Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. M., nutarimą priėmusios institucijos atstovei E. J., teismo posėdyje išnagrinėjo S. M. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl 2015 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 210389 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą padavęs asmuo S. M. prašė institucijos priimtą nutarimą panaikinti, nurodydamas, kad duomenys apie tai, kad jis dirbo Lietuvoje, buvo užfiksuoti tachografų centre ir tai patvirtinantys dokumentai pristatyti institucijai, nagrinėjančiai bylą.

Teismo posėdžio metu S. M. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jo vairuojamoje transporto priemonėje įrengtas šiuolaikinis skaitmeninis tachografas, į kurį duomenys suvedami supaprastinta tvarka, t.y. paprastai pačiam vairuotojui informacijos įvesti nereikia, tačiau pats tachografas per meniu funkciją išskleidžia pasirinkimo variantus, kuriuos tereikia patvirtinti. Nurodė, kad valstybės simbolis „LT“ taip pat parodomas automatiškai ir patvirtinamas paspaudus aktyviame ekrane „taip“.

S. M. taip pat pripažino, kad galėjo nestipriai paspausti patvirtinimo nuorodą, dėl ko valstybės simbolis tachografe nebuvo užfiksuotas. Tvirtino, kad taip atsitiko dėl neapdairumo, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis dienomis valstybės simbolis nebuvo užfiksuotas arba darbo pradžioje arba darbo pabaigoje.

Galiausiai S. M. teigė, kad jis dirba sunkų ir atsakingą darbą, be to slaugo 85 metų mamą, o jam paskirta administracinė nuobauda už tokį pažeidimą yra per griežta.

Liudytojas G. L., dirbantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininku, parodė, kad S. M. padarytas pažeidimas pagal pažeidimų klasifikavimą priskiriamas pirmos kategorijos pažeidimams, kurie laikomi pačiais lengviausiais. Dėl šio pažeidimo apribojama galimybė kontrolę vykdantiems pareigūnams visa apimtimi patikrinti vairuotojo darbinę veiklą. Taip pat galimas atvejis, kai vairuotojas vėliau pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jis dirbo Lietuvoje, tačiau tuo metu, kai kontrolė atliekama kelyje, vairuotojas komandiruotės ar kitų vidinių įmonės dokumentų pateikti neprivalo, o nesant visos informacijos tachografo laikmenoje, kontroliuojančių pareigūnų darbas yra apsunkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 210389 matyti, kad S. M. už 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3281/85 su vėlesniais pakeitimais 15 straipsnio 5 (a) dalies nuostatų pažeidimą, t.y. už tai, kad 2014 m. gruodžio 18 d., 2014 m. gruodžio 26 d., 2014 m. gruodžio 27 d., 2015 m. sausio 7 d. ir 2015 m. sausio 8 d. į jo vairuojamoje transporto priemonėje „VW Crafter“ įrengtą skaitmeninį tachografą, neįvedė šalies, kurioje pradėjo ir (ar) baigė savo darbo dieną, simbolio, paskirta 24 (dvidešimt keturių) eurų bauda. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 142⁸ str. 7 d.

Iš byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų matyti, kad 2015 m. sausio 15 d. apie 18.15 val. vairuotojo S. M. kortelės patikrinimo metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai nustatė, kad vairuotojas 2014 m. gruodžio 18, 26, 27 d. ir 2015 m. sausio 7, 8 d. nesuvedė šalies, kurioje pradėjo ir (ar) baigė savo darbo dieną, simbolio, taip pažeisdamas minėto Reglamento nuostatas. Šio pažeidimo padarymo faktą patvirtina tiek byloje esantys, tiek teismo posėdžio metu S. M. pateikti skaitmeninio tachografo duomenys (registracijos lapo spausdinimo peržiūros), rodantys, kad 2014 m. gruodžio 18 d., 27 d. ir 2015 m. sausio 8 d., nebuvo įvestas valstybės simbolis darbo pradžioje, o 2014 m. gruodžio 26 d. ir 2015 m. sausio 7 d. – darbo pabaigoje. Ir nors „Kautros“ tachografų centro išduotuose ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktuose darbo laiko ir vietos apskaitos dokumentuose matyti, kad tomis dienomis S. M. dirbo Lietuvoje, tačiau šie duomenys nebuvo užfiksuoti jo naudojamame skaitmeniniame tachografe ir jo laikmenoje neatsispindėjo. Konstatuotina, kad S. M., tinkamai neįvesdamas į tachografą valstybės simbolio, pažeidė 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3281/85 su vėlesniais pakeitimais 15 straipsnio 5 (a) dalies nuostatas, reikalaujančias iš vairuotojų į tachografą įvesti valstybės, kurioje pradedamas ar baigiamas darbas, simbolį.

Bylos nagrinėjimo metu S. M. pripažino padaręs pažeidimą, nurodydamas, kad valstybės simbolis galėjo būti neįvestas per silpnai spustelėjus tachografo ekrane atsivėrusią nuorodą. Apgailestavo, kad taip atsitiko, tvirtindamas, kad jam, atsakingai ir sąžiningai atliekančiam darbines pareigas, šis įvykis yra didelė pamoka, kuria ketinąs pasidalinti su jaunesniais vairuotojais, kuriuos tenka stažuoti. Be to, prašė atsižvelgti į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neapdairumo, taip pat ir į tai, kad prižiūri visiškai neįgalią 85 metų motiną.

Taigi, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija padaryto pažeidimo, bet iš esmės nesutinka su, anot jo, paskirta per griežta administracine nuobauda.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142⁸ str. 7 d. už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytų kitų negu šiame straipsnyje bei 142⁵, 142⁶, 142⁷ straipsniuose nurodytų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimus numato baudą vairuotojams nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ( ATPK 20 str.). Kita vertus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Institucijos atsiliepime nurodoma, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skirta didesnė nei sankcijos vidurkis bauda. Konstatuotina, kad reikšmingos nuobaudos skyrimui aplinkybės buvo įvertintos tik iš dalies ir gan formaliai.

Vertinant padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį pažymėtina, kad pažeidimas itin formalus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į tachografą atitinkamomis dienomis nebuvo įvestas valstybės, kurioje darbas buvo pradėtas arba buvo baigtas, simbolis. Tačiau iš kitų tachografo duomenų, t.y. darbo ir poilsio periodų, darbo trukmės, įvesto valstybės simbolio darbo pradžioje kai jo nebuvo užfiksuojant darbo pabaigą ir atvirkščiai, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad vairuotojas transporto priemonę vairavo Lietuvoje. Manytina, kad tokią išvadą galėjo padaryti ir patikrinimą atlikę pareigūnai. Be to aplinkybę, kad S. M. tomis dienomis dirbo Lietuvoje patvirtinantys dokumentai, buvo pateikti teismo posėdžio metu.

Kita vertus, aplinkybė, kad valstybės simbolis buvo neįvestas arba darbo pradžioje arba jo pabaigoje rodo, jog nebuvo siekiama apskritai nuslėpti valstybę kurioje atitinkamą dieną vairuotojas dirbo ar tokiu būdu sąmoningai sukliudyti kontrolę atliekantiems pareigūnams nustatyti jo vairavimo ir poilsio režimo laikymosi sąlygas. Tokių duomenų byloje nenustatyta, todėl konstatuotina, kad pažeidimas padarytas dėl neatidumo, bet ne sąmoningais tyčiniais veiksmais.

Be to atsiliepime teigiama, kad S. M. pažeidimas savo pobūdžiu galimai pavojingas visuomenei, nes keleivius vežantys vairuotojai yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje, todėl teisės aktais nustatytos vairuotojų darbo vairavimo ir poilsio pažeidimai pagrįstai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai ir kartu visuomenės bei valstybės saugomiems interesams.

Pažymėtina, kad S. M. padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo toks, kuriuo keliamas pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai. Neįvesdamas valstybės simbolio, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sudarė kliūtis kontrolę vykdantiems pareigūnams, pasinaudojant tachografo duomenimis, tikrinimo metu ir vietoje nustatyti jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją. Todėl vien valstybės, kurioje buvo pradėtas arba baigtas darbas, simbolio neįvedimas pats savaime nerodo, kad buvo pažeisti vairavimo ir poilsio režimo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti eismo ir vežamų keleivių saugumą, tačiau tuo buvo apsunkintas kontrolę atliekančių pareigūnų tarnybinių pareigų vykdymas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nutarimą priėmusios institucijos pareigūnas patvirtino, jog S. M. padarytas pažeidimas pagal pažeidimų klasifikavimą priskiriamas pirmos kategorijos, t.y. nepavojingiausiems pažeidimams, tačiau nei ši, nei anksčiau aptartos, padaryto pažeidimo pobūdį apibūdinančios aplinkybės, nutarime nebuvo aptartos, tik konstatuojama, kad padarytas pažeidimas yra formalus.

Nutarime taip pat nurodoma, kad S. M. per metus buvo baustas policijos pareigūnų administracine tvarka už padarytą pažeidimą pagal ATPK 124 str. 3 d., t.y. greičio viršijimą, konstatuojant, kad jo pažeidimas vertintinas kaip padarytas pakartotinai tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš tiesų, šią aplinkybę kaip atsakomybę sunkinančią atsakomybę galima būtų pripažinti tik tuo aspektu, kad tiek ATPK 124 str. 3 d. tiek 142⁸ str. 7 d. numatyti teisės pažeidimai yra tame pačiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso skirsnyje, kuriame aprašyti administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. Kaip matyti, įstatymų leidėjas šiame skirsnyje įtvirtino labai platų rūšinį objektą, todėl jame aprašytus visus administracinius teisės pažeidimus formaliai pripažįstant vienarūšiais ir tuo pačiu, juos padarius, vienas kito atžvilgiu pakartotiniais, išeitų, kad asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų būti baudžiamas griežčiau, jei prieš tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ryšių teisinio reguliavimo pažeidimus. Toks formalus požiūris neatitiktų teisingumo principo ir nepagrįstai sunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

Konstatuotina, kad vairuotojas, nesilaikantis vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų, kelia grėsmę eismo ir vežamų keleivių saugumui, taip kėsindamasis į teisinėmis sankcijomis ginamą vertybę – eismo saugumą. Ir jei prieš padarant tokio pobūdžio pažeidimą, jis buvo baustas už eismo saugumo taisyklių pažeidimus, tai gali būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau netinkamai užpildydamas vairavimo ir poilsio režimo laikymąsi atspindinčius dokumentus (laikmenas), vairuotojas kėsinasi ne į eismo saugumą kaip teisinę vertybę, bet sudaro kliūtis kontrolę atliekantiems pareigūnams gauti visą teisės aktuose numatytą informaciją, taip apsunkindamas jų pareigų vykdymą.

S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, kad jis buvo baustas už vairavimo ir poilsio režimo registracijos ar apskaitos reikalavimų nepaisymą, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, neįvesdamas valstybės, kurioje pradėjo arba baigė darbą, simbolio, kėsinosi ne į eismo saugumą, bet apsunkino transporto priemonių vairuotojų kontrolę atliekančių pareigūnų tarnybinių pareigų vykdymą, todėl ta aplinkybė, kad jis buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 124 str. 3 d. nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rūpinasi neįgalia mama S. M., kuriai, kaip matyti iš 2014 m. spalio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus pažymos, neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad yra pagrindas asmens atsakomybės naštą švelninti, t.y. skirti mažesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali, nuobaudą – administracinio nurodymo dydžio baudą. Skirti švelnesnės nuobaudos nėra pagrindo, nes S. M. neįvedė valstybės, kurioje pradėjo ar baigė darbą, simbolio ne vieną kartą. Tokiu būdu 2015 m. vasario 4 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 210389 keistinas ir S. M. paskirta nuobauda mažintina ( ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 302 str. 1 d. 5 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 210389 pakeisti ir S. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 142⁸ str. 7 d. padarymą paskirti 7 (septynių) eurų baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.