Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Elenai Deksnienei, prokurorei Dianai Suvaizdytei Makšimienei, gynėjui advokatui Sergejui Korznikovui, nukentėjusiai P. K., jos atstovei advokatei Rasai Čibirienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., lietuvis,LR pilietis, nebaigto aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, gyv. Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas pagal BK 310 str.

kaltinamasis A. G. 2010m liepos 15d apie 11.30 val., savo namo, esančio Rokiškio m., (duomenys neskelbtini) kieme, ne mažiau kaip du kartus suduodamas mediniu pagaliu , (kuo galėjo būti ir kastuvo kotas) ,P. K. katinui, padarydamas jam kairės krūtinės pusės poodiniame audinyje 3-10-to šonkaulių srityje išplitusią hematomą, kairiosios krūtinės pusės vidurine dalimi 3-4-to šonkaulių pilnus skersinius lūžius, kairės pusės 6-7-to ir 9-10-to tarpšonkaulinių raumenų plyšimą, krūtinkaulio lūžimą, plaučių edemą, žiauriai elgėsi su gyvūnu, nes dėl patirtų sužalojimų gyvūnas žuvo.

Kaltinamasis A. G. kaltas neprisipažino ir paaiškino, kad jis liepos 15d iš namų išvažiavo apie 6 val ir namo grįžo apie 11 val. Įvažiuodamas į kiemą matė, kad P. K. stovi prie savo kiemo gyvatvorės ir stebi jo kiemą. Kieme išgirdo aršiai lojant šunį, todėl nuėjo prie voljero. Pamatė, kad šuo įsikandęs tampo po voljerą katiną. Įėjęs bandė atimti, bet šuo tik įkando jam į ranką. Jis nuėjo į kambarį, susitvarstė žaizdą ir po kokių 10 min. vėl grįžo prie voljero. Pasiėmęs plastikinę dėžę , ją uždėjo ant šuns, todėl šuo paleido katiną ir jis šunį uždarė į balandinę. Tuo metu pradėjo šaukti kaimynė, kad iškvies policiją, nes jis nužudė jos katiną. Atvažiavus policijai, katino gaišena jau buvo sustigusi ir jie ją išsivežė. Jis katino nežudė, su pagaliu ar su kąstuvu jo nemušė. Jis nežino kaip katinas atsirado šuns voljere.Gal jau negyvas ten buvo įmestas.

Nukentėjusios P. K. parodymais, kuri teigia, kad 2010m liepos 15d ji apie 9 val savo katiną išleido į kiemą, o pati išvažiavo į sodą. Grįžusi pastebėjo, kad prie durų katinas jos nelaukia, o kaimyno A. G. šuo piktai kažką loja. Ji suprato, kad ten gali būti jos katinas, todėl stebėjo kaimyno kiemą. Pamatė, kad atvažiavęs A. G. nuėjo prie šuns voljero ir balandinės. Matė, kad jis prie balandinės su pagaliu du kartus pasilenkdamas sušėrė. Suprato, kad muša katiną, nes po kiekvieno smūgio šis miauktelėdavo. Po to matė, kad kaltinamasis pakėlė nuo žemės jos katiną ir įmetė į šuns voljerą.Katinas dar buvo gyvas, nes vėl miauktelėjo. Ji buvo prie kaimyno tvoros ir šaukė ant jo, bet jis nekreipė dėmesio. Ji iškvietė policiją. Dėl katino netekties patyrė didelę moralinę skriaudą, nes jis jai buvo vienintelis gyvūnas, praskaidrinantis jos vienatvę.

Liud. E. G. parodymais, kuris kaip policijos darbuotojas gavęs iš budinčios dalies pranešimą ,atvyko į įvykio vietą ir rado šuns aptvare negyvą baltos spalvos katiną. Padarytų katinui išorinių sužalojimų nesimatė. Kailis buvo suteptas, bet nekruvinas.

Liud. V. L. parodymais, kuris teigia, kad į įvykio vietą atvyko su R. K.. A. G. šuns voljere gulėjo baltas katinas. A. G. aiškino, kad parvažiavęs namo pamatė, jog šuo pešasi su katinu, todėl juos su kąstuvu skyrė. Teigė, kad su kąstuvu sudavė smūgį savo šuniui, kad pastarasis paleistų grobį.Prie voljero iš tiesų stovėjo sniegui kasti kąstuvas, todėl jie tą kąstuvą paėmė kaip daiktinį įrodymą. Katinui buvo papilvė ištepta purvu, bet kraujo ant kailio nesimatė.

Liud R. K. parodymais, kuris paaiškino, kad įvykio vietoje kalbant su A. G., pastarasis neneigė, jog buvo konfliktas, kad šunį ir katiną bandė atskirti su kąstuvu. Matė katino lavoną šuns voljere. Katinas baltas su juodu uodegos galiuku.

Liud. R. L. parodymais,kuri pasisakė, jog yra kinologė, turi gyvūnų globos namus ir iš patirties žino kaip elgiasi šunys pamatę katinus. Jos nuomone šuo negali sužaloti katinui vidaus organų, nepadarydamas išorinių sužalojimų. Teigia, kad šuo puola tik gyvus katinus,bet jiems praradus gyvybę, šuo nuo jų pasitraukia, ypač jaunas šuo, nes juos atbaido mirties kvapas. Jos nuomone negyvo katino šuo tąsyti negalėjo.Iš padarytų katinui sužalojimų galima spręsti, kad jie padaryti mechaniniu būdu.

2010-07-19 Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK VTS tyrėjo R. K. tarnybinis pranešimas su fotolentele ir įvykio vietos apžiūra, kur užfiksuota, kad A. G. kieme, šuns aptvare, rastas negyvas katinas (b. 1. 12-15).

2010-07-29 gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 57, kuriame nustatyti nugaišusio katino sužalojimai: kairios krūtinės pusės poodiniame audinyje 3-10-to šonkaulių srityje išplitusi hematoma; kairiosios krūtinės pusės vidurine dalimi 3-4-to šonkaulių pilni skersiniai lūžiai; kairės pusės 6-7-to ir 9-10-to tarpšonkaulinių raumenų plyšimas; krūtinkaulio lūžimas; plaučių edema ( b. 1. 21-22 ).

2010-10-07 nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaip P. K. parodo vietą kur A. G. daiktu, panašiu į medinį pagalį, tvojo jos katinui ( b. 1.32-36).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis savo namo, esančio Rokiškio m., (duomenys neskelbtini) kieme, ne mažiau kaip du kartus suduodamas mediniu pagaliu,( kuo galėjo būti ir kastuvo kotas), P. K. katinui, padarydamas jam kairės krūtinės pusės poodiniame audinyje 3-10-to šonkaulių srityje išplitusią hematomą, kairiosios krūtinės pusės vidurine dalimi 3-4-to šonkaulių pilnus skersinius lūžius, kairės pusės 6-7-to ir 9-10-to tarpšonkaulinių raumenų plyšimą, krūtinkaulio lūžimą, plaučių edemą, žiauriai elgėsi su gyvūnu, nes dėl patirtų sužalojimų gyvūnas žuvo, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 310 str.

Kaltinamasis iškėlė versiją, kad katinas jau negyvas buvo įmestas į jo šuns voljerą, tokiu būdu nukentėjusi norėjusi jam- kaip architektui- atkeršyti, nes jie yra kaimynai ir D. K. ant jo pykstanti dėl nugriauto ūkinio pastato. Šį kaltinamojo teiginį neva patvirtina ir byloje esantis dokumentas, iš kurio matyti, kad Rokiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas 2010-07-15d 13 val. 30 min. gavęs katino lavoną ir jį apžiūrėjęs nustatė, kad suaugęs katinas baltos spalvos yra nugaišęs prieš 20-24 val. Lavonas pilnai sustingęs. Kailio vientisumas nepažeistas, vizualiai matomų išorinių pažeidimų nerasta, purvu ištepta papilvė.

Teismas mano, kad ši kaltinamojo versija, jog negyvas katinas buvo įmestas į šuns voljerą, yra paneigta liud. S. L. parodymais, kuris teigia, kad 2010-07-15d ryte apie 8 val jis matė katiną gyvą.

Specialistas veterinarijos gydytojas E. U. teigia, kad katino nugaišimas nuo padarytų sužalojimų ir lavono sustingimas labai daug priklauso nuo individualių katino savybių, jo sveikatos būsenos ir gamtinių sąlygų. Nustatyti kiek laiko praėjo nuo katino žūties pagal sustingimą yra labai sudėtinga ir gali būti netikslu.

Teismas taip pat atmeta versiją, kad katinui mirtinus sužalojimus padarė šuo, nes ant katino kailio nėra šuns dantų paliktų išorinių sužalojimų, o jų nepadarius- negalima padaryti tokių sužalojimų kaip krūtinkaulio lūžimas ir 4 šonkaulių lūžimas. Sužalojimai padaryti mechaniniu būdu, t.y. suduodant smūgius. Atmestinas ir kaltinamojo teiginys, kad katinas galėjo nukristi nuo balandinės stogo ir susižalojęs nugaišti. Yra žinoma, kad katinas, turi gerą orientaciją , ir krisdamas nuo aukščio, visada nukrenta ant kojų.

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo veikoje nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia, kad padarytas tyčinis , baigtas, nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, seniūnijoje dėl jo elgesio skundų nėra gauta, todėl jam skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- viešieji darbai.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys: nukentėjusi prašo priteisti 63 Lt turtinei žalai atlyginti, nes 63 Lt ji sumokėjusi už katino gaišenos ištyrimą. Kadangi ji gyvena viena, katinas jai buvo labai brangus, ir dėl jo žūties ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, depresiją, laikiną nemigą, todėl neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 1500 Lt.

Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko. Ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai ,nes turėtos nukentėjusios išlaidos įrodytos dokumentais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinys tenkintinas dalinai. Pagal CK 6.250 str. 1d neturtinė žala, tai asmens dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atlyginti atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia, į padariusio asmens kaltę, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais mano ,kad 300 Lt suma yra tinkamas dydis neturtinei žalai atlyginti dėl katino netekties.

Iš kaltinamojo priteistinos sumos: du šimtai keturiasdešimt litų už nukentėjusiai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir aštuoniasdešimt keturi litai proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 str. ir nubausti viešaisiais darbais penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 val per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt tris litus turtinei žalai atlyginti ir tris šimtus litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. G. valstybei du šimtus keturiasdešimt litų už nukentėjusiai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir aštuoniasdešimt keturis litus proceso išlaidų.

Daiktinį įrodymą kąstuvą sniegui valyti grąžinti A. G..

Nuosprendis per 20d nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.