- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-566-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19237-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- UAB „Agerona“
- Skolininkas
- R. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Agerona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Agerona“ pareiškimą dėl 59207,74 Lt baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko R. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Agerona“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko R. L. 59207,74 Lt baudą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą reikalavimo sumai. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkas piktybiškai nevykdė savo įsipareigojimų, vengia sumokėti baudą, o tai leidžia manyti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti iš viso negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Agerona“ prašymą taikyti skolininkui R. L. laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nurodė, kad pagal CPK 433 str. 1 d. 5 p. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas, turi būti pateikti duomenys apie skolininko turtą. Pabrėžė, kad pareiškime kreditorius savo argumentams pagrįsti nepateikė duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pateikti tokių duomenų.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Agerona“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko R. L. atžvilgiu. Nurodo, kad didelė reikalavimo suma pagal teismų praktiką yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Kreditorius neturi galimybių išsiaiškinti kokiu turtu disponuoja skolininkas. Mano, kad skolininko turto dydis, pareiškimo pateikimo teismui dieną, neužtikrina, jog įsiskolinimas bus realiai išieškotas, nes siekdamas išvengti skolos išieškojimo, skolininkas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teismo nutartyje klaidingai nurodoma prašoma priteisti suma, kadangi vietoj 59209,74 Lt nurodyta 59207,74 Lt. Taip pat teismas nutartyje nurodo, kad priėmė kreditoriaus UAB „Agerona“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš Dainiaus Jasinsko, tačiau toje pačioje nutartyje nutarė UAB „Agerona“ prašymą taikyti skolininkui ūkininkui R. L. laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.
Atsiliepimas
Skolininkas R. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien tik didelė pareikšto reikalavimo suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad kreditorius UAB „Agerona“ savo reikalavimus skolininkui R. L. kildina iš 2010-06-15 sudarytos Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20100618/04-SZ, kurios sudarymo metu kreditorius nereikalavo iš skolininko jokių šios sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo, kas patvirtina, jog kreditorius pripažino, jog R. L. kreditingumas yra pakankamas ir nekelia jokios grėsmės tinkamam įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, remdamasis CPK 144 str. 1 d., dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu busimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Agerona“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko R. L. 59209,74 Lt baudą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą reikalavimo sumai. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti, nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas, kreditorius nepateikė duomenų apie skolininko turtą. Su šią išvadą sutikti negalima. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta abejonė, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisminėje praktikoje yra suformuluota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklė, jog didelė ieškininio reikalavimo suma pati savaime preziumuoja esant grėsmę, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-105/2006, Nr. 2-307/2008 ir kt.). Ši teisinė prezumpcija suponuoja, jog didelė reikalavimo suma yra pakankamas motyvas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog gera skolininkų turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimų piniginių lėšų dydį nėra didelė. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nurodyta kreditoriaus pareiga kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenis apie skolininko turtą negali būti absoliutinama. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl pareigos pateikti duomenis apie skolininko turtą apimties būtina atsižvelgti į realią kreditoriaus galimybę surinkti duomenis apie skolininko turimą turtą bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą.
Teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo fiziniam asmeniui - 59209,74 Lt suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo atveju esant didelei pareiškimo sumai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaisant fakto, jog kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pateikti duomenys apie skolininko turtą. Kitoks laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas sudarytų prielaidas iškreipti jų paskirtį užtikrinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą esant pakankamam juridiniam pagrindui abejoti skolininko galimybe įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina, jog skolininkas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, leidžiančių daryti išvadą, kad ji yra gera ir stabili ir taikyti laikinasias apsaugos priemones nėra būtinumo.
Realizuojant proceso šalių lygiateisiškumo principą, CPK 145 str. 2 d. numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas taip pat reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklą varžančias priemones ieškiniui užtikrinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant – lėšos banko sąskaitose ar turtinės teisės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, ginčo šalių nuomonę ir argumentus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir kreditoriaus UAB „Agerona“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš ėsmės.
Kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui areštuoti skolininkui ūkininkui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Gėlių g. 6, Kužiuose, LT – 80262, Šiaulių r., a.s. Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito unija „Žemdirbio gerovė“) priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ieškinio sumai, t. y. 59209,74 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti skolininko pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis.
Išaiškinti kreditoriui, kad dėl šios nutarties vykdymo jis privalo kreiptis į skolininko teritoriją aptarnaujantį antstolį. Per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą indentifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro.
Nutarties vykdymą pavesti kreditoriaus pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašą išsiųsti vykdyti viešo registro tvarkytojui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.