- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-01
- Bylos Nr.
- N-575-1749-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Kamanų valstybinio rezervato Apsaugos ir tvarkymo skyriaus pareigūnas 2006 m. kovo 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. M. dėl ATPK 85 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 26 d. apie 21 val. vienu šūviu nušovė šerną Meižių kaime, Mažeikių rajone, Kamanų valstybinio rezervato apsaugos zonoje, draudžiamoje zonoje ne medžioklės ploto vienete, tuo pažeidė LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies l punktą. Protokole nurodyta, kad G. M. neteisėtai sumedžiojo šerną iš ąžuole įrengtos slėptuvės medžioklei, kuri yra 100 m. nuo Kamanų valstybinio rezervato 8 kvartalo ribos, Kamanų valstybinio rezervato apsaugos zonoje, ne medžioklės plotų vienete, t. y. draudžiamoje vietoje, padarydamas žalą laisvėje gyvenančiai gyvūnijai, tuo šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 76.2 ir 59.1.3 punktus. Be to, G. M. prieš atvykdamas medžioti į Kamanų valstybinio rezervato apsaugos zoną nepranešė Kamanų valstybinio rezervato darbuotojams, tuo pažeidė Medžiokles Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 59.1.7 p.
Kamanų valstybinio rezervato Apsaugos ir tvarkymo skyriaus 2006 m. balandžio 11 d. nutarimu G. M. pagal ATPK 85 str. 2 d. paskirta 1150 litų bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Kamanų valstybinio rezervato Apsaugos ir tvarkymo skyriaus 2006 m. balandžio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. apie 20³⁰ val. jis, kaip medžioklės vadovas, užsipildęs medžiokles lapą su medžiotoju S. P. išvyko medžioti į savo „Ašvėnų“ medžiotojų būrelio plotus. Atvykęs medžioti skambino Kamanų valstybinio rezervato darbuotojui Z. S. , tačiau niekas neatsiliepė. S. P. su savo automašina jį atvežė į „Ašvėnų“ medžioklės plotus, kurie ribojasi su Kamanų rezervatu ir paliko prie bokštelio, kuris yra prie Kamanų rezervato draustinio. Jis atsisėdo į bokštelį ir apie 21.00 val. išėjus į laukus dviems šernams, šovė. Vienas šernas suklupo, bet atsikėlęs nubėgo toliau. Išlipęs iš bokštelio jis šerną persekiojo ir rado nukritusį maždaug už 20-30 metrų nuo miško. Paskambino S. P. ir jį išsikvietė. S. P. atvažiavo apie 22⁰⁰ val. Atžymėję medžioklės lape apie nušautą šerną, jį įsikėlė į automašiną ir važiavo namo, tačiau buvo sustabdyti Kamanų valstybinio rezervato darbuotojų, kurie teigė, jog šernas nušautas neleistinoje vietoje. Paaiškino, jog pripažįsta, kad nesugebėjo tą vakarą prisiskambinti rezervato darbuotojams ir pranešti, kad vyksta medžioti į medžioklės plotus, esančius netoli rezervato. Kitą nutarimo dalį, kad jis šerną sumedžiojo neteisėtai ir neleistinoje vietoje, prašė panaikinti.
Institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą Kamanų valstybinio rezervato atstovai prašė palikti priimtą nutarimą, kuriuo G. M. paskirta nuobauda. Nurodė, kad buvo organizuotas reidas. Z. S. pastebėjo, kad G. M. eina su šautuvu dėkle link ąžuolo, kuris yra rezervato apsauginėje zonoje. Jis matė, kaip G. M. apie 20⁴⁵ val. įlipo į ąžuolą, esantį ne medžioklės plotų vienete. Iš ąžuolo, kuriame sėdėjo G. M. , 21⁰⁰ val. pasigirdo šūvis. Paaiškino, kad 200 metrų nuo rezervato yra apsauginė zona ir joje draudžiama medžioti. G. M. šovė iš ąžuolo, kuris yra ne medžioklės plotų vienete ir jis yra apie 100 metrų nuo rezervato ribos. Be to, važiuodamas į medžioklės plotų vienetą, jis turėjo pranešti Kamanų valstybinio rezervato darbuotojams.
II
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė palikti nepakeistą Kamanų valstybinio rezervato Apsaugos ir tvarkymo skyriaus 2006m. balandžio 11 d. nutarimą, kuriuo G. M. pagal ATPK 85 str. 2 d. paskirta 1150 Lt bauda ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. skundo nepatenkinti. Teismas konstatavo, kad Kamanų valstybinio rezervato atstovai D. T. , J. J. ir Z. S. nurodė, kad 2005-08-26 vakare buvo suorganizuotas išvykimas į Kamanų rezervato apsaugos zoną stebėti, ar ten nevyksta brakonieriavimas. D. T. Z. S. ir J. J. atvežė iki Ašvėnų kaimo. Z. S. ėjo prie ąžuolo, kuris yra 17 metrų nuo bokštelio, o J. J. pasiliko stebėti pamiškėje. Z. S. nuėjęs prie ąžuolo, įlipo į jį ir pastebėjo, kad G. M. su šautuvu dėkle eina link kito ąžuolo, kuris yra rezervato apsauginėje zonoje. Z. S. matė, kaip G. M. įlipo į ąžuolą, esantį ne medžioklės plotų vienete. Vėliau iš ąžuolo, kuriame sėdėjo G. M. , pasigirdo šūvis. Toliau laukė, kol atvažiuos automobilis paimti G. M. , o automobiliui grįžtant, jį sustabdė, paėmė dokumentus ir apžiūrėjo automobilį bei nušautą šerną. Teismas konstatavo, kad tiek Z. S. , tiek J. J. akivaizdžiai matė pažeidimą ir betarpiškai buvo pažeidimo vietoje. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino byloje esančius įrodymus, t.y. kad G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad medžioti draudžiama valstybiniuose rezervatuose bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 76.2, 59.1.3, 59.1.7. punktus, kuriuose numatyta, jog šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikomas pažeidimas, kai neteisėtai medžiojama teritorijoje, kurioje medžioti draudžiama bei leidžiama medžioti tik medžioklės būdu „tykojant“ iš bokštelių, pastatytų ne arčiau kaip 300 metrų iki valstybinio gamtinio rezervato ribos, o medžioklės plotų naudotojas prieš kiekvieną atvykimą medžioti į valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zoną privalo ryšio priemonėmis pranešti apie tai valstybinio rezervato direkcijai. Teismas nurodė, kad nesiremia G. M. prašymu apklausto liudytojo S. P. parodymais, nes šis liudytojas savo automobiliu nuvežė G. M. į medžioklės plotus, kurie yra netoli Kamanų valstybinio rezervato ir jį paliko prie bokštelio, kuris yra jų medžioklės plotų vienete, ir išvažiavo. Iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad G. M. priklausantis automobilis buvo sustabdytas tamsiu paros metu, todėl iš karto apžiūrėti įvykio vietos nebuvo galimybės. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. ir jo atstovo nurodytais motyvais panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo. Paskirta nuobauda atitinka padarytą teisės pažeidimą.
III
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį ir panaikinti Kamanų valstybinio rezervato Apsaugos ir tvarkymo skyriaus 2006 m. balandžio 11 d. nutarimą toje dalyje, pagal kurią jis yra nubaustas už šerno nušovimą neleistinoje teritorijoje. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į visas bylos faktines aplinkybes. Teismas netinkamai vertino administracinėse bylose Nr. II-1096-84/2005 ir Nr. II-1422-257/2005 buvusią medžiagą. Minėtose bylose pirmosios instancijos teismas šią bylą buvo grąžinęs iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai. Apeliantas pažymi, kad trečią kartą bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri jau buvo nagrinėjusi šią bylą dėl to paties įvykio. Apeliantas paaiškina, kad administracinėje byloje Nr. II-1422-257/2005 buvo apklaustas liudytojas S. P. ir teismas savo nutartyje nepasisakė, kad jo parodymais nesiremia. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje jau padaroma kitokia išvada. Teismas be pagrindo remiasi pareigūnų pateikiamu įrodymu - filmuota medžiaga, iš kurios apskritai nieko nematyti, nesimato net automobilio valstybiniai numeriai. Paaiškina, kad jis su šernu buvo sulaikytas praėjus nemažam laiko tarpui po šerno nušovimo, o šernas buvo nušautas, kai dar buvo šviesu. Tačiau šviesiu paros metu pareigūnai nieko nenufilmavo. Teismas neįvertino ir to, kad nagrinėjant jo skundą pirmąjį kartą, Kamanų valstybinio rezervato darbuotojai teismui apie įvykio eigą aiškino visai kitaip nei pastaruosiuose dviejuose teismo posėdžiuose. Buvo teigiama, kad pareiškėją jie stebėjo iš kanalo pamiškėje, vėliau jau pradėta teigti, kad vienas jų buvo ąžuole. Atsižvelgiant į tuos prieštaravimus bei į liudytojo S. P. parodymus, kuris teigė, jog prieš įvykį matė Kamanų valstybinio rezervato darbuotojus už keleto kilometrų, apskritai kyla pagrįsta abejonė, kad jie galėjo matyti įvykį taip kaip teigia teisme. Juolab, kad pasak jų, jie stebėjimą buvo susiplanavę ir turėjo su savimi filmavimo kamerą, tačiau nufilmuota nieko nebuvo. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog automobilis buvo sustabdytas tamsiu paros metu, todėl iš karto apžiūrėti įvykio vietą nebuvo galimybės. Paaiškina, kad pareigūnams iš karto buvo siūlyta apžiūrėti įvykio vietą, visi turėjo žibintus. Pažymi, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta kitą dieną jam nedalyvaujant ir protokole užfiksuota tik šerno nugriuvimo vieta, o ne ta vieta, kurioje jis buvo pašautas. Neužfiksuoti jokie pėdsakai, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadas apie šerno judėjimo kryptį. Jei šie pėdsakai būtų buvę užfiksuoti, būtų aišku, kad šernas buvo sumedžiotas leistinoje vietoje. Apelianto teigimu, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, institucija neištaisė visų teismo nurodytų trūkumų, nenustatė jokių naujų aplinkybių. Antrą kartą nagrinėjant bylą teismui buvo pateiktas ištaisytas stebėjimo aktas, nurodant atgalinę šio akto surašymo datą (2005-08-26). Teismas taip pat neatsižvelgė į rašytinį įrodymą - nušauto šerno apžiūrėjimo 2005-08-27 aktą, išduotą veterinarijos gydytojo I. G. , kuris patvirtina jo teiginius dėl šerno sužalojimo aplinkybių ir tą faktą, kad jis pašautas dar nubėgo nemažą atstumą. Nebuvo atsižvelgta ir į fotonuotraukas, kurios liudija, kad ąžuole joks bokštelis neįrengtas, ten tik stovi senos kopėčios. Apeliantas paaiškina, kad jis pripažįsta savo kaltę toje dalyje, kuri susijusi su nepranešimu apie medžioklę, ir prašo už šį pažeidimą skirti įspėjimą. Tačiau kitokio pažeidimo, kuriuo yra kaltinamas, jis nepadarė ir yra nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Kamanų valstybinis rezervatas atsiliepimu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad G. M. yra Ašvėnų medžiotojų būrelio narys. G. M. 2005 m. rugpjūčio 26 d. sumedžiojo šerną Kamanų valstybinio gamtinio rezervato apsaugos zonoje, tai yra ne medžioklės plotuose, draudžiamoje zonoje, tuo padarydamas žalą laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam yra paskirta vidutinė ATPK 85 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir tinkamai juos vertino. Byloje esant prieštaringų įrodymų teismas pagrįstai rėmėsi vienais įrodymais ir nurodė motyvus, kodėl kitus įrodymus atmetė kaip nepatikimus. Nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti valstybinio rezervato inspektorių D. T. , J. J. ir Z. S. teisme duotais parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, stebėjimo aktu, medžioklės vietos apžiūrėjimo aktu ir schema (admin. byla Nr. II-1096-84, b.l. 19), filmuota medžiaga. Valstybinio rezervato darbuotojų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu yra iš esmės nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje bei kitai bylos medžiagai, bylos eigoje nesikeitė, pareigūnų suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas. Teismas pagrįstai nesirėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. ir liudytojo S. P. paaiškinimais. Šių asmenų parodymuose yra nenuoseklumų, prieštaravimų, be to, S. P. šerno nušovimo aplinkybių nematė, jis yra susijęs su apeliantu.
Apelianto iškeltą versiją, kad jis medžiojo ir šerną nušovė iš medžioklės ploto vienete esančio bokštelio, yra paneigiama Z. S. paaiškinimais, stebėjimo aktu, inspektorių sudaryta stebėjimo schema ir medžioklės vietos schema (admin. byla Nr. II-1096-84, b.l. 19). Z. S. patvirtino, kad jis įvykį stebėjo būdamas netoli (17 metrų) nuo apelianto nurodomo medžiotojų bokštelio, tačiau prie šio bokštelio G. M. nebuvo priėjęs ir šovė ne iš šio bokštelio, o iš ąžuolo, esančio rezervato apsaugos zonoje. Tokiu būdu kiti apelianto argumentai, kad pašautas šernas nubėgo apie 200 m. ir nugaišo Kamanų rezervato apsaugos zonoje, neturi materialaus pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat remiasi 2005-08-27 medžioklės vietos apžiūrėjimo aktu – iš jo matyti, kad pareigūnai detaliai apžiūrėjo įvykio vietą ir nustatė, kad šerno nušovimo vieta su paliktomis kraujo dėmėmis yra 20 m. nuo Kamanų valstybinio rezervato ribos. Pakartotinai apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta yra esmingai pakeista – laukas suartas apelianto iniciatyva. Taigi, pirminės apžiūros metu nustatyti faktai nėra paneigti, o atsižvelgiant į tai, kad įvykio vieta buvo pakeista dėl paties pareiškėjo veiksmų, ši aplinkybė nevertinama apelianto naudai.
Veterinarijos gydytojo I. G. 2005-08-27 pažyma (admin. byla Nr. II-1096-84, b.l. 12) šiai bylai reikšmingų faktų neįrodo.
Byloje yra įrodyta, kad G. M. atliko dvi veikas, kurios kartu ir atskirai atitinka ATPK 85 str. 2 d. numatytą pažeidimą – apeliantas medžiojo draudžiamoje vietoje ir pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (59.1.7. punktas), nepranešdamas apie medžioklę Kamanų valstybinio rezervato pareigūnams. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui pritaikytas administracinę atsakomybę nustatantis teisės aktas buvo pakeistas 2005 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. X-382, tačiau naujasis įstatymas atsakomybės už pareiškėjui inkriminuotus veiksmus nepanaikino, ir iš esmės nustatė griežtesnę atsakomybę (pareiškėjo veiksmai atitinka du savarankiškus pažeidimus (ATPK 85 str. 4 d. – medžiojimas uždraustose vietose ir ATPK 85 str. 5 d. – Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas) ir už vieną iš jų privaloma sankcija - specialiosios teisės atėmimas). Todėl teismas sprendžia, kad administracinė atsakomybė G. M. pagrįstai pritaikyta pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byla pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pirmosios instancijos teismo teisėja byloje nėra priėmusi ankstesnio sprendimo, kuriuo ši byla būtų išspręsta iš esmės (ABTĮ 46 str. 4 d.).
Nušalinimų apeliantas byloje nereiškė.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį ir Kamanų valstybinio rezervato Apsaugos ir tvarkymo skyriaus 2006 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.