Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-74-360/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
AN2-74-360/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01537-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Savinijus Katauskas (pirm.)
Pažeidėjas
G. B.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-360/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01537-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-23 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 100 Eur bauda už tai, kad nuo 2004-09-22 iki 2019-09-27 (VMI pareiškimo rengimo dieną), būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „ (duomenys neskelbtini) “, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2019-03-26 atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnį turinčiais) kreditoriais ir tokiu būdu neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Nurodo, kad jo vadovaujama įmonė su nutarime nurodytais kreditoriais neatsiskaitinėjo, o visi atsiskaitymai buvo vykdomi iš kitam Bendrovės kreditoriui Akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsiskaitymai buvo atliekami iš sąskaitos, kuri yra tikslinio deponavimo pagal Bendrovės ir banko 2011-02-10 sudarytą tikslinio deponavimo sutartį. Taigi VMI pareiškime nurodyti mokėjimai iš tikslinio deponavimo sąskaitos buvo atliekami iš bankui, o ne Bendrovei, nuosavybės teise priklausančių lėšų, kitaip tariant AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė prievoles už UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.2. Pardavinėjami Bendrovei priklausantys butai yra įkeisti bankui, kuris sutinka, jog visi nekilnojamam turtui aptarnauti skirti mokesčiai ir kitos administracinės išlaidos būtų dengiamos ir kad bankui nuosavybės teise priklausančios lėšos būtų skiriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštiems reikalavimams dengti. Būtent dėl šios priežasties tikslinio deponavimo sąskaitos sutartyje buvo numatytas administravimo kaštų ir mokesčių mokėjimas iš bankui priklausančių lėšų. Akivaizdu, jog visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dengė AB „(duomenys neskelbtini)“ iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimų neatliko ir nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė šiuo metu yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, kol nėra išspręstas bankroto/restruktūrizavimo klausimas, jokie mokėjimai kreditoriams nevykdomi. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei pats apeliantas, nedisponuodami tikslinio deponavimo sąskaitoje esančiomis lėšomis, net fiziškai negali atlikti pavedimo, o visus pavedimus atlieka AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuoja prašymus kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su įkeistu turtu susijusių mokėjimų atlikimo ir tik bankas sprendžia, ar atlikti mokėjimą ar ne. Kitaip tariant, Bendrovė prašo savo kreditoriaus, kad šis sumokėtų už Bendrovę.

2.3. Apeliantas pažymi, jog VMI pareiškime nurodytos sumos (1 722 039, 26 Eur) net 1 680 000 Eur suma buvo nurašyta AB „(duomenys neskelbtini)“ kredito grąžinimui ir šiuos veiksmus savo iniciatyva kreditorius ir atliko. Be to, visos lėšos, kurios buvo nukreiptos į tikslinio deponavimo sąskaitą, buvo gautos iš disponavimo nekilnojamuoju turtu, kuris buvo įkeistas kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“. CK 4.170 straipsnio 3 dalis imperatyviai įtvirtina, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės. Pirmosios instancijos teismas šią nuostatą ignoravo, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad hipotekos kreditoriaus pirmenybė yra numatyta tik priverstinio išieškojimo procese ar juridinių asmenų nemokumo procese. CK 4.170 straipsnio 3 dalis laikytina specialiąja norma CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu ir tai tik patvirtina, kad neatlikti veiksmai, kuriais būtų padarytas administracinis nusižengimas.

3. Apeliaciniu skundu VMI prašo pakeisti nutarimą dalyje dėl nuobaudos dydžio skyrimo ir G. B. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 Eur. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai, nesant nei faktinio nei teisinio pagrindo.

3.1. Nurodo, kad teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatė, kad vadovas tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, pažeidimą padarė pakankamai sudėtingoje Bendrovei situacijoje, kai buvo nutraukta kelis metus vykusi Bendrovės restruktūrizavimo byla, o po to iškart buvo kreiptasi į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo bei pažymėjo, kad pažeidimo laikotarpiu Bendrovė atsiskaitinėjo ir su pačia VMI prie FM (sumokėdama 169542,49 Eur), todėl sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus mažesnę nei jo padaryto nusižengimo sankcijoje numatytą nuobaudą. Su tokiais argumentais nesutinkama.

3.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lengvinančių aplinkybių nebuvimas paprastai užkerta kelią taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos Bendrovės vadovo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nepaisant to teismui tai nesutrukdė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, o kitos skundžiamajame nutarime nurodytos aplinkybės, teismo tikinimu, pagrindžiančios ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, o būtent, kad pažeidimą vadovas padarė Bendrovei esant sudėtingoje situacijoje, kad pažeidimo laikotarpiu Bendrovė atsiskaitinėjo su pačia VMI prie FM, nėra nei išskirtinės nei jokios ypatingos aplinkybės.

3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog vadovui buvo žinoma apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą, byla buvo nutraukta 2019-01-17, versle tokia situacija, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais yra pakankamai dažna, tačiau įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-130/2011). Todėl dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Šalies argumentai

3.4. Apeliantė taip pat nurodo, jog ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo darymo laikotarpiu atsiskaitinėjo su VMI prie FM yra tik kitos tiesiogiai mokesčių įstatymuose numatytos pareigos vykdymas, o būtent, kad mokesčių mokėtojas turi laiku tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktas). Be to, už mokesčių nemokėjimą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Šio operatyvaus patikrinimo pabaigoje t. y. 2019-03-26 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 500 627,70 Eur, kuri liko nesumokėta/neišieškota. Taigi, įstatymų nustatytos pareigos vykdymas negali lemti kito įstatymo pažeidimo pasekmių pažinimo.

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinį skundą VMI prašo apeliacinė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. B. apeliacinis skundas atmestinas, VMI apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn, neneigia, jog nustatyti atsiskaitymai buvo vykdomi, tačiau, pasak apelianto, kadangi sąskaita tikslinio deponavimo, joje buvusios lėšos priklausė Bendrovės kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“, visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dengė AB „(duomenys neskelbtini)“ iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimų neatliko ir nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taigi iš esmės apeliantas neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jo veikos vertinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tos pačios gynybinės versijos administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, ji motyvuotai paneigta skundžiamame nutarime, kurio argumentams nėra jokio pagrindo nepritarti.

6. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, kadangi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus pateikusiems asmenims. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamo nutarimo išvada, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta tikslinio deponavimo sąskaitos sutartis apibrėžia tik sutarties šalių teises ir pareigas ir negali pakeisti imperatyvių įstatymo nuostatų.

7. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuoja prašymus kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su įkeistu turtu susijusių mokėjimų atlikimo ir tik bankas sprendžia, ar atlikti mokėjimą ar ne, kitaip tariant, Bendrovė prašo savo kreditoriaus, kad šis sumokėtų už Bendrovę. Taigi šie argumentai tik patvirtina, jog ne pats bankas sugalvoja, kam bus atliekami mokėjimai, o būtent Bendrovė teikia nurodymus. Tai aiškiai matoma ir iš byloje esančių elektroninių laiškų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymų (b. l. 135-144, t. 1). Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog didelę dalį lėšų nurašė bankas kaip kredito grąžinimą, tačiau, kaip matyti iš VMI pateiktų duomenų operatyvaus patikrinimo pažymoje, per laikotarpį nuo 2019-01-17 iki 2019-03-31 atsiskaitymai vykdyti ne tik bankui, tačiau ir įvairioms kitoms įmonėms ar asmenims (tarp kurių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), advokatei L. Š. ir kt.; pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. sutiko, jog VMI nustatyti mokėjimai yra teisingi). Tačiau tuo laikotarpiu pagal bylos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaitęs su VMI, turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, o tai reiškia, jog pervedant tam tikras pinigų sumas ne aukštesnės eilės kreditoriui VMI, o žemesnės eilės kitiems kreditoriams, yra nesilaikoma CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos imperatyvios asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarkos, dėl ko G. B. kaip Bendrovės vadovas ir buvo šiuo atveju patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta motyvuota išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl G. B. kaltės. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Naikinti nutarimą G. B. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

8. VMI apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos G. B. individualizavimo klausimas. G. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta, jog šis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas G. B. taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė 100 Eur baudą. Apygardos teismas sutinka su VMI apeliacinio skundo argumentais, kad švelnesnė nuobauda nei straipsnio sankcijoje nagrinėjamu atveju buvo skirta nepagrįstai.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

11. Pirmosios instancijos teismas nutarime švelnesnės nuobaudos G. B. taikymą motyvavo tuo, kad G. B. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimą padarė pakankami sudėtingoje Bendrovei situacijoje, kai buvo nutraukta kelis metus vykusi restruktūrizavimo byla, iškart po to buvo kreiptasi dėl bankroto Bendrovei iškėlimo, be to, pažeidimo laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su pačia VMI, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Vis dėlto apygardos teismo vertinimu, šios nutarime nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir pateisinančios švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje paskyrimą. Tiek iš bylos duomenų, tiek ir iš proceso pirmosios instancijos teisme matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės kategoriškai nepripažįsta, neįžvelgia, jog padarė nusižengimą. Net tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nuoširdžiai prisipažįsta suklydę, savaime nereiškia, jog jiems bus skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta nuobauda, o šiuo atveju galima spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. savo elgesio kritiškai net nevertina, todėl nėra pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju, paskyrus žymiai mažesnę, iš esmės simbolinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, bus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami nubaudimo, prevenciniai tikslai. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl apygardos teismas, įvertinęs visumą nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad G. B. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikytos nepagrįstai.

12. Nors VMI apeliaciniame skunde prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad G. B. sistemingai pažeidinėtų ANK reikalavimus, taigi galima spręsti, jog nusižengimas atsitiktinis, nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bylos duomenimis dalis pinigų mokėta ne tik kitiems kreditoriams, bet ir VMI, todėl galima manyti, jog administracinė nuobaudos tikslai G. B. bus pasiekti paskyrus jam minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, padidinant G. B. paskirtą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-23 nutarimą dalyje dėl administracinė nuobaudos paskyrimo:

pakeisti G. B. paskirtą nuobaudą bei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį skirtą baudą padidinti iki 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas