo metu jis sudavė savo sugyventinei J. jis neprisimena, tačiau negali nei neigti nei patvirtinti, kad tai padarė, nes konflikto metu buvo tikrai supykęs. Kai išgirdo sugyventinę sakant, kad kvies policiją, jis dar priėjo pasižiūrėti kaip jaučiasi A., matė, kad ji buvo sąmoninga, nes girdėjo ją kalbant ir kaltinant jį, kad jai sulaužė žandikaulį ir išmušė dantis. Buvo labai išsigandęs, todėl nuėjęs toliau nuo visų pradėjo graužtis dėl savo veiksmų. Vėliau dėl įvykusio įvykio buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sugyventinės mama A. kartu su jais negyvena, ji gyvena Kaišiadorių r., pas juos atvyksta tik į svečius. Labai gailisi dėl savo veiksmų konflikto metu (b. l. 97-98);

2018 m. liepos 30 d. M. B. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad tvirtina prieš tai apklausos metu duotus parodymus, šiuo metu papildymų neturi, keisti parodymų nenori (b. l.105);

2018 m. rugsėjo 20 d. M. B. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad tvirtina prieš tai apklausos metu duotus parodymus ir juos papildė, kad sutinka su jam pateiktu įtarimu, labai gailisi, kad konflikto vykusio 2018 m. liepos 29 d., apie 0.30 val., metu, jo namuose, esančiuose G. k., Joniškio r., jis dėl asmeninių priežasčių, išgertuvių metu, susipyko su sugyventinės mama A. M. , kuriai supykęs smogė kelis kartus į veidą, jis pats dėl girtumo tiksliai neprisimena, kiek kartų sudavė A., tačiau neneigia, kad galėjo būti suduoti tiek smūgių, kiek yra pateikta pranešime apie įtarimą. Gailisi, kad tokiu būdu sukėlė A. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. A. atsiprašė, su ja susitaikė. Taip pat sutinka ir gailisi, kad to paties konflikto metu, kai jo sugyventinė J. M. bandė įsikišti į jų konfliktą su A. ir nuraminti, jis jai du kartus sudavė į veidą, labai gailisi dėl savo netinkamų veiksmų (b. l. 112);

nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2018 m. liepos 28 d. atvažiavo pas savo dukrą J. M. į svečius, adresu G. k., Joniškio r., padėti daryti remontus. Dukra minėtu adresu gyvena su sugyventiniu M. B. ir sūnumi D. K. ir dukra V. B. . Vakare apie 21 val. kieme pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jiems sėdint ir vakarojant, dar buvo M. B. sesuo su vyru, po to dar buvo atvažiavęs M. draugas su šeima, jo nežino vardo, nesigilino. Kilo žodinis konfliktas tarp jos ir M. dėl tų draugų, kuriuos M. pasikvietė, nes jam buvo prieš tai pasakyta, kad vyksta darbai ir kad draugų kieme nebūtų. Jų konflikto metu M. ant jos dukros pasakė: padla ir valkata. Ji pasakė M., kad prie jos tokių žodžių nevartotų. Tada ji supykusi šalia sėdinčiam M. sudavė delnu vieną kartą per veidą. Tada jis puolė prie jos ir smogė jai, ar jis stovėjo ar sėdėjo, ji nežino, nieko neprisimena. Gulėjo gal 15-20 min. be sąmonės, kiek jai žinoma, tuo metu dukra iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji atvažiavusi ją išsivežė į priėmimo skyrių (b. l. 45-46);

nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2018 m. liepos 28 d. pas ją į svečius, esančius G. k., Joniškio r., atvažiavo jos mama A. M. , kuri padėjo darytis remontus. Minėtu adresu gyvena kartu su sūnumi D. K., dukra V. B. ir sugyventiniu M. B. . Su M. kartu gyvena kaip sugyventiniai jau virš keturių metų. Baigus darbus, apie 21 val. jie namo kieme pradėjo vakaroti. Su jais kartu dar buvo M. sesuo A. P. su vyru S. P. . Vartojo lauke alkoholį, ji išgėrusi buvo labai mažai, kiti vartojo daugiau už ją, ką jie tiksliai gėrė, ji nematė. Mama A. M. šnekėjo su M., kad nebuvo galima prisikviesti žmonių, kol vyksta darbai. Po to M. ant jos pradėjo šnekėti negražius žodžius, kurie mamai labai nepatiko. Mama pasakė M., kad prie jos nevadins dukros šitaip. Tačiau M. nesiramino, toliau šnekėjo savo ir kėlė konfliktus. Tada mama kepštelėjo su delnu per veidą M. vieną kartą, tačiau smūgis išvis nebuvo stiprus. M. atsistojo nuo kėdės, jos mama taip pat atsistojo. Tada M. smogė du kartus kumščiu mamai į veidą, po suduotų smūgių mama nukrito ant žemės, bet tada iš karto atsistojo. Tada į konfliktą įsiterpė ji ir M. jai du kartus smogė į dešinę veido pusę, pajuto fizinį skausmą. Tada vėl M. puolė prie jos mamos ir smogė kokius du ar tris kartus jai į veidą, tada jau mama ,nukritusi ant žemės, prarado sąmonę. Kad M. daugiau nebesmūgiuotų jos mamai, S. M. įmetė į vaikišką pripučiamą baseiną, kad jis nusiramintų. Ėjo žiūrėti, ar mama gyva, ar kvėpuoja, M. tuo metu sėdėjo ant kėdės ir juokėsi iš visko. Iškvietė policiją. Jai pasakė, kad policija atvažiuos už 15 min., ėjo į namą rinktis daiktų. Iš paskos atėjo M. ir priėjęs prie jos iš nugaros ar iš šono, tiksliai nežino, pradėjo ją smaugti, M. smaugė ją vieną ranką sulenkęs per alkūnę ir uždėjęs ją man ant kaklo, tačiau dėl smaugimo jai neskaudėjo. Ji kažkokiu būdu išsilaisvino ir pabėgo nuo jo. Suduodamas smūgius, M. B. jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 57-58).

Kaltinamojo M. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas padarė nukentėjusiajai A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nukentėjusiajai sugyventinei J. M. sukėlė fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trijų metų, o BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis M. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį M. B. siūlė nubausti 1 metais laisvės apribojimo, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį nubausti 9 mėnesiais laisvės apribojimo. Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu. Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, ir skirti galutinę bausmę 1 metus laisvės apribojimo. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis M. B. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas keturis kartus (80-85 b. l.), teistumai išnykę, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka baustas (86 b. l.), registruotas darbo biržoje (88 b. l.), nedirba (88 b. l.). Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, kaltinamasis su šia bausme sutiko, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. B. atžvilgiu bus pasiekti, paskiriant už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, prokuroro prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje M. B. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos jas iš dalies apimant, ir M. B. skirtina subendrinta bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės apribojimo. M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. B. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas nuo 2018 m. liepos 29 d. 2.45 val. iki 2018 m. liepos 30 d. 14.09 val. (115-116, 120 b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama 4 laisvės apribojimo dienom (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ pp.).

Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (122-123 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

DVD-R diskas su vaizdo ir garso įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriais) metais laisvės apribojimo;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devyniais) mėnesiais laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 29 d. 2.45 val. iki 2018 m. liepos 30 d. 14.09 val., tai yra dvi paros, kas prilyginama 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

DVD-R diską su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.