Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1671-716/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
A15.-1671-716/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00591-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15-1671-716/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00591-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.7.; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. (D. P.) 2016 m. birželio 16 d., 23.50 val. Gurių – Suomių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Ka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medžius ir juos apgadino, padaryta žala 114 euro, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

D. P. tyrimo metu nurodė, kad 2016 m. birželio 16 d., jis kaip keleivis važiavo kartu su J. R. per Pavilnį, automobilį vairavo J. R., pateko į avariją, nekvietė policijos ir pabėgo, nes labai išsigando, dėl to gailisi (b. l. 18). 2017 m. vasario 13 d. D. P. nurodė, kad 2016 m. birželio 16 d., 23.50 val. važiavo automobiliu „Ford Ka“, priekinėje keleivio vietoje, automobilį vairavo J. R., jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Jis buvo šoko būsenoje, išlipęs pamatė, kad yra vienas, tik atvažiavo žmonės skambindami pagalbos telefonu, sakė, kad jis vairavo ir kad jis neblaivus, todėl supanikavo kad yra vienas ir pabėgo (b. l. 42).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. birželio 17 d., 00.16 val. gautas pranešimas, kad Gurių – Suomių gatvių sankryžoje, Vilniuje įvyko eismo įvykis, automobilis „Ford Ka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį, išvertė medį ir apsivertė, Ford vairuotojas galimai neblaivus šalinasi iš įvykio vietos. Atvykus į vietą pareigūnai rado minėtą automobilį apsivertusį ant šono, automobilio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, apžiūrėjus įvykio vietą rasti du nulaužti medžiai. Susisiekus su liudytoju šis nurodė, kad matė eismo įvykį ir pasišalinusį vairuotoją galės atpažinti (b. l. 8).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta automobilio „Ford Ka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 10).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti užfiksuoti automobilio „Ford Ka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 11, 14).

Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros rašto matyti, kad automobiliui „Ford Ka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 17 d., 00.14 val. nulaužus du medžius žala aplinkai yra 114 euro (b. l. 24).

Iš N. J. paaiškinimo matyti, kad jis birželio pradžioje nusipirko automobilį Ford Ka norėdamas perparduoti, buvo įdėtas skelbimas parduoti, jis davė raktus D. P. kad jam dirbant aprodytų mašiną. Birželio 17 d. D. P. paskambino ir pasakė, kad mašina policijos aikštelėje, nes važiuodamas su Janeku atsitrenkė į medį (b. l. 26).

Iš A. B. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. birželio 16 d. apie 23.50 val. važiuodamas Gurių gatve Vilniuje pamatė nulaužtą medį ir pakelėje ant šono apvirtusį automobilį Ford Ka. Priėjęs prie automobilio pamatė iš jo išlipantį vairuotoją apie 22 – 25 metų, trumpai kirptą jaunuolį, jam ant dešinės blauzdos buvo tatuiruotė, akivaizdžių sužalojimų nesimatė, kol kalbėjo telefonu su BPC operatore, vairuotojas pasišalino (b. l. 28).

Iš J. R. paaiškinimo matyti, kad jis 2016 m. birželio 16 d. apie 12 val. nakties vairavo automobilį Vilniuje, jo nesuvaldė ir pateko į eismo įvykį, išsigando ir pabėgo, teisės vairuoti neturi, vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, automobilis priklauso N. J. (b. l. 15).

Iš fotolentelės matyti J. R. išvaizda (b. l. 29).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės L. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant J. R. dešinės blauzdos tatuiruotės nėra. Nuvykus j Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą ir apžiūrėjus D. P. kojas, nustatyta, kad ant jo kojos dešinės blauzdos tatuiruotė yra. Remiantis liudytojo A. B. paaiškinimu, kuriame jis nurodo, kad ant automobilio FORD KA vairuotojo dešinės blauzdos buvo tatuiruotė D. P. buvo surašytas protokolas (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad D. P. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas turtas – jo vairuojamas automobilis bei nulaužti medžiai. D. P. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje, apie įvykį informavus policijos pareigūnus. D. P. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

D. P. savo kaltę neigė ir teigė važiavęs nurodytu automobiliu „Ford Ka“ keleivio vietoje. Tokias D. P. nurodytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojas A. B. nurodė, kad įvykio vietoje pamatęs apvirtusį automobilį apie tai pranešė pagalbos centrui, su kuriuo kalbant telefonu vienintelis iš automobilio išlipęs asmuo – vairuotojas – pasišalino. Iš pareigūno T. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams liudytojas A. B. telefonu nurodė, kad matė eismo įvykį ir pasišalinusį vairuotoją, kurį galės atpažinti. Minėtas liudytojas apibudino automobilio vairuotojo požymius, tarp jų pastebėtą tatuiruotę ant jaunuolio kojos. Iš užregistruoto pranešimo ROIK sistemoje matyti, kad Liudytojas A. B. nurodė, jog vairuotojas yra galimai neblaivus (b. l. 9). Iš L. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad ant J. R. dešinės blauzdos tatuiruotės nėra, o nuvykus j Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą ir apžiūrėjus D. P. kojas nustatyta, kad ant šio kojos dešinės blauzdos tatuiruotė yra. Iš N. J. paaiškinimo matyti, kad jis birželio pradžioje nusipirko automobilį „Ford Ka“ norėdamas perparduoti, davė automobilio raktus D. P.. Tokie faktiniai duomenys įrodo, kad įvykio metu automobilį „Ford Ka“ vairavo ne J. R., kuris norėjo prisiimti kaltę dėl įvykio, bet vienintelis įvykio vietoje buvęs ir pastebėtas D. P., kuris savo kaltę neigė siekdamas išvengti atsakomybės.

D. P. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 9 p., kad eismas būtų saugus, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., nepasirinko saugaus greičio ir neįvertino kitų važiavimo sąlygų, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 127 p., dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ne tik svetimą automobilį, bet ir augančius medžius, dėl ko padarė aplinkai 114 eurų žalą. Tokia D. P. veika atitinka ne protokole nurodytą Administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 1 d. numatytą pažeidimą, bet įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, kurio perkvalifikuoti pagal naują (nuo 2017 m. sausio 1 d.) įsigaliojusį kodeksą įvertinus įstatymo sankciją nėra pagrindo.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma - policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo D. P. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino tyčia neiškvietęs policijos pareigūnų. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad tokiais veiksmais D. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris teisingai dėl švelnesnės sankcijos ir atsakomybės kvalifikuotas pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas D. P. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę –– administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, D. P. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi vidurkiui. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Pažeidėjas neatvyko į bylos nagrinėjimą, kai jam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą, datą ir laiką, patvirtinus jo asmens tapatybę (b. l. 36), teisme nebuvo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta D. P. teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 5 straipsniu, ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 627-637 straipsniais, teismas

nutarė:

D. P. (D. P.) už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 440 (keturių šimtų keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

D. P. (D. P.) už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą be automobilio konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus D. P. (D. P.) skirti galutinę 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą be automobilio konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas