Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1169-613/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-20
Bylos Nr.: 2A-1169-613/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“
Advokatai: Artūras Jaskelevičius, Artūras Jaskelevičia

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1169-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01286-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šyšos magnolija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šyšos magnolija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ dėl nepagrįstai priskaičiuotų ir pasisavintų piniginių lėšų priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ priešieškinį daugiabučio namo savininkų bendrijai „Šyšos magnolija“ dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Šyšos magnolija“ kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ nepagrįstai per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pasisavintas pinigines lėšas, suma – 4 729,94 Eur su PVM, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. atsakovė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. priskaičiavo ieškovei sumokėti 4 729,94 Eur už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, už teikiamas paslaugas iš ieškovės rinkdavo pinigines lėšas, tačiau faktiškai paslaugų neteikė. Iš įrašų, padarytų gyvenamojo namo techninės apžiūros žurnale paaiškėjo, kad atsakovė nurašydavo pinigines lėšas už stogo prilydomosios dangos remontą, kai tuo tarpu gyvenamojo namo stogo konstrukcija yra visiškai kitokia ir tokios stogo prilydomosios dangos iš viso neturi. Atsakovė be jokio pagrindo savinosi gyvenamojo namo gyventojų surinktas pinigines lėšas už namo šildymo sistemos ir šalto vandens sistemos priežiūrą, tačiau tokios priežiūros faktiškai nevykdė, nes atlikus faktinę šildymo ir šalto vandens sistemų apžiūrą, buvo konstatuota, kad vamzdžiai tiek rūsyje, tiek namo palėpės dalyje (6 aukšte) yra net neapšiltinti, o rūsio patalpoje buvo rasti sugedę vamzdžių ventiliai, kranai, pro kuriuos veržėsi vanduo. Ieškovė nuo 2017 m. spalio 16 d. viešajame nekilnojamojo turto registre įregistravo Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, buvo įsteigta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), DNSB „Šyšos magnolija“, įmonės kodas 305107685. Nuo tada atsakovės teikiamų paslaugų buvo atsisakyta. Atsisakius atsakovės teiktų paslaugų, iš pastarosios buvo tikimasi atgauti visus su namo administravimu susijusius dokumentus, su atitinkamomis ataskaitomis, patalpų savininkų sukauptas lėšas, taip pat atgauti viską, ką namo administratorius gavo vykdydamas pareigas, o taip pat apie de facto (pagal faktą) iš namo gyventojų surinktas ir panaudotas lėšas. Iš surinktų dokumentų buvo nustatyta, kad atsakovė be pagrindo pasisavino: 1) 2016 m. vasario mėnesį už tariamą gyvenamojo namo konstrukcijų ir patalpų apžiūrą dėl vandens pratekėjimo – 17,12 Eur be PVM, tokių darbų vykdymas nebuvo pažymėtas namo techninės apžiūros žurnale, o nurodomi darbai nėra vykdomi žiemos metu; 2) 2017 m. vasario mėnesį už tariamai atliktą gyvenamojo namo stogo nuo šiukšlių nuvalymą – 35,05 Eur be PVM, darbų vykdymas nebuvo pažymėtas namo techninės apžiūros žurnale; 3) 2016 m. kovo mėnesį už tariamai atliktą gyvenamojo namo stogo nuo šiukšlių nuvalymą – 103,49 Eur be PVM, darbų vykdymas nebuvo pažymėtas namo techninės apžiūros žurnale; 4) 2016 m. rugpjūčio mėnesį už tariamai iš namo šildymo sistemų vandens išleidimą – 13,50 Eur be PVM, darbų vykdymas nebuvo pažymėtas namo techninės apžiūros žurnale; 5) 2016 m. rugsėjo mėnesį už tariamai atliktą darbą keičiant šilumokaičio tarpines – 93,37 Eur be PVM, toks defektas nebuvo įrašytas namo techninės apžiūros žurnale, taip pat nebuvo surašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas; 6) 2016 m. spalio mėnesį už tariamai atliktą termostatinio vandens išleidimą – 13,50 Eur be PVM, toks defektas nebuvo įrašytas namo techninės apžiūros žurnale, taip pat nebuvo surašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas; 7) 2016 m. lapkričio mėnesį už tariamai atliktą trieigio vožtuvo atsukimą – 14,45 Eur be PVM, toks defektas nebuvo įrašytas namo techninės apžiūros žurnale, taip pat nebuvo surašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas; 8) 2016 m. gegužės mėnesį už tariamai atliktą ruloninės stogo dangos atskirų vietų remontą – 176,63 Eur be PVM, namo stogas yra be ruloninės dangos; 9) 2016 m. liepos mėnesį už tariamai atliktą ruloninės stogo dangos siūlių hermetizavimą – 71,26 Eur be PVM, namo stogas yra be ruloninės dangos; 10) 2017 m. vasario mėnesį už tariamai atliktą namo apžiūrą ir defektavimą – 15,32 Eur be PVM, tokių darbų vykdymas nebuvo pažymėtas namo techninės apžiūros žurnale, o tai reiškia, kad nurodyti darbai nebuvo atliekami; 11) 2017 m. liepos mėnesį už tariamai atliktą ruloninės prilydomosios stogo dangos remontą – 76,71 Eur be PVM, namo stogas yra be ruloninės dangos; 12) 2017 m. vasario mėnesį už tariamai atliktą namo stogo konstrukcijų apžiūrą – 15,32 Eur be PVM, tokie darbai nebuvo atlikti; 13) 2017 m. vasario mėnesį už tariamai atliktą namo stogo siūlių, įlajų sandarinimą prilydoma danga, hermetiku – 342,98 Eur be PVM. Namo stogas yra be ruloninės dangos. Atsakovės pasisavintos pinigų sumos nurodytos be PVM. PVM sudaro 21 proc. Atsakovės nepagrįstai pasisavinta pinigų suma sudaro 1 193,33 Eur (988,77 Eur + 207,63 Eur).

Atsiliepimas

1.2. Atsakovė per nurodytą laikotarpį, teikdama gyvenamajam namui administravimo paslaugas, iš gyvenamojo namo gyventojų surinko 7 908,06 Eur su PVM. Pagal atsakovės ataskaitas, per 2016 m. buvo panaudota 2 156,59 Eur, o per 2017 m. – 1 504,50 Eur. Taigi, atsakovė turėjo sugrąžinti ieškovei 4 246,99 Eur nepanaudotų lėšų, o grąžino 2 687,84 Eur. Tokiu būdu atsakovė be jokio pagrindo negrąžino ieškovei 1 559,13 EUR.

1.3. Atsakovė pasisavino 447,70 Eur su PVM ieškovės piniginių lėšų už tariamą šildymo sistemos rekonstravimo projekto rengimą, kadangi paaiškėjo, kad toks projektas buvo rengiamas ne gyvenamajam namui Liepų g. 11, o kitam atsakovės administruojamam namui. Tokio projekto rengimui namo gyventojams nebuvo teikiama jokia informacija, namo gyventojų prašymas, sutikimas ar pritarimas nebuvo gautas rengti minėtą projektą.

1.4. Atsakovė neatliko ieškovės gyvenamojo namo palėpėje (6 aukšte) esančių šildymo vamzdynų izoliavimo, tačiau nuo ieškovės sąskaitos nusirašė 249,14 Eur su PVM. Taip pat atsakovė neatliko ieškovės gyvenamojo namo rūsyje esančių šildymo vamzdynų izoliavimo, tačiau nuo sąskaitos nusirašė 412,27 Eur su PVM.

1.5. Be to, atsakovė tariamai vykdė darbus atskiriems namo gyventojams, nuo ieškovės sąskaitos nusirašė 132,86 Eur su PVM, tai padarė be pagrindo, nes už butuose teikiamas paslaugas gyventojai turėjo susimokėti individualiai. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. spalio mėn. keitė santechninę žarnelę už 15,54 Eur, tačiau kuriame bute tai buvo padaryta, nenurodyta. 2016 m. lapkričio mėn. pravalė WC bakelio plūdę už 13,50 Eur, tačiau kuriame bute tai buvo padaryta, nenurodyta. 2017 m. vasario mėn. 39-ame bute keitė automatinį jungiklį už 21,12 Eur, 33-ame bute atnaujino elektros tiekimą už 13,86 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 12-ame bute dingus elektrai įjungė automatinį jungiklį už 13,86 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėn. 9-ame bute atliko smulkų elektros instaliacijos remontą už 16,58 Eur, 44-ame bute iš šildymo sistemos išleido termofikatą už 15,34 Eur, tokiu būdu atsakovė 2016 m. be pagrindo pasisavino ieškovės piniginių lėšų 3 043,99 Eur sumai, o 2017 m. – 1 685,95 Eur. Viso atsakovės pasisavinta suma sudaro 4 729,94 Eur.

Šalies argumentai

2. Ieškovė taip pat nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Mano, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad prašomą priteisti sumą ji yra sumokėjusi UAB „Mano būsto priežiūra“ (buvusi UAB „Mano būstas“) ir kad ieškovei ją pervedė dėl suklydimo. Be to, mano, kad pateikti dokumentai yra netikri – nė vienas iš mokėjimo pavedimų nepatvirtintas banko spaudais, pateikti du identiški 2018 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymai Nr. 119, tačiau skirtingomis sumomis, skirtingiems gavėjams ir skirtingos mokėjimo paskirties. Todėl mano, kad jais remtis negalima.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vakarai“, atstovaujama advokato Artūro Jaskelevičiaus, ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi bendrija įsteigta 2019 m. balandžio 4 d., o priteisti lėšas prašo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., tai yra už laikotarpį iki bendrijos įregistravimo ir jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Byloje nėra įrodymų, kad butų savininkai kam nors suteikė įgaliojimus reikšti reikalavimus atsakovei už minėtą laikotarpį. Bendrija yra naujai įsteigta, ji įregistruota ne reorganizacijos ar kokiu kitu pagrindu, todėl ji negali butų savininkų vardu reikšti reikalavimų, kilusių iki bendrijos įsteigimo. Byloje yra tik 2019 m. balandžio 5 d. aktas, juo bendrija perėmė visas teises iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių. Be to, reikalavimai yra nepagrįsti. Visus darbus, už kuriuos atsakovė butų savininkams pateikė sąskaitas ir jie jas apmokėjo, atsakovė yra atlikusi, todėl pagrįstai gavo atsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Be to, mano, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Ginčas kilęs iš rangos teisinių santykių, kuriems taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis teismų suformuotomis taisyklėmis, būtina nustatyti, kada ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl tariamų atliktų darbų trūkumų. Daugiabučio namo bendraturčių jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo dėl tariamų atliktų darbų trūkumų, įskaitant darbų kainą, kreipėsi į atsakovę 2018 m. sausio 22 d., pateikdamas pretenziją raštu. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti prasidėjo 2018 m. sausio 22 d. ir baigėsi 2019 m. sausio 22 d. Ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė tik 2019 m. liepos 23 d., todėl akivaizdu, jog ieškinys pareikštas praleidus CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Vertinant ieškovės elgesį ieškinio senaties eigoje, būtina pastebėti, kad minėtas ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl ieškovės nerūpestingumo ir aplaidumo. Ieškinio senaties termino eigos metu neegzistavo jokios aplinkybės, kurios būtų kliudžiusios daugiabučio namo bendraturčiams, kartu ir J. S., tiesiogiai ar per atstovą ginti tariamai pažeistas teises.

Šalies argumentai

4. Atsakovė Priešieškiniu prašo priteisti iš DNSB „Šyšos magnolija“ atsakovei 2 687,86 Eur be pagrindo gautų lėšų, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimo grindžia šiomis aplinkybėmis:

4.1. 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „Mano būstas Vakarai“ perdavimo–priėmimo aktu perdavė daugiabučio namo, adresu Liepų g. 11, Šilutė, jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui J. S. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, turimą daugiabučio namo dokumentaciją ir nepanaudotas kaupiamąsias lėšas.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovė per suklydimą į perdavimo–priėmimo aktą įtraukė ir pervedė į nurodytą banko sąskaitą jai priklausančias lėšas, kurios buvo įvardytos kaip daugiabučio namo techninei priežiūrai (1 875,74 Eur) bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai (812,12 Eur) skirtos sumos, iš viso 2 687,86 Eur. Teigia, kad šios lėšos negalėjo ir neturėjo būti pervestos jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, kadangi visos techninei bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai skirtos lėšos sumokėtos šių paslaugų teikėjui UAB „Mano būsto priežiūra“ (buvusi UAB „Mano būstas“), remiantis sudarytomis sutartimis. Jungtinės veiklos sutarties atstovui gavus minėtas lėšas, šis be pagrindo įgijo UAB „Mano būstas Vakarai“ turtą, todėl šias lėšas privalėjo grąžinti.

4.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 8 dalį, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja namo bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

4.4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.10 punktu, administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Vadovaudamasis Nuostatų 8 punktu, bendrojo naudojimo objektų administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą (Nuostatų 8.2 papunktis); už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą, kuris negali viršyti savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų (Nuostatų 8.3 papunktis).

4.5. Pažymėjo, kad techninės priežiūros ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros tarifų dydis yra nustatomas sutartyje su paslaugų teikėju, neviršijant maksimalių savivaldybės Tarybos nustatytų tarifų. Šie tarifai nėra kaupiamojo pobūdžio ir kiekvieną mėnesį iš daugiabučio namo bendraturčių surinkta suma yra sumokama atitinkamos paslaugos teikėjui už suteiktas pagal sutartį paslaugas, nevertinant faktiškai atliktų darbų / suteiktų paslaugų kiekio, kadangi techninė priežiūra apima ne tik konkrečius remonto darbus, tačiau ir kitus veiksmus – bendrojo naudojimo objektų apžiūras, stebėjimus, prevencinę, korekcinę ir kitokią priežiūrą bei su tuo susijusius veiksmus, įskaitant atsakomybės už prižiūrimų bendrojo naudojimo objektų sugriuvimo nulemtos žalos prisiėmimą. Svarbu tai, jog nei jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo, nei DNSB „Šyšos magnolija“ neturi jokių teisių į techninės priežiūros ir šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros lėšų sumas, kadangi jos neteikė pastato techninės priežiūros ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, visos šių paslaugų apmokėjimui surinktos lėšos buvo apmokėtos šių paslaugų teikėjui pagal sudarytas sutartis.

4.6. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.

4.7. DNSB „Šyšos magnolija“ UAB „Mano būstas Vakarai“ priklausančias lėšas įgijo būtent dėl to, kad ši jas pervedė jungtinės veikos sutarties įgaliotam asmeniui. UAB „Mano būstas Vakarai“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, kiekvieną mėnesį iš daugiabučio namo bendraturčių surinktas techninei priežiūrai bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai skirtas lėšas pervesdavo UAB „Mano būsto priežiūra“ už suteiktas paslaugas. Atsakovei suklydus ir pervedus 2 687,86 Eur jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, UAB „Mano būstas Vakarai“ tai atliko iš nuosavų lėšų, dėl ko sumažėjo bendrovės turtas.

4.8. Techninės priežiūros tarifas ginčo laikotarpiu buvo nustatytas vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. Tl-239 ir su paslaugų teikėju UAB „Mano būsto priežiūra“ sudaryta sutartimi.

4.9. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas ginčo laikotarpiu buvo nustatytas vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Tl-2381 patvirtintais daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimaliais tarifais bei su paslaugų teikėju UAB „Mano būsto priežiūra“ sudaryta sutartimi.

4.10. Nei minėti Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir kiti teisės aktai, nei su UAB „Mano būsto priežiūra“ sudarytos sutartys neįtvirtino techninės priežiūros ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros tarifų kaupiamojo pobūdžio. Priešingai, Nuostatose ir su UAB „Mano būsto priežiūra“ sudarytose sutartyse buvo aiškiai įtvirtinta UAB „Mano būstas Vakarai“ pareiga kiekvieną mėnesį iš pastato bendraturčių surinktas techninei priežiūrai bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai skirtas lėšas pervesti paslaugų teikėjui, tai ir buvo atlikta. Nei jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, nei iš jo lėšas perėmusi DNSB „Šyšos magnolija“ neturėjo jokio teisinio pagrindo gauti paslaugų teikėjui sumokėtas lėšas už suteiktas paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu gyvenamasis namas, esantis Šilutėje, Liepų g. 11, išbrauktas iš UAB „Šilutės būstas“ administruojamų pastatų sąrašo. Nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. šis gyvenamasis namas administruojamas jungtinės veiklos sutarties dalyvių. 2017 m. lapkričio 2 d. priėmimo–perdavimo aktu UAB „Šilutės būstas“ komisija perdavė Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui J. S. gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, raktus, dokumentus ir 2 687,86 Eur. 2019 m. balandžio 4 d. namo administravimui įregistruota Daugiabučio namo savininkų bendrija „Šyšos magnolija“, kuri 2019 m. balandžio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu priėmė iš Jungtinės veiklos subjekto Liepų g. 11, Šilutėje, visas turtines ir neturtines teises, dokumentus ir namą administruoja iki šiol.

7. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę reikšti reikalavimus butų savininkų vardu, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, todėl ieškinys dėl šios priežasties turi būti atmestas.

8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, vertino, kad ginčas yra kilęs dėl rangos teisinių santykių, todėl turi būti taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovė terminą kreiptis į teismą yra praleidusi, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, įvertinęs atsakovės reikalavimus, pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinys nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys atmesti, šalių atstovų darbo sąnaudos panašios, išlaidų jiems atlyginimo klausimo nesprendė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Ieškovė DNSB „Šyšos magnolija“ (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Valdo Andrijausko, apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškinys netenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinys, palikti nepakeistą. Priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, yra neteisėta, prieštaraujanti materialiosios teisės normų aiškinimui ir byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai.

11.2. Aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, nereiškia, kad egzistuoja draudimas bendraturčiams reikalauti nepanaudotų lėšų grąžinimo per tarpininką, šiuo atveju bendriją, todėl mano, kad ieškovė DNSB „Šyšos magnolija“ turi kompetenciją ir įgaliojimus reikšti reikalavimus gyvenamojo namo patalpų (butų) savininkų vardu.

11.3. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškinyje nurodyti daugiabučio namo priežiūros ir remonto darbai už 2016–2017 m. laikotarpį buvo būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir kad tokius darbus atsakovė realiai atliko, todėl realiai nepanaudotus 4 729,94 Eur atsakovė turi grąžinti. Pažymėjo tai, kad gyvenamojo namo eksploatacija, t. y. techninė apžiūra, nebuvo atliekama rodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai (dokumentai), nes būtų savininkai darbus atliko savo lėšomis. Nurodytu argumentų pagrindu atsakovės priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

11.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas ieškinio senaties normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

11.5. Teisinis pagrindas atsakovei vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimą pasibaigė įstatymo pagrindu, tačiau atsakovė iki šiol neperdavė visos administravimo dokumentacijos ir nepanaudotų lėšų. Ieškovės vertinimu, atsakovės surinktos ir nepanaudotos lėšos 4 729,94 Eur laikytinos įgytomis be teisinio pagrindo, nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinos sąlygos taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio teisės instituto normas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

11.6. Daugiabučių namų savininkų bendrija pagal įstatymą yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovės neįvykdytos prievolės grąžinti nepanaudotas pinigines lėšas, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

11.7. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, nuo kokios datos skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžios momentą, tačiau iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nebuvo perdavusi visų administravimo dokumentų, be to, tik kvalifikuotiems specialistams apžiūrėjus gyvenamąjį namą paaiškėjo apie darbus, kurių atsakovė neatliko, tačiau už juos nusirašė pinigus, todėl ieškovei ne iš karto buvo objektyviai suvokiama apie savo teisių pažeidimą.

11.8. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo jungtinės veiklos dalyvių įgaliotas asmuo J. S. pirminį ieškinį atsakovei dėl 4 729,94 Eur nepagrįstų mokėjimų grąžinimo pateikė dar 2018 m. gegužės 14 d., o jungtinės veiklos dalyvių teisių perėmėja ieškovė DNSB „Šyšos magnolija“ ieškinį pateikė 2019 m. liepos 23 d. Taigi, šiuo atveju nebuvo praleistas ne tik bendrasis, bet ir sutrumpintas, jeigu toks turėtų būti taikomas, ieškinio senaties terminai.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vakarai“, atstovaujama advokato Artūro Jaskelevičiaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė, neturėdama namo bendraturčių įgaliojimų, pareiškė reikalavimus dėl namo bendraturčių apmokėtų namo administravimo išlaidų išreikalavimo iš atsakovės, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti, todėl ir šiuo aspektu ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

Šalies argumentai

13. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vakarai“ (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Artūro Jaskelevičiaus, apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuriuo priešieškinys netenkintas ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, palikti nepakeistą. Priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir mano, kad vien ta aplinkybė, kada ir kokia forma buvo pareikštas atsakovės reikalavimas, savaime negali būti pagrindu atmesti atsakovės pareikštus reikalavimus.

13.2. Pažymėjo, kad teismui pateikti įrodymai dėl apmokėjimo, paskirties, kurie buvo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendime liko neaptarti, nepateikti teismo motyvai dėl atsakovės argumentų ir įrodymų pagal pareikštą priešieškinį.

13.3. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, kiekvieną mėnesį iš daugiabučio namo bendraturčių surinktų lėšų techninei priežiūrai bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai skirtas lėšas pervesdavo UAB „Mano būsto priežiūra“ už suteiktas paslaugas. Suklydus ir pervedus 2 687,86 Eur jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, atsakovė mokėjimus atliko iš nuosavų lėšų, dėl to sumažėjo atsakovės turimas turtas, o ieškovė nepagrįstai įgijo atsakovei priklausančias pinigines lėšas.

13.4. Pažymėjo, kad techninės priežiūros tarifai ginčo laikotarpiu buvo nustatyti, vadovaujantis galiojančiais Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir sutartimis su paslaugų tiekėju. Minėti teisės aktai ir sutartys neįtvirtino techninės priežiūros ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros tarifų kaupiamojo pobūdžio. Priešingai, minėtų dokumentų nuostatos aiškiai įtvirtino atsakovės pareigą kiekvieną mėnesį iš pastato bendraturčių surinktų lėšų techninei priežiūrai bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai skirtas lėšas pervesti paslaugų tiekėjui. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta.

13.5. Byloje pateikti įrodymai ir nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovė be jokio pagrindo gavo atsakovei priklausančias lėšas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas nepagrįstai gautas lėšas priteisti iš ieškovės atsakovei.

Atsiliepimas

14. Ieškovė DNSB „Šyšos magnolija“, atstovaujama advokato V. A., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teigia, kad atsakovė neįrodė, kad 2 687,86 Eur sumą pervedė dėl suklydimo ir kad šios lėšos negalėjo ir neturėjo būti grąžintos jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, nes namo techninė priežiūra bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra šiomis lėšomis nebuvo atliekama, gyvenamojo namo ieškinyje paminėtus priežiūros darbus atliko savo lėšomis, todėl ieškovė prašo atsakovės reikalavimą dėl neva 2 687,86 Eur be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš ieškovės atmesti kaip nepagrįstą.

14.2. Atsakovė apeliacinius skundu klaidina teismą, teigdama, kad neva taip per apsirikimą buvo įtrauktos lėšos namo techninei priežiūrai ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrai. Dėl nurodytų lėšų perdavimo nepateiktas joks perdavimo–priėmimo aktas, ieškovė tokio akto nėra pasirašiusi. Atsakovė ieškovei bendru sutarimu pervedė 5 271,49 Eur, iš jų 2 583,63 Eur – kaupiamosios lėšos, 1 875,74 Eur – eksploatacinės lėšos, ir 812,12 Eur – šildymo lėšos.

14.3. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė neatliko gyvenamojo namo techninės priežiūros, ieškinyje nurodytus darbus atliko butų savininkai savo lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai laikinai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą teikia naujus rašytinius įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 16 d. gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, 2017 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2018 m. kovo 28 d. gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį, visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolą ir dalyvių sąrašą, 2018 m sausio 11 d. sąskaitos išrašą, suma – 5 271,49 Eur.

18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė, pateikdama rašytinius įrodymus, ne tik neprašo jų pridėti prie bylos medžiagos ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau nenurodo, kokias aplinkybes pridedami dokumentai patvirtins ar paneigs, kokią įrodomąją reikšmę pateikti įrodymai turės nustatant byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, nenurodo jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežasčių, kodėl iškilo pridedamų dokumentų pateikimo būtinybė. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, padaro išvadą, kad atsakovė nepagrindė pridedamų dokumentų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, todėl teismui pateikti rašytiniai įrodymai nepridėtini prie bylos, apeliacinės instancijos teismas jų nevertins ir jais nesivadovaus priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas tiek ieškovės ieškinys dėl nepagrįstai priskaičiuotų ir pasisavintų piniginių lėšų priteisimo, tiek atsakovės priešieškinys dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovė.

22. Ieškovės apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas ieškinio senaties normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Be to, padarė nepagrįstą, prieštaraujančią materialiosios teisės normų aiškinimui ir byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai, išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės.

23. Atsakovės apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė dėl atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų pagal pareikštą priešieškinį, todėl nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai ir nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovė be jokio pagrindo gavo atsakovei priklausančias lėšas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas nepagrįstai gautas lėšas priteisti iš ieškovės atsakovei.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinio reikalavimus

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, 2017 m. rugsėjo 14 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), išbrauktas iš UAB „Šilutės būstas“ administruojamų pastatų sąrašo. Nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. šis gyvenamasis namas administruojamas jungtinės veiklos sutarties dalyvių. 2017 m. lapkričio 2 d. priėmimo–perdavimo aktu UAB „Šilutės būstas“ komisija perdavė Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui J. S. gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, raktus, dokumentus ir 2 687,86 Eur. 2019 m. balandžio 4 d. namo administravimui įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija „Šyšos magnolija“, kuri 2019 m. balandžio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu priėmė iš Jungtinės veiklos subjekto (duomenys neskelbtini), visas turtines ir neturtines teises, dokumentus ir namą administruoja iki šiol.

25. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nepagrįstai priskaičiuotų ir pasisavintų piniginių lėšų priteisimo. Teigia, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, ieškinyje nurodytu ginčo laikotarpiu nepagrįstai pasisavino bendraturčių butų savininkų sumokėtas pinigines lėšas už ieškinyje nurodytas neva tai suteiktas techninės priežiūros paslaugas, kurių realiai nesuteikė.

26. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Nurodo, kad per suklydimą į perdavimo–priėmimo aktą įtraukė ir pervedė į nurodytą banko sąskaitą jai priklausančias lėšas, kurios buvo įvardytos kaip daugiabučio namo techninei priežiūrai (1 875,74 Eur) bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai (812,12 Eur) skirtos sumos, iš viso 2 687,86 Eur. Teigia, kad šios lėšos negalėjo ir neturėjo būti pervestos jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, kadangi visos techninei bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai skirtos lėšos sumokėtos šių paslaugų teikėjui UAB „Mano būsto priežiūra“ (buvusi UAB „Mano būstas“), remiantis sudarytomis sutartimis. Jungtinės veiklos sutarties atstovui gavus minėtas lėšas, šis be pagrindo įgijo UAB „Mano būstas Vakarai“ turtą, todėl šias lėšas privalėjo grąžinti.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santykiai tarp butų savininkų ir UAB „Šilutės būstas“ – tai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK XXXV skyrius). Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteisingai teigia, kad ginčas kilęs iš rangos teisinių santykių, tačiau padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikomos normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus esant rangos santykiams (CK 6.667 straipsnio 3 dalis), kadangi CK 6.724 straipsnis numato, kad šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę reikšti reikalavimus butų savininkų vardu, todėl padarė išvadą, kad ieškovė DNSB „Šyšos magnolija“ neturi reikalavimo teisės, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl buvusio namo administratoriaus (atsakovės) suteiktų paslaugų apimties ir už paslaugas priskaičiuotų mokėjimų pagrįstumo, bet ir dėl to, ar dėl ieškovės teisės reikšti ieškinio reikalavimus ir tokiems reikalavimams pareikšti taikytino ieškinio senaties termino, taip pat dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir civilinės atsakomybės taikymo, neįvykdžius sutartimi ir (ar) kitu pagrindu nustatytų pareigų.

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija administruoti gyvenamąjį namą, esantį Šilutėje, Liepų g. 11, Klaipėdoje.

30. DGNKPPSBĮ (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams, o 4 dalyje reglamentuojama, jog bendrijos veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, o 3 dalyje įtvirtinta, jog bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma; balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą; buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.

31. Taigi, pagal DGNKPPSBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendriją, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų valdymo formą, šių pastatų savininkai turi teisę pasirinkti ir nesant visų jų bendro susitarimo. Bendrijos įsteigimas turint tikslą įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, reiškia bendrijos, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų valdymo formos, pasirinkimą. Savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017 22 punktą). Bendrosios nuosavybės teisė indikuoja tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (bendraturčių), kurie nevertintini kaip Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas ar nepagrįstas savininko (bendraturčio) teisių ribojimas.

32. DGNKPPSBĮ paskirtis atskleista šio įstatymo 1 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas.

33. Sistemiškai aiškinant DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas, darytina išvada, jog šiose normose įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato teisę bendrijos narių visuotiniam susirinkimui priimti sprendimus dėl sutarties sudarymo su daugiabučio namo kitos ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, kadangi bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis tik paties bendrijos valdymo organo tiesiogiai atliekamą bendrojo naudojimo objektų valdymą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo konstatuota, jog DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato teisę bendrijos narių visuotiniam susirinkimui priimti sprendimus dėl sutarties sudarymo su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas yra susijęs su tokio namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 33, 37 punktai).

34. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 1 punktas numato, kad Nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau – administratorius), paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 5, 11 dalys). Pagal Nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Nuostatų 4.1–4.14 punktuose. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Taigi jis turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas), privalo sudaryti paslaugų, perkamų pagal Nuostatų 4.6 papunktį, sutartis (Nuostatų 7.2 punktas), pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius (Nuostatų 7.9 punktas).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinyje suformuluotus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai padarė priešingą išvadą.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir bylos esmės atskleidimo

36. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santykiai tarp butų savininkų ir UAB „Šilutės būstas“ – tai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK XXXV skyrius). Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteisingai teigia, kad ginčas kilęs iš rangos teisinių santykių, tačiau padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikomos normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus esant rangos santykiams (CK 6.667 straipsnio 3 dalis), kadangi CK 6.724 straipsnis numato, kad šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikomos normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus esant rangos santykiams (CK 6.667 straipsnio 3 dalis) ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinį atmetė.

37. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir teisinių santykių kylantiems teisiniams ginčams taikytino ieškinio senaties termino.

38. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teisinis pagrindas atsakovei vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimą pasibaigė įstatymo pagrindu, tačiau atsakovė iki šiol neperdavė visos administravimo dokumentacijos ir nepanaudotų lėšų, todėl atsakovės surinktos ir nepanaudotos lėšos 4 729,94 Eur laikytinos įgytomis be teisinio pagrindo, taigi šiuo atveju egzistuoja būtinos sąlygos taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio teisės instituto normas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Daugiabučių namų savininkų bendrija pagal įstatymą yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovės neįvykdytos prievolės grąžinti nepanaudotas pinigines lėšas, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra iš rangos teisinių santykių ir tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino kaip atlygintinų paslaugų teikimo santykius, kuriems taikytinos CK XXXV skyriaus normos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus esant rangos santykiams (CK 6.667 straipsnio 3 dalis), kadangi CK 6.724 straipsnis numato, kad šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams.

40. CK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (CK 6.716 straipsnio 2 dalis). Šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles (CK 6.716 straipsnio 3 dalis). Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

41. Remiantis teisiniu reglamentavimu, nurodytu šios nutarties 37 punkte, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, kad nagrinėjamu atveju taikomos normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus esant rangos santykiams (reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams, CK 6.667 straipsnio 3 dalis), kadangi CK 6.716 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą, netaikomos paslaugoms, teikiamoms pagal CK XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles, kartu ir XXXIII skyriuje numatytoms vartojimo rangos, statybos rangos ir kt. teisiniams santykiams.

42. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu atmetami ieškinio reikalavimai, kadangi tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir kilusiam ginčo teisingam išsprendimui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios rangą.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, savo išvadas grindė dvejomis aplinkybėmis, t. y. kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ir kad taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams, kuriems, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos, pareikšti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos įrodymų vertinimu ir padarytos neatskleidus įrodymų turinio. Visų pirma, teismas iš viso nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kurie, kaip teigia ieškovė, pagrindžia ieškinio reikalavimus dėl atsakovės nesuteiktų paslaugų. Antra, teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir nepasisakė dėl jos į bylą pateiktų įrodymų (minėtu argumentu yra grindžiamas ir atsakovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinys). Trečia, teismas tik formaliai nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK XXXV skyrius), tačiau nesiaiškino, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartinius ar kitais pagrindais kylančius įsipareigojimus; jei įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, kuri iš šalių yra atsakinga už netinkamą (iš dalies netinkamą) pareigų įgyvendinimą; kokia taikytina civilinė atsakomybė.

44. Be kita ko, nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavimais, pareiškė priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

45. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirą nesutartinių prievolių rūšį. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus, nesiaiškino, nevertino ir nepasisakė dėl teisiškai reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių (ne)egzistavimo, kurios yra būtinos sąlygos, siekiant nustatyti nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius ir (ar) juos paneigti.

47. Pažymėtina, civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, jog tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio / priešieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas ir vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020 14 punktą). Tačiau visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

48. Taigi šioje byloje teismas turėjo išsiaiškinti šalių iškelto ginčo esmę ir apimtis, nurodytas tiek ieškovės, tiek atsakovės teismui teiktuose procesiniuose dokumentuos. Teisminio nagrinėjimo dalyką, be pareikšto ieškinio / priešieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat apibrėžia ir teik ieškovės, tiek atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamos.

49. Neišsiaiškinus faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškinyje nurodytų paslaugų (ne)suteikimu / netinkamu suteikimu, nėra galimybės spręsti apie atsakovės atsakomybę (jos laipsnį).

50. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas daryti išvadą apie bylos esmės neatskleidimą. Apeliacinės instancijos teismui pačiam pradėjus nagrinėti pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus, apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindai, šalių atsikirtimai, tačiau tai neatitiktų įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas proceso teisės normas, priimdamas sprendimą neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių ir šie pažeidimai vertinami kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnis 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė