- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 2-739-981/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00439-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- E. Ž., S. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų E. Ž. ir S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. Ž. ir S. Ž. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas S. Ž. po savo sutuoktinės V. Ž. mirties 2001 m. rugsėjo 17 d. per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 3 (tris) mėnesius priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvai S. Ž. ir V. Ž. santuoką sudarė 1968 m. gegužės 9 d. 2001 m. rugsėjo 16 d. mirė pareiškėjų motina V. Ž., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties į notarų biurą palikimui priimti nesikreipė nei pareiškėjų motinos V. Ž. sutuoktinis, pareiškėjų tėvas S. Ž., nei jos vaikai – pareiškėjai E. Ž. ir S. Ž.. Mirus V. Ž. paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjų motinos V. Ž. vardu, jos mirties dieną viešame registre nebuvo registruota nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėjų tėvai S. Ž. ir V. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra registruotas pareiškėjų tėvo S. Ž. vardu. Po V. Ž. mirties S. Ž. priėmė palikimą faktiškai valdydamas jo sutuoktinei priklausantį turtą. Jis liko toliau gyventi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išsaugojo visus sutuoktinės dokumentus. Pareiškėjų tėvas S. Ž. valdė visą gyvenamąjį namą, rūpinosi ir disponavo juo kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pareiškėjai nurodo, kad 2015 m. vasario 16 d. mirė jų tėvas S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjų tėvo S. Ž., kuris po motinos V. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, daugiau V. Ž. įpėdinių nėra. Po S. Ž. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sūnūs – pareiškėjai E. Ž. ir S. Ž., kurie yra vieninteliai palikėjo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas S. Ž. po savo sutuoktinės V. Ž. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepateikė. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, jiems buvo įteiktas tinkamai 2015 m. kovo 23 d.
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai E. Ž. ir S. Ž. yra V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini)., ir S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs (6, 8, 12 b.l.). Pareiškėjų tėvai V. Ž. ir S. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono civilinės metrikacijos biure, santuokos akto įrašas Nr. 158 (7 b.l.). Iš bendrojo sutuoktinių testamento matyti, kad pareiškėjų tėvai V. Ž. ir S. Ž. išreiškė valią turtą po kiekvieno jų mirties palikti vienas kitam (20 b.l.). Iš pažymų apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (9, 13 b.l.) matyti, kad pareiškėjų tėvų V. Ž. ir S. Ž. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (9, 13 b.l.). Byloje esantys Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro ir Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro raštai (10, 11 b.l.) patvirtina, kad mirus V. Ž. paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro liudijimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. Ž. pareiškimą palikimui priimti pateikė vaikai E. Ž. ir S. Ž. (14, 15 b. l.).
Iš pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį bei Ukmergės miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo (16, 18 b.l.) matyti, kad S. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų E. Ž. ir S. Ž. pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad po jų motinos V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis, pareiškėjų tėvas S. Ž. pradėjo rūpintis likusiu turtu, juo disponavo kaip savu, tai yra liko toliau gyventi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo ir saugojo visus sutuoktinės dokumentus, mokėjo mokesčius. Iš byloje esančių mokėjimo kvitų matyti, kad po sutuoktinės V. Ž. mirties už komunalines paslaugas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), mokėjo S. Ž. (b.l. 21-24).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Ištyręs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų E. Ž. ir S. Ž. tėvas S. Ž. po savo sutuoktinės V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), likęs gyventi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, naudodamas, valdydamas ir rūpindamasis juo, saugodamas dokumentus, mokėdamas mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės palikimą po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų E. Ž. ir S. Ž. tėvas S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytu laiku per 3 (tris) mėnesius ir tvarka priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.