Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-13534-615/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
e2-13534-615/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07262-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
K. V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13534-615/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07262-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui K. V. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 234,36 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti įteikti 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. VšĮ „Pagrindinis ortopedijos servisas“ nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. birželio 23 d. atsakovui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (kodas 3038) už 234,36 Eur. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: IS Sveidra duomenys apie asmens draustumą, raštas privalomojo sveikatos draudimo įmokų, raštas dėl žalos atlyginimo. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės atlyginimą ieškovei ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto, 234,36 Eur yra nuostoliai PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839) iš atsakovo K. V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 234,36 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 36 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (234,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei iš K. V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas