Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-40-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
A6.-40-932/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02658-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pareiškėjas
AB „M“
Pažeidėjas
V. Š.
Advokatai
Algirdas Biguzas, Egidijas Snicoriuiir
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A6.-40-932/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02658-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei ir Beatai Rutkauskaitei,

pareiškėjo AB „M“, veikiančio per AB „M“ filialą – montavimo firmą Panevėžyje, atstovams direktoriui An. K., advokato padėjėjui Egidijui Snicoriui ir advokatui Algirdui Biguzui,

išnagrinėjusi V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., nuo 2012-07-16 iki 2018-10-16 būdamas UAB „G“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nepagrįstai tęsė bendrovės veiklą ir 2017-11-15 sudarė su AB „M“ filialu – montavimo firma Panevėžyje, sutartį, nors iš anksto žinojo, kad neturės galimybių apmokėti už atliktus darbus. Tokiais veiksmais V. Š. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Vykdant teismo nutartį dėl atvesdinimo, V. Š. atvyko į 2019-01-02 paskirtą teismo posėdį, kurio metu jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos. Tąkart administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė prašantis savaitės laiko susipažinti su byla bei pasisamdyti atstovą advokatą (b. l. 66-67). Teismas tokį V. Š. prašymą patenkino, suteikė laiko susipažinti su byla, pasirengti gynybai, sudarė galimybę susirasti atstovą, po posėdžio įteikė 2018-11-16 nutarimo, kuriuo buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, nuorašą. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas po dviejų savaičių, V. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su paskirto posėdžio data ir laiku, tačiau į 2019-01-16, 13.30 val., teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, taip pat pažymėtina, kad iki pat minėto teismo posėdžio teismas negavo duomenų, kad V. Š. susirado atstovą, toks atstovas neatvyko susipažinti su minimos bylos medžiaga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Š. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese, apie kurį jam žinoma, dėl ko administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo AB „M“ atstovas advokatas A. B. nurodė palaikantis pateiktą pareiškimą, prašė pripažinti V. Š. kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskiriant sankcijos ribose numatytą nuobaudą. Be to, prašė tenkinti prašymą dėl turtinės žalos (skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) priteisimo.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „G“ vadovas V. Š. nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., Bendrovė už ataskaitinį laikotarpį iš viso deklaravo turto už 448 547 Eur, o įsipareigojimai sudarė 314 663 Eur (b. l. 39-51). Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad įmonė iš tiesų buvo nemoki. Teismas laiko esant ir antrąją administracinei atsakomybei kilti būtiną sąlygą – iš bylos medžiagos matyti, jog per įstatymo nustatytą terminą nei kreditoriai, nei pats įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

V. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018-09-28 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4611-262/2018 matyti, kad 2018-09-28 UAB „G“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „D“. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog pagrindas bankroto bylai kelti, be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš UAB „G“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turi turto už 463 069 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 398 976 Eur, t. y. viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 13, 14). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „G“ nuo 2012-07-16 vienintelis akcininkas ir vadovas buvo V. Š. (b. l. 15-18). Teismui pateikta 2017-11-15 rangos sutartis Nr. 17/11/15, kuria AB „M“ filialas įsipareigojimo pagal UAB „G“ pateiktus brėžinius sumontuoti negyvenamo, administracinės paskirties pastato (Vilniaus g. 18, Vilniuje) metalines konstrukcijas, o UAB „G“ įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka (b. l. 3, 4). Į bylą taip pat pateiktas 2016 m. UAB „G“ finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas su priedais (b. l. 34-46), UAB „G“ balansas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 (b. l. 49, 50), pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 (b. l. 51).

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Š., būdamas UAB „G“ vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei nepagrįstai tęsė bendrovės veiklą bei 2017-11-15 sudarė su AB „M“ filialu – montavimo firma Panevėžyje, sutartį, nors iš anksto žinojo, kad neturės galimybių apmokėti už atliktus darbus. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama V. Š. asmenybė (nedirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. Š. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.

Pareiškėjo AB „M“ direktorius A. K. 2019-01-02 teismui pateikė pareiškimą dėl žalos priteisimo, prašydamas iš UAB „G“ direktoriaus V. Š. solidariai su AB „G“ AB „M“ filialo naudai priteisti 21 161 eurų turtinės žalos atlyginimui. Prašomą priteisti sumą sudaro 21 161,83 Eur skola, 342,63 Eur delspinigių, 211,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2018-08-10 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Pareiškime nurodyta, jog V. Š., laiku nesikreipęs dėl UAB „G“ įmonės bankroto iškėlimo, tęsė įmonės veiklą ir 2017-11-15 sudarė su pareiškėjo vadovaujama įmone sutartį, negalėdamas apmokėti už atliktus darbus ir tokiu būdu AB „M“ padarė turtinę žalą (b. l. 65).

Nagrinėjant tokio prašymo pagrįstumą, visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-30854-595/2018 iš UAB „G“ AB „M“ naudai buvo priteista 21 161,83 Eur skola pagal 2017-11-15 rangos sutartį, 342,63 Eur delspinigių, 211,28 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 6 procentai metinių palūkanų (b. l. 5). Nepaisant minimo įsiteisėjusio teismo įsakymo, pareiškėjas šiuo metu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pakartotinai pateikė analogišką reikalavimą, prašydamas skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš UAB „G“ ir V. Š. Toks reikalavimas niekaip negali būti tenkinamas, pirmiausia, atsižvelgiant į tai, jog UAB „G“ atžvilgiu šis reikalavimas yra pakartotinis ir dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo įsakymas. Ta aplinkybė, kad antstolis S. Mulevičius 2018-10-05 patvarkymu atsisakė vykdyti jam pateiktą įsiteisėjusį teismo įsakymą, motyvuodamas tuo, jog UAB „G“ 2018-10-04 buvo iškelta bankroto byla, neužkerta kelio pareiškėjui pateikti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, ką, kaip galima suprasti iš pareiškimo, šis ir yra padaręs (b. l. 1-2). Matyti, kad nagrinėjamu atveju prašomą priteisti žalą pareiškėjas tapatina su skola, atsiradusia iš 2017-11-15 rangos sutarties, pakartotinai siekdamas ją išsiieškoti ir iš V. Š. ir UAB „G“, nors analogiškos sumos jau yra priteistos iš UAB „G“ 2018-08-10 teismo įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas klausimas dėl V. Š. nubaudimo už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. Šiuo atveju teismas neturi galimybės išspręsti klausimo dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo labiau, kai reikalavimas reiškiamas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o solidariai ir UAB „G“, kuri šioje administracinio nusižengimo byloje net nėra proceso dalyvis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį - A6.-40-932/2018.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė