Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 2.12.2; 2.1.4.5.5; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. vasario 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" formuotoju-apdirbėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, padarymą; teistas:

- 2014-09-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. 2017-01-29, apie 21.30 val., savo namuose, esančiuos (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, mažamečio R. J., gim. 2013 m., akivaizdoje smurtavo prieš savo šeimos narę – dukrą I. L.-Jocienę, tai yra ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė jai į petį ir vieną kartą spyrė jai į kelį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinio žasto srityje, kairiojo peties srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai I. L.-Jocienei nežymų sveikatos sutrikdymą,

be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį anūką R. J., gim. 2013, tyčia sugriebdamas jam už galvos, jį purtydamas, kas jam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei parodė, kad 2017-01-29 apie 21.30 val., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas smarkiai išgėręs bei prieš tai būdamas sukonfliktavęs su dukra, atėjo pas dukrą ir anūką į kambarį, norėdamas anūkui parodyti dėmesį, pabendrauti, pakalbėti. Kadangi buvo smarkiai apsvaigęs, gerai įvykio aplinkybių neprisimena. Jam tik atrodo, kad jis anūko už galvos neėmė, kad paėmė kitu būdu. Dukra, pamačiusi, kad jis išgėręs lenda prie vaiko, šoko prie kaltinamojo, norėjo, kad jis išeitų iš kambario. Jis gal ją pastūmė, gal galėjo suduoti į petį. Mano, kad galėjo taip pasielgti, kaip nurodyta kaltinime. Neteigia, kad dukra meluoja, galėjo būti taip, kaip ji nurodė. Blaivas būdamas jis taip nesielgia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. L. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios I. L.-Jocienės parodymais ir kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji I. L.-Jocienė parodė, kad 2017-01-29 apie 21 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo prie kompiuterio, sūnus Renaldas žiūrėjo filmukus. Atėjęs neblaivus tėvas S. L. pradėjo tampyti, niurkyti vaiką, priekaištauti, kad jis yra „mižnius“, kad „cypia“, pradėjo, paėmęs už ausų, tampyti, purtyti už galvos ir, jį laikydamas už galvos, pakėlė. Vaikas S. L. sakė, kad pastarasis išeitų. Jai tėvą sudrausminus, pastarasis porą kartų trenkė jai į petį, po to kelis kartus įspyrė į koją. Ji, pasiėmusi vaiką, atsisėdo ir verkė. Gali būti, kad tėvas jai įspyrė vieną kartą. Aplinkybes geriau atsiminė apklausinėjama policijos įstaigoje. Galėjo būti, kad įspyrė du kartus, nes įvykio metu buvo labai susijaudinusi ir spyrių skaičiaus neskaičiavo. Kad vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas, ji nusprendė iš viso matyto vaizdo, iš to, kad vaikas S. L. varė iš kambario, kad vaikas nenorėjo, kad S. L. su juo taip elgtųsi. Tėtis dažnai vartoja alkoholį. Kai jis būna blaivus, taip nesielgia. Tokį jo elgesį įtakoja alkoholis. Mamą išlaiko tėvas. Visą šeimą išlaiko visi bendrom jėgom. Vaikas purtomas neverkė, tačiau jis niekada neverkia, nes jo toks charakteris. Jis neverkia net kai nukrenta ir užsigauna, ir jam skauda.

Iš nukentėjusiojo mažamečio R. J., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų matyti, kad jis gyvena su mama, tėčiu-seneliu. Dar gyvena baba. Senelis jam labai negeras, jį mušė. Senelis mušė mamą. Senelis jį mušė per galvytę (parodė galvos sritį). Senelis ir babą mušė. Mušė jį per galvytę ir per kojas (vaikas parodė su ranka, kad mušė per galvą ir kojas). Mušė per veidą, per galvą (parodė rankomis, kurioje vietoje mušė). Mušė senelis mamą ir babą. Jam skaudėjo, bet neskaudėjo, kai mušė per galvytę (b. l. 18-19).

Specialisto išvadoje Nr. G281/2017(02) užfiksuota, kad I. L.-Jocienei konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinio žasto srityje, kairiojo peties srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 30).

2017-01-29 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 4-5).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4302 nurodyta, kad 2017-01-29, 22.19 val. S. L. nustatytas 1,98 promilių girtumas (b. l. 44).

S. L. buvo kaltinamas, kad jis ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu trenkė I. L. – Jocienei į petį. Tačiau iš pačios nukentėjusiosios apklausos tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek iš jos parodymų bei paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis S. L. jai trenkė į kairį petį du kartus. Šių smūgių skaičiaus neginčija ir pats kaltinamasis. Be to, ir specialisto išvadoje yra užfiksuota, kad sužalojimai I. L. – Jocienei viršutinėje kūno dalyje yra padaryti dešinio žasto srityje ir kairiojo peties srityje. Todėl kaltinime S. L. tikslintina sudavimo kumščiais aplinkybė, nurodant, kad jis I. L. – Jocienei į petį trenkė du kartus. Šis patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis S. L., būdamas namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo dukra I. L.-Jociene metu, tyčia savo šeimos nario atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – tyčia ne mažiau kaip du kartus įspyrė į petį bei įspyrė į kelią ir tokiu būdu savo šeimos nariui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, jis savo mažametį anūką R. J. sugriebė jam už galvos, jį purtė. Nors iš nukentėjusiosios I. L.-Jocienės, kaltinamojo S. L. parodymų matyti, kad mažametis R. J. po kaltinamojo grubaus elgesio su juo neverkė, tačiau nukentėjusioji I. L.-Jocienė parodė, kad vaikas R. J. neverkia net kai užsigauna ir jam skauda, nes jo yra toks charakteris, kaltinamajam vaiką purtant, šis prašė pastarojo išeiti, be to, iš paties nukentėjusiojo R. J. apklausos protokolo matyti, kad senelis jam labai negeras: jį mušė, mušė per galvytę, jam skaudėjo, be to, kad būtų galima purtyti, suėmus už galvos, galva turi būti suspaudžiama, o kartu galvą ir purtant, akivaizdu, kad yra sukeliamas fizinis skausmas (apie ką iš matyto vaizdo akivaizdžiai suprato ir I. L.-Jocienė), iš ko galima daryti išvadą, kad kaltinamasis S. L. mažamečiui R. J. sukėlė fizinį skausmą bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis S. L. padarė du nesunkius nusikaltimą, teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Nors S. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau, nors teistumas ir išnykęs, tačiau neturinčiu teistumo laikomas tik nuo 2016-10-13, yra teistas už analogiškus nusikaltimus, taip pat prieš savo šeimos narius – žmoną bei vėlgi dukrą I. L.-Jocienę, šiuos nusikaltimus padarė praėjus vos trims mėnesiams po teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pasibaigimo, kas rodo, kad kaltinamasis ne itin stengiasi gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, todėl teismas nemano, kad švelnesnės bausmės kaltinamojo atžvilgiu gali įgyvendinti bausmės tikslus, todėl kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį, vis tik atsižvelgus į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad padarė nesunkius nusikaltimus, kad dėl nusikaltimo kažkokių sunkių nepataisomų pasekmių neatsirado, kad S. L. laikomas neteistu, mažesnį, nei numatytas laisvės atėmimo bausmių už šiuos nusikaltimus vidurkis. Be to, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nukentėjusioji prašo kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, kad kaltinamasis savo uždarbiu nemažai prisideda prie savo šeimos išlaikymo, teismas taip pat laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, skiriant kaltinamajam įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-01-29 22 val. iki 2017-01-31 17.40 val. (b. l. 62, 64).

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje buvo gauta 2017-02-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1748, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą S. L. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 69,48 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-29 22 val. iki 2017-01-31 17.40 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, per šį laiką įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nesilankyti restoranuose, baruose, kavinėse, kitose viešojo maitinimo įstaigose, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų I. L.-Jocienės bei R. J. – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo S. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.