- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- eA-184-492/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01564-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Šilalės rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 33VĮ-656-(14.33.2), 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 33VĮ-664-(4.33.2), 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 33VĮ-669-(14.33.2), 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 33VĮ-663-(14.33.2), 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 33VĮ-662-(14.33.2), 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 33VĮ-661-(14.33.2), 2020 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-695-(4.33.2), 2020 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-694-(4.33.2), 2020 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-693-(4.33.2), 2020 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-692-(4.33.2), 2020 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-691-(4.33.2), 2020 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 33VĮ-703-(4.33.2), 2020 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 33VĮ-727-(14.33.2), 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 33VĮ-........-(14.33.2), 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 33VĮ-739-(14.33.2), 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 33VĮ-740-(14.33.2), 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 37VĮ-737-(14.33.2.), 2020 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 37VĮ-749-(14.33.2.), 2020 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 37VĮ-748-(14.33.2.) dalis, kuriomis pareiškėja įtraukta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaip pateikusi prašymą susigrąžinti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško (o ne žemės) plotą ir įpareigoti NŽT Šilalės rajono skyrių rengiamame atitinkamame kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jos 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 13 d. pareiškimuose nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino minėtų NŽT Šilalės skyriaus įsakymų dalis, kuriomis pareiškėja įtraukta į atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaip pateikusi prašymą susigrąžinti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 592,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio, kitą pareiškėjos prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.
Šalies argumentai
4. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies ir panaikintos NŽT Šilalės skyriaus įsakymų dalys, kuriose pareiškėja įtraukta į atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaip pateikusi prašymą susigrąžinti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius miško plotus, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. vasario 27 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkama pripažintą žemę, perduodant neatlygintinai naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba žemės sklypą Vilniaus mieste, už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Pareiškėjos prašyme išdėstytos formuluotės atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje numatytą naują atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą renkantis kompensaciją lygiaverčiu miško plotu, todėl pareiškėja tinkamai, t. y. įstatyme nustatytu terminu, pakeitė savo valią dėl atlyginimo būdo.
5.2. NŽT 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 49S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės I. R.-S. valdytos žemės dalį – 0,06 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,06 ha naują žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. TR-3970-(5.34.) „Dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ persiuntė Šilalės skyriui L. P. vardu 2020 m. gegužės 15 d. priimtas išvadas Nr. 49IP-19-(14.49.61.), Nr. 491P-20-(14.49.61.), Nr. 49IP-21-(14.49.61.), Nr. 49IP-22-(14.49.61.), Nr. 49IP-23-(14.49.61.), Nr. 49IP-24-(14.49.61.), Nr. 49IP-25-(14.49.61.), Nr. 49IP-26-(14.49.61.), Nr. 49IP-27-(14.49.61.), Nr. 49IP-28-(14.49.61.), Nr. 49IP-29-(14.49.61.), Nr. 49IP-30-(14.49.61.), Nr. 49IP-31-(14.49.61.), Nr. 49IP-32-(14.49.61.), Nr. 49IP-33-(14.49.61.), Nr. 49IP-34-(14.49.61.), Nr. 49IP-35-(14.49.61.), Nr. 49IP-36-(14.49.61.), Nr. 491P-37-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvados), kuriose buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus.
5.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 49SF-853-( 14.49.14.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėją informavo, kad pagal parengtas Išvadas pareiškėjai pagal jos 2015 m. vasario 27 d. prašymą, kuriuo buvo pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, gali būti suteikiami tik lygiaverčiai miško sklypai. Šiuo raštu atsakovas taip pat pareiškėjos prašė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo nurodyti rajonus ir kadastro vietoves, kuriose pareiškėja pageidauja gauti lygiaverčius miško sklypus, o, per nurodytą terminą nenurodžius kadastro vietovės / vietovių, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais.
5.4. Tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek Šilalės skyrius tinkamai parengė ir įvertino Išvadas, pateiktą papildomą informaciją. Šilalės skyriaus specialistai nusprendė, kad Išvados gali būti įgyvendintos piliečio (pareiškėjos) pasirinktose kadastrinėse vietovėse. Žemės reformos žemėtvarkos projektai neparengti dėl pareiškėjos kaltės, t. y. ji atsisakė rinktis miško sklypus.
5.5. Regionų apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė aktualias šiam ginčui išspręsti teisės aktų normas, t. y. visiškai netaikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatų, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
6. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą patvirtinti 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir atsakovo, ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo, kad šalys siekia taikiai nutraukti teisminį ginčą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus, vykdant pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 499F-844, 2020 m. gegužės 15 d. parengtų ir į NŽT Šilalės rajono skyrių išsiųstų išvadų vykdymo metu priimtų sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
7. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje atsakovo priimtų įsakymų, vykdant 2020 m. gegužės 15 d. parengtas ir į NŽT Šilalės rajono skyrių išsiųstas Išvadas, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą atitinkamame kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jos nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus.
8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir atsakovo, kurią prašo patvirtinti.
9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. <...>. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.
10. Aiškindamas ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies (iki 2016 m. liepos 1 d. – 52¹ str. 1 d.) turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).
11. Taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės. Taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-994-520/2017).
12. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad jos sudarymą lėmė aplinkybės, jog pareiškėja yra pretendentė į buvusios savininkės I. R.-S. Vilniaus mieste valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą; Lietuvos vyriausiame administracine teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-3102-492/2021 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01564-2020-5) pagal NŽT apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1680-583/2021; teisminiame procese ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus, vykdant pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 49GF-844, 2020 m. gegužės 15 d. parengtų ir į NŽT Šilalės skyrių išsiųstų išvadų vykdymo metu priimtų sprendimų; šalys siekia taikiai nutraukti teisminį ginčą.
13. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad NŽT administracine tvarka panaikina NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjos vardu parengtas 2020 m. gegužės 15 d. išvadas „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn“ (1 p.); NŽT įsipareigoja per 20 darbo dienų nuo taikos sutarties sudarymo parengti ir išsiųsti išvadas į lygiaverčiams miško sklypams gauti kadastro vietoves (2 p.); NŽT įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į taikos sutarties 2 punkte nurodytose kadastro vietovėse pareiškėjos pasirinktus lygiaverčius miško sklypus (3 p.); pareiškėja atsisako visų reikalavimų ir pretenzijų NŽT atžvilgiu teisminiame procese Nr. 3-63-3-01564-2020-5, įskaitant reikalavimą atlyginti šiame teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas (abiejų instancijų teismuose), įsipareigodama atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių būtų (4 p.). Taigi, iš teismui pateiktos taikos sutarties matyti, kad bylos šalys, pasirašydamos taikos sutartį, išsprendė klausimus, dėl kurių iš esmės ir buvo keliamas ginčas.
14. Įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjos skundo reikalavimus, taikos sutarties turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama, todėl taikos sutartis tvirtintina.
15. Iš pateiktos taikos sutarties (6 p.) matyti, kad ginčo šalims yra žinomos bylos nutraukimo, patvirtinus taikos sutartį, pasekmės, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.)
16. Patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla pagal pareiškėjos skundą atsakovui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukiama (ABTĮ 51 str., 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).
17. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui. Todėl pareiškėjai grąžinama 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 11,25 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Patvirtinti pareiškėjos L. P. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gruodžio 10 d. sudarytą šią taikos sutartį:
„1. Šalys susitaria, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administracine tvarka panaikina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjos vardu parengtas 2020 m. gegužės 15 d. išvadas ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn“: Nr. 49IP-19-(14.49.61.), Nr. 49IP-20-(14.49.61.), Nr. 49IP-21-(14.49.61.), Nr. 49IP-22-(14.49.61.), Nr. 49IP-23-(14.49.61.), Nr. 49IP-24-(14.49.61.), Nr. 49IP-25-(14.49.61.), Nr. 49IP-26-(14.49.61.), Nr. 49IP-27-(14.49.61.), Nr. 49IP-28-(14.49.61.), Nr. 49IP-29-(14.49.61.), Nr. 49IP-30-(14.49.61.), Nr. 49IP-31-(14.49.61.), Nr. 49IP-32-(14.49.61.), Nr. 49IP-33-(14.49.61.), Nr. 49IP-34-(14.49.61.), Nr. 49IP-35-(14.49.61.), Nr. 49IP-36-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-37-(14.49.61.).
2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsipareigoja per 20 darbo dienų nuo taikos sutarties sudarymo parengti ir išsiųsti išvadas į lygiaverčiams miško sklypams gauti į šias kadastro vietoves: 19 000 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 20 500 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 1 400 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 3 300 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 5 000 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 1 300 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 10 800 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 5 300 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 1 800 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 1 300 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 1 500 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 2 500 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 5 300 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 5 000 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.
3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atkurti nuosavybės teises L. P. į taikos sutarties 2 punkte nurodytose kadastro vietovėse pareiškėjos pasirinktus lygiaverčius miško sklypus.
4. L. P. atsisako visų reikalavimų ir pretenzijų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu teisminiame procese Nr. 3-63-3-01564-2020-5, įskaitant reikalavimą atlyginti šiame teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas (abiejų instancijų teismuose). Bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių būtų, įsipareigoja atlyginti L. P..
5. Šalys bendru pareiškimu prašo teismo nutraukti administracinę bylą Nr. eA-3102-492/2021, kurios teisminio proceso Nr. 3-63-3-01564-2020-5, teismui nutartimi patvirtinant šios taikos sutarties sąlygas.
6. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
7. Šalys patvirtina, kad turi visus reikiamus įgaliojimus sudaryti šią taikos sutartį.“
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Grąžinti pareiškėjai L. P. 11,25 Eur (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis centus) sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.