Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Viltorus“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

6. Minėtoje 2024 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo buvo nustatyta ir konstatuota: 1) Bendrovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių duomenimis Bendrovės turto vertė buvo 44088,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 217416,00 Eur; 2) aktualiais Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitros duomenimis, Bendrovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis apdraustų asmenų Bendrovėje nėra nuo 2023 m. balandžio 13 d., todėl darytina išvada, kad Bendrovė ūkinės veiklos nevykdo ir pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, negauna; 3) įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 524,27 Eur, o valstybės biudžetui – 17084,28 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuoti priverstinio vykdymo veiksmai buvo nesėkmingi. Ieškovės teiktais duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 2 d. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad išieškojimas iš Bendrovės vykdomas dvylikoje vykdomųjų bylų ir ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bet ir kitų kreditorių naudai; 4) įvertinęs Bendrovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog ji atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes Bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, mokestinių nepriemokų biudžetui, veiklos nevykdo. Duomenų, kad Bendrovės finansinė padėtis ateityje galėtų pagerėti, nėra.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalą sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Motyvuojamoji dalis

22. Taigi, bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal JANĮ įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

28. Bendrovės bankroto administratorius pažymi, kad yra visos CK numatytos sąlygos, kurių pagrindu yra tenkintinas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, dėl kurių pasisako žemiau.

33. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškinį buvusiam Bendrovės vadovui dėl žalos, atsiradusios dėl teisėtų pareigų nevykdymo, atlyginimo.

34. Atsakovui M. B. procesiniai dokumentai įteikti pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl laikytina, kad ieškinys įteiktas tinkamai. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas.

35. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis).

38. Pagal pateiktus Bendrovės nemokumo administratoriaus duomenis, tikėtina, kad atsakovas, matydamas prastą Bendrovės situaciją ir akivaizdų Bendrovės nemokumą, 2023 m. balandžio mėn. pardavė Bendrovės akcijas Baltarusijos piliečiui V. S., kuris vėliau save pasiskyrė Bendrovės vadovu, tačiau iš esmės jokios veiklos Bendrovėje nevykdė. Sutiktina su nemokumo administratoriaus pozicija, jog atsakovas tokius veiksmus atliko tik dėl to, kad atsakovas tikėjosi, jog perleidęs Bendrovę Baltarusijos piliečiui V. S., išvengs atsakomybės dėl pareigų nevykdymo jam einant Bendrovės vadovo pareigas. Kaip minėta, Baltarusijos pilietį V. S. paskyrus Bendrovės vadovu, jokia veikla Bendrovėje nebuvo vykdoma, Bendrovė neprisiėmė jokių naujų prievolių, o visi Bendrovės finansiniai reikalavimai, kurie susiformavo Bendrovei jau esant nemokiai, susiformavo tuomet, kai būtent atsakovas ėjo Bendrovės vadovo pareigas.

39. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi Bendrovei iškėlė bankroto bylą; nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. sausio 15 d.; Bendrovės nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Nemokumo administratorius“ (įgaliotas asmuo J. B.). Minėtoje 2024 m. sausio 4 d. teismo nutartyje dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nustatyta, kad: 1) Bendrovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių duomenimis Bendrovės turto vertė buvo 44088,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 217416,00 Eur; 2) aktualiais Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitros duomenimis, Bendrovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis apdraustų asmenų Bendrovėje nėra nuo 2023 m. balandžio 13 d., todėl darytina išvada, kad Bendrovė ūkinės veiklos nevykdo ir pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, negauna; 3) įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 524,27 Eur, o valstybės biudžetui – 17084,28 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuoti priverstinio vykdymo veiksmai buvo nesėkmingi. Ieškovės teiktais duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 2 d. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad išieškojimas iš Bendrovės vykdomas dvylikoje vykdomųjų bylų ir ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bet ir kitų kreditorių naudai; 4) įvertinęs Bendrovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog ji atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes Bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, mokestinių nepriemokų biudžetui, veiklos nevykdo. Duomenų, kad Bendrovės finansinė padėtis ateityje galėtų pagerėti, nėra.

40. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1223-656/2024 patvirtino Bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 178492,79 Eur dydžio sumai.

42. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; taip pat JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens nemokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

43. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas nesilaikė JANĮ įtvirtintų reikalavimų ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, ko pasekoje išaugo Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Kaip minėta, pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, jog jau 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, ir šis rodiklis 2022 metais tik blogėjo.

44. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, neigiamas bendrovės nuosavas kapitalas pats savaime yra indikatorius, kad bendrovė yra nemoki; ABĮ 38 straipsnyje yra nustatyta tvarka, kokie veiksmai turi būti atliekami, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa neigiamu (ABĮ 38 straipsnio 3, 4 dalys), kurie užtikrina, kad bendrovės nuosavas kapitalas kitais finansiniais metais nebūtų neigiamas, o jei jo atkurti neįmanoma – įmonė būtų likviduojama (ABĮ 59 straipsnio 11 dalis). Ir būtent šiuo nagrinėjamu atveju 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuosavam kapitalui esant neigiamam, Bendrovės vadovas / akcininkas nesiėmė ABĮ numatytos pareigos atkurti Bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio, o toliau tęsė Bendrovės veiklą didindamas Bendrovės įsipareigojimus. Taigi, įvertinus nurodytus duomenis dėl neigiamo nuosavo kapitalo, Bendrovės turtą ir įsipareigojimus, yra pagrindas konstatuoti Bendrovės nemokumą vėliausiai 2022 m. sausio 1 d., todėl Bendrovės vadovui pareiga inicijuoti Bendrovės bankrotą, vykdant JANĮ nustatytą pareigą, atsirado 2022 m. sausio 1 d. Tačiau, kaip nustatyta, atsakovas šios pareigos nevykdė, savo veiksmais toliau blogindamas įmonės finansinę būklę, ką patvirtina ir vėlesnių Bendrovės metų finansinės atskaitomybės duomenys.

46. Kaip minėta, JANĮ 6 straipsnis nustato juridinio asmens vadovo pareigas, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam; pagal šio straipsnio 1 dalį esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Tuo tarpu JANĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Taigi, bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal JANĮ įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Be to, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Taigi, bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą.

47. Nustatyta, kad Bendrovės nuosavas kapitalas dar 2021 metais buvo neigiamas, Bendrovės finansinės veiklos rezultatai nuo 2021 m. blogėjo, apie egzistuojančias nepadengtas skolas kreditoriams Bendrovės vadovui, t. y. atsakovui, buvo žinoma, ką patvirtina ir byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau nepaisant, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, jis toliau tęsė nuostolingą veiklą ir taip dar labiau pablogino Bendrovės finansinę padėtį. Be to, kaip nustatyta, atsakovo vadovavimo laikotarpiu kreditoriniai reikalavimai, kurie padidėjo dėl to, kad atsakovas nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei sudaro 158678,19 Eur sumą; taigi, atsakovas žinodamas, kad Bendrovė nuo 2022 m. turi besitęsiančių finansinių sunkumų, t. y. nepajėgia padengti įsiskolinimų kreditoriams, privalėjo įvykdyti įstatymu jam nustatytą pareigą ir inicijuoti Bendrovės bankroto bylą siekdama užkirsti kelią tolimesniam skolų augimui, o ne toliau tęsti nuostolingą veiklą, o galiausiai ir fiktyviai perleisti Bendrovės akcijas, kad tokiu būdu būtų siekiama išvengti atsakomybės prieš Bendrovę ir jos kreditorius. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad atsakovui, esant įmonės nemokumo faktui, dar 2022 m. metais privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tarp bendros išaugusios Bendrovės skolos, kuri liks nepadengta, ir netinkamo vadovo pareigų atlikimo yra priežastinis ryšys.

48. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika (veikimas ir / ar neveikimas) yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). Bendro pobūdžio pareigą visiems asmenims nepadaryti žalos nustato CK 6.251 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, jog padaręs žalą asmuo, privalo ją atlyginti. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, JANĮ, įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais, kadangi atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalis bei JANĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės valdymo organo nario specialios pareigos: 1) Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, žinotų kokias teises ir pareigas jo atžvilgiu numato galiojantys įstatymai. Atsakovas kaip buvęs Bendrovės vadovas juridinio asmens atžvilgiu elgėsi nesąžiningai: 1) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo Bendrovei; 2) Bendrovei esant nemokiai atsakovas sudarinėjo Bendrovei nenaudingus sandorius; 2) Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 2 dalis). Bendrovės vadovas ir jo vadovaujamą (priklausančią) įmonę siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonės valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nesupriešinti su visuomenės interesais. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai; 3) Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ABĮ, įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovas šią pareigą pažeidė, nes laiku nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovas ne tik kad laiku, bet iš vis nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, ko pasekoje buvo padaryta žala tiek pačiai Bendrovei, tiek ir jos kreditoriams.

49. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; taip pat šioje nuostatoje nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą, ir tokiu atveju atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, Bendrovės finansiniai reikalavimai nuo 2022 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo ginčo suma, todėl visa ši suma yra priteistina Bendrovės naudai iš atsakovo.

50. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu; nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Atsakovui neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus įmonės vadovas privalėjo, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, darytina išvada, kad Bendrovė patyrė žalą, todėl akivaizdu, jog tarp Bendrovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys – atsakovui nesilaikant įstatymo reikalavimų, atsakovas pažeidė teisines pareigas, dėl kurių pažeidimo tiek Bendrovė, tiek Bendrovės kreditoriai patyrė 158678,19 Eur žalą.

51. Atsakovo kaltė preziumuojama, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio nuostatomis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.

52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 158678,19 Eur žalos atlyginimas. Tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo, taip pat tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 158678,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 2165 Eur žyminis mokestis ir 40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Viltorus“ 158678,19 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. B. valstybės naudai 2165 Eur žyminio mokesčio ir 40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę Lietuvos Respublikos Civilinio proceso tvarka 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apskųsti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.