- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-184-485/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- G. F.
- Nukentėjusysis
- J. F.
- Advokatai
- Antanas Pliauga
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Indrei Vitkutei, Mariui Žukauskui, Rimantei Litvinavičiūtei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, G. Tamulioniui, kaltinamajam G. F., jo gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, K. S., nukentėjusiajam J. F., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) r., teismo neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. F. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo tėvą, o būtent:
2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 14. 50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su savo tėvu J. F. metu, tyčia pargriovęs jį ant grindų ir atsisėdęs pastarajam ant krūtinės sudavė delnais mažiausiai dešimt kartų į galvą, tokiu būdu, dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam savo šeimos nariui - savo tėvui J. F., t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis G. F. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017-08-21 jis ruošėsi išvykti į Angliją. Jo tėvas ( nukentėjusysis J. F. ) nuo penktadienio kažkur buvo išvykęs. Tą dieną, t. y. pirmadienį ( 2017-08-21 ) jis grįžo namo neblaivus. Kaltinamasis dėl to jam ėmė priekaištauti, sakė „kaip tu atrodai“, tačiau tėvas atkirto, kad „tai ne jo reikalas“. Kaltinamasis, grįžęs į Lietuvą rado apleistą tėvo sodybą, pats sumokėjo 500 Eur skolą už komunalines paslaugas. Jis su broliu buvo sutarę paimti tėvo korteles ir perrašyti, kad nuo tėvo sąskaitos būtų nuskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas. Tada jis norėjo paimti tėvo rankinę, tačiau šis stojosi nuo lovos ir bandė kumščiu jam smogti į smilkinį, tačiau nepataikė. Kaltinamasis jį pastūmė nuo savęs, tėvas vėl atsisėdo ant lovos, o kaltinamasis su jo rankine nuėjo į prieškambarį. Neneigia, kad pastumdamas tėvą, galėjo jam pliaukštelėti ranka per kaktą, tačiau kategoriškai neigia jį mušęs. Būdamas prieškambaryje ir apžiūrinėdamas jo rankinę jis girdėjo kaip nukentėjusysis kalbėjo telefonu ir sakė – „Irena, mane muša“. Po to nukentėjusysis atėjo į prieškambarį ir pamatęs, kad kaltinamasis apžiūrinėja jo rankinę, sviedė į jį telefoną. Kaltinamasis padėjo tą telefoną ant stalo, atidavė rankinę, nes matė, kad tėvas yra neadekvatus, su juo neįmanoma susikalbėti. Tėvas tuo metu grasino, kad su jais susidoros. Po to kaltinamasis skambino savo broliui, klausė, ką daryti. Brolis patarė kviesti medikus, davė telefono numerį. Tada kaltinamasis užrakino namo duris ir kvietė medikus. Jiems atvykus pastebėjo, kad tėvas pabėgo per atidarytą kambario langą. Kaltinamasis jo neieškojo, nes tai ne pirmas kartas, kai tėvas išvyksta iš namų, negrįžta ir girtauja su kitais asmenimis. Po to, 2017-08-23 pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad tėvas guli Kauno Klinikose, sužalotas, nekalba. Apie tai jam telefonu pranešė ir brolis, pasakęs, kad jam skambino tėvo sesuo. Kaltinamasis policijos pareigūnams papasakojo apie įvykusį konfliktą tarp jo ir tėvo ir nurodė, kad tėvo jis nemušė. Mano, kad tėvas pats susižalojo pabėgęs iš namų, kur nors nukrisdamas ir būdamas neblaivus. Taip pat kritikuoja duotus liudytojų parodymus, nes jie, jo nuomone, yra prieštaringi.
Taip pat paaiškino, kad mirus jų mamai, tėvo sesuo ( liudytoja I. K. ) tvarkė kambarius ir po to dingo mamai priklausę aukso dirbiniai. Kaltinamasis dėl to apkaltino I. K., todėl mano, kad dabar duodama parodymus ji kerštauja ir jį apkalba. Taip pat nurodo, kad tėvas visą laiką girtavo, naudojo fizinį smurtą mamos atžvilgiu, mano, kad tai jis nužudė jų mamą, todėl jų santykiai niekad nebuvo geri. Nei jis, nei jo brolis alkoholio nevartoja, o tėvas girtauja, apleido sodybą, prisidarė skolų. Tai jiems nepatinka, jie nenori taip gyventi, tačiau kategoriškai neigia, kad prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą ir taip jį sužalojo.
Nukentėjęs J. F. paaiškino, kad 2017-08-21 grįžo namo, buvo šiek tiek išgėręs. Kaltinamasis ėmė prie jo priekabiauti, bartis dėl jo išgėrimo. Paaiškino, kad su kaltinamuoju nesutaria nuo pat pirmos dienos kada jis grįžo iš Anglijos. Nepamena, ką jis sakė kaltinamajam, tačiau neneigia, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusiajam būnant gyvenamojo namo kambaryje kaltinamasis sugriebė jį už drabužių, parvertė ant grindų, atsisėdo ant krūtinės ir ėmė delnais mušti per galvą. Kiek laiko jis jį mušė, kiek sudavė smūgių, pasakyti negali. Po to kaltinamasis atsistojo ir išėjo iš kambario. Tada nukentėjusysis išlipo per langą ir basas nuėjo pas kaimyną A. M. ,ten buvo ir jo mama – O. M.. Nukentėjusysis jiems pasipasakojo, kad jį sumušė sūnus, o jis pabėgo iš namų. Pas A. M. jis ir pernakvojo, kaltinamasis pas juos atėjęs nebuvo. Iš ryto A. M. jam davė batus ir jis nuėjo pas kitą kaimyną – A., kuris gyvena netoli nuo A. M.. Pastarajam taip pat pasipasakojo, kad buvo konfliktas ir jį sumušė sūnus – kaltinamasis. Ten jis prabuvo iki 23 valandos. Po to jam pasidarė bloga, prarado žadą, nebegalėjo kalbėti. Jis prašė, kad jį vežtų pas jo seserį. Kaimynas, kuris turėjo automobilį, jį nuvežė į Alytų pas seserį I. K., o ši iškvietė greitąją pagalbą, nes jis praktiškai jau nebekalbėjo. Po to jį operavo, nes kažkas blogai pasidarė su galva. Ligoninėje jis išbuvo 15 dienų, o po to dar 24 dienas gydėsi Druskininkuose, reabilitacijoje. Pripažino, kad su kaltinamuoju pykstasi jau seniai. Taip pat paaiškino, kad turi dar du sūnus, t. y. D. ir kitą, kurio vardo nepamena. D. gyvena Anglijoje, o kitas sūnus Alytuje, t. y. ne kartu su juo.
Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2017-08-21 jam grįžus į namus, į kambarį atėjo G. ir pradėjo žodžiais kabinėtis, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. garsiai ant jo rėkė, sugriebė už drabužių ir pargriovė jį nugara ant grindų, po to apžergdamas atsisėdo jam ant pilvo ir delnais sudavė apie 10 smūgių į galvos sritį, nuo smūgių jis bandė apsiginti rankomis dengdamas veidą, tačiau G. fiziškai yra stiprus vyras, nesugebėjo jo nustumti nuo savęs ir tokioje padėtyje sūnus jį mušė apie 2 minutes, dėl visų suduotų smūgių į galvos sritį jautė fizinį skausmą. Mušdamas rėkė ir keikė jį. Po to, kai sūnus jį sumušė, kelias dienas jautė skausmą, maudimą galvos srityje. Niekur daugiau nebuvo susimušęs ar kitaip susižalojęs galvą. ( t. 1, b. l. 32, 34-35, 36-37 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad iš ligoninės jis tiesiai važiavo į Druskininkus, į namus negrįžo. Namuose negyvena, nes kaltinamasis pasakė, kad jį užmuš. Pripažindamas, kad tarp jų yra nesutarimų, konkrečių to priežasčių įvardinti negalėjo. Iš namų pabėgo todėl, nes išgirdo, kad kaltinamasis skambina greitajai pagalbai, o jis bijojo, kad jį išveš į psichiatrinę ligoninę. Neneigia, kad išgeria, už vairavimą neblaiviam iš jo buvo atimtos vairavimo teisės. Neigia anksčiau turėjęs galvos traumų. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo kaltinamojo griežtai nebausti ir mano, kad „jis turi būti paleistas“.
Liudytoja I. G. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) GMPS pirmos pagalbos slaugos specialiste. 2017-08-23 buvo iškvietimas, jis vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę Alytuje. Nukentėjusiojo sesuo paaiškino, kad nukentėjusįjį atvežė pas ją į kiemą iš kažkokio kaimo, jį kažkas sumušė, tačiau kas, ji pasakyti negali. Nukentėjusysis tuo metu vaikščiojo po kambarį, jo orientacija buvo sutrikusi, jis neatsakinėjo į klausimus, su aplinkiniais nekontaktavo.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. 17.30 val. Alytaus GMP stotis gavo kvietimą atvykti į butą (duomenys neskelbtini), kuriame J. F. reikalinga medicininė pagalba. 17.40 val. atvykus nurodytu adresu, ligonio J. F. seserimi prisistačiusi moteris paaiškino, kad prieš tris dienas brolį į galvą sumušė sūnus, o šiandieną jam sutriko kalba ir orientacija. ( t. 1, b. l. 56 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad dabar negali pasakyti ką jie tuo metu diagnozavo, tačiau simptomai buvo panašūs į tuos, kai žmogus nelabai orientuotas, kaip būna po insulto. Dėl jo girtumo nieko negali pasakyti. Nukentėjusysis nepatvirtino, kad buvo sumuštas. Jo sužalojimų liudytoja neatsimena.
Liudytoja I. K. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos brolis, o kaltinamasis – jos brolio sūnus. Ji atsisako duoti parodymus. Liudytojai išaiškinus, kad ji pagal įstatymą privalo duoti parodymus, liudytoja paaiškino, kad aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar nebeprisimena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2017-08-18 jos brolis J. F. buvo išvykęs į šermenis į Vilnių. Tos pačios dienos vakare jis grįžo pas ją ir praleido visą savaitgalį. Tą savaitgalį ( ar tai šeštadienį, ar sekmadienį) pas ją pėsčiomis atėjo brolio sūnūs – G. ir N.. Iš lauko tualeto grįžus broliui J. F., G. ėmė jam priekaištauti, iš dešinės, delno apatine dalimi trinktelėjo jam į galvą, po to stvėrė jį už drabužių krūtinės srityje, pakėlęs nuo fotelio nusviedė šonu ant žemės, o nugriuvusiam kumščiu sudavė kažkur į nugaros ar peties sritį. Liudytoja pasiėmė telefoną ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada N. ją sugriebė už rankos, atėmė telefoną ir padėjo atokiau lauke ant stovėjusios spintelės, o liudytoja daugiau jo imti nedrįso. Be to, brolis J. F. daug kartų skundėsi, kad nuo šių metų pavasario į namus grįžęs G. jį muša. Vieną kartą brolis atvažiavo su mėlyne žemiau akies, sakė G. sumušė ir ant sumuštos vietos liepė dėti ledą iš šaldiklio. G. grįžus iš užsienio, ne kartą ant brolio J. veido matė mėlynes, brolis skųsdavosi, kad jis jį sumušė, po ko brolis kurį laiką vengdavo grįžti į savo namus kaime. Taip pat, šią vasarą G. tėvą sumušė kažkokia šlanga. Po sumušimo brolis atvažiavęs parodė nugarą, ji buvo kaip rimbais išvagota, tada ji liepė rašyti pareiškimą policijai, bet brolis vėl pagailėjo sūnaus. Daug kartų gailėdamas ar bijodamas jis G. atleido, nerašė pareiškimų. 2017 m. rugpjūčio 21 d. po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jai paskambino brolis ir pasakė, kad G. vėl paskui jį ateina ir daugiau brolis jai nieko nesakė, bet telefono neišjungė, todėl girdėjo kaip G. ant jo šaukė "dar mažai gavai, ar tau gaila 10 eurų, o kiek pragėrei", girdėjo kaip brolis prašė atiduoti kažkokius daiktus, G. rėkė, kad jis tylėtų nes užmuš ir girdėjo duslius smūgių garsus, o J. garsiai šaukė: "I., mane muša". Negalėdama toliau to klausytis, išjungė savo telefoną. 2017-08-23 apie 14.30 val., paskambino J.i paklausti kaip jis jaučiasi. Brolis pasakė, kad yra atėjęs pas kaimynę Romutę ir kad jam labai skauda galvą, dėl to Romutė davė vaistų bei pasakė, kad atvažiuos pas ją, nes bijo grįžti į namus. Netrukus dar kartą jam paskambino, nes tarėsi kas galėtų jį atvežti, ir J. lyg mikčiojo, tačiau dar suprato ką nori pasakyti. Tos pačios dienos vakare, t. y. 2017-08-23 apie 17.00 val. brolį leisgyvį atvežė iš matymo pažįstamas jo kaimynas Rimas su kažkokia nematyta moterimi. Brolis parodė gestais, kad nori atsigulti. Dėl sutrikusios kalbos jis žodžiais neišgalėjo paaiškinti, bet rankomis parodė, kad G. jį mušė apatinėmis delnų dalimis į galvą. Įtarusi, kad brolio kalba ir orientacija sutriko dėl galvos sumušimo, apie 17.30 val., iš sugyventinio V. J. telefono paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitosios pagalbos medikus, kuriems atvykus pasakė, kad brolį į galvą prieš tris dienas sumušė sūnus, nes pats brolis žodžiu jau negebėjo medikams paaiškinti. ( t. 1, b. l. 48-49 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad brolis pas ją atvažiavo su mėlyne ir pasakė, kad jį sumušė sūnus G.. Dėl ko jis muša jos brolį, ji nežino. Mano, kad tai gali būti dėl brolio išgėrinėjimų, nes G. iš viso nevartoja alkoholio. Taip pat paaiškino, kad brolis jai paskambino, pasakė, kad G. jį muša ir toliau pokalbis nutrūko, tačiau telefonas neišsijungė ir ji girdėjo kaip brolis rėkia.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad jis dirba Kauno klinikose neurochirurgu. J. F. pas juos buvo atvežtas praeitais metais rugpjūčio mėnesį. Kiek suprato, jis buvo atvežtas ne iš karto, tik po kurio laiko, tada kai atsirado smegenų spaudimo reiškiniai. Alytaus apskrities ligoninė buvo suteikusi ligoniui pagalbą. Pas juos asmuo buvo gydytas konservatyviai t. y. vaistais. Pablogėjus būklei jis buvo operuotas. Apklausos metu liudytojas aiškino dėl sužalojimo atsiradimo laiko ir hematomos. Pačios hematomos yra skirtingų rūšių. Iki 3 parų yra ūmios hematomos, nuo 3 parų iki 2 savaičių laikomos poūmės hematomos ir po 2 savaičių lėtinėmis hematomos, tokiu atveju turėtų būti susidariusi hematomos kapsulė. Ligonio hematoma operacijos metu ir atvykimo metu buvo visiškai skirtingos. Operacijos metu hematoma buvo panaši į poūmę, kadangi buvo suskystėjusi. Nuo traumos iki operacijos buvo praėjęs realus laikas, kuris telpa į poūmės hematomos laiką. Tačiau tokia situacija buvo operacijos metu, o ne ligonio atvežimo metu. Asmuo dėl traumos nieko negalėjo pasakyti, kadangi jis nieko neprisiminė. Paprastai taip būna, kad asmuo nenoriai pasakoja apie įvykio aplinkybes. Ši tema buvo jam nemaloni.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog J. F. asmeniškai nepažįsta ir kaip paciento nelabai prisimena, tačiau pagal jo ligos istoriją mato, kad į Galvos smegenų traumų skyrių jis buvo paguldytas 2017-08-23. Atlikus kontrolinę galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, konstatavo kiek padidėjusią poūmę subdurinę hematomą kairėje, todėl 2017-08-30 pacientui J. F. atiko operaciją. Paprastai poūmės hematomos susidaro po 2-4 dienų nuo patirtos traumos. Pagal padide?jusio vidinio kaukole?s sle?gio simptomu? atsiradimo laika? subdurine?s hematomos skirstomos i? u?mines - iki 2 paru?, pou?mes - iki 14 paru? ir ve?lyva?sias arba le?tines, kuriu? simptomai pasireis?kia ve?liau kaip po dvieju? savaic?iu?. Neprisimena ar kas nors iš paciento artimųjų jo asmeniškai klausė apie tai, ar J. F. patirta trauma yra senesnė kaip trys dienos. Jeigu klausė, galėjo atsakyti, kad trauma gali būti senesnė nei trys dienos, bet tikrai nepasakė, kad trauma senesnė kaip dvi savaitės, nes tai iš esmės prieštarautų nustatytai diagnozei ( t. 1, b. l. 103).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad gautuose dokumentuose buvo nurodyta, jog jį į galvą sumušė sūnus. Tai, kad trauma galėjo atsirasti anksčiau nei prieš tris savaites įtarimų nekilo susipažinus su medicininiais dokumentais ir juose nurodytais duomenimis. Asmuo pas juos buvo paguldytas rugpjūčio 23 dieną, o operacija atlikta 30 dieną, po ūminės hematomos. Jo teigimu, ligonis buvo sužalotas rugpjūčio 21 dieną ir tai neprieštarauja nustatytiems duomenims. Šis sužalojimas yra pavojingas gyvybei. Neoperuojamas žmogus nuo jo gali mirti, kadangi yra spaudžiamos smegenys, mažėja kompensacinės galimybės, stringa smegenų kamienas bei sustoja širdies veikla. Taip pat paaiškino, kad jeigu toks trauminis poveikis buvo atliekamas delnais į galvą, tai yra tipinis vyresnių žmonių anatomijos smegenų dalykas, kad smegenys atrofuojasi, kitaip sakant nyksta. Prieš jungdamosios su didžiąja vena arba jungiantis su sanitariniu sinusu vadinamu – Tilto venomis. Ant jų smegenys kabo ir tokie smūgiai priverčia smegenis judėti kaukolės viduje, į vieną arba kitą pusę ir tos, pertemptos tiltinės venos, plyšta. Dėl to, kai yra kraujavimas iš venų, o ne iš arterijų, visada simptomai pasireiškia vėliau. Smegenyse ir kaukolės ertmėje yra trys komponentai: smegenų skystis, kraujas ir smegenys. O vieno iš jų padidėjimas kompensuojamas kito sumažėjimu. Tai šiuo atveju nutrūkus venoms ir ko gero sutrūkus smegenų voratinkliniam dangalui išsiskiria smegenų skystis. Gali žmogus tas dvi dienas būti visiškai sveikas, kol kompensuojamas kaukolės vidinis slėgis. Pas daugelį senų žmonių kaukolėje didelę dalį užima smegenų skystis, kuris gali būti panašus į trauminius pakitimus. Tokiems pakitimams turi nemažą įtaką ir alkoholio vartojimas.
Liudytojas S. D. paaiškino, kad jis pažįsta tiek nukentėjusįjį J. F., tiek ir jo sūnų G. F.. Negalėtų tvirtinti, kad J. F. labai dažnai vartotų alkoholį. Nuo 2017-08-28 iki 2017-09-17 jis gydėsi Druskininkuose „Eglės“ sanatorijoje. Prieš jo gydymosi pabaigą į sanatoriją atvyko ir J. F.. Jis jam yra minėjęs, kad jį sumušė sūnus. Buvo toks atvejis, kad jis vežė J. F.. Tada pastarasis atėjo prie automobilio su savo sūnumi Gintautu, J. F. įsėdo į jo automobilį ir jie nuvažiavo. Gal jie ką ir kalbėjosi prie automobilio, tačiau liudytojas nieko negirdėjo.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 17 d. gydėsi Druskininkuose Eglės sanatorijoje. Likus maždaug savaitei iki gydymo pabaigos, į sanatoriją atvažiavo J. F., iš kurio sužinojo, kad jį buvo sumušęs sūnus G., ko pasėkoje patyrė sunkią galvos traumą ir buvo gydomas Kauno klinikose. Kadangi sekmadienį nebūna procedūrų, tai jis grįžo namo, o J. atvažiavo pas seserį I., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pirmadienį, prieš grįžtant į sanatoriją, J. paprašė nuvežti į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) k., pasiimti rūbų. Apie 09.00 val., kurią dieną tiksliai neatsimena, atvažiavo pas J. į sodybą. Jis liko automobilyje, o J. nuėjo į namą. J.i nuėjus į savo namą, matė kaip netrukus paskui jį nuėjo jo sūnus G.. Kai J. grįžo ir įsėdo į mašiną, tai paskui jį iš namo išėjęs G. šaukė ant jo: "pijoke, pats galvą į pečių susidaužei, neardyk jaunos šeimos". J. skundėsi, kad ir vyresnis sūnus N. liepė jam atsiimti pareiškimą ir prisiimti kaltę ant savęs, neva pats susižalojo galvą. J. po gydymo sanatorijoje gyvena tai pas seserį, tai pas kitus gimines ar draugus, nes bijo grįžti į savo namus. Iš jo artimų giminių yra girdėjęs, kad J. jiems sakė, jog nusižudys, nes negali ramiai gyventi savo namuose, turėdamas namus bijo į juos grįžti. J. tikrai nėra prasigėręs, degradavęs. Išgeria, bet nieko iš namų nevagia, girtas nesivolioja, negriuvinėja, apskritai per daugelį metų bendravimo nematė jo girto, kad nepastovėtų ant kojų ( t. 1, b. l. 77-78 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas paaiškino, kad jie iš esmės yra užrašyti teisingai, tačiau jis teigia, kad negirdėjo paties barnio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Apie tai jam papasakojo pats nukentėjusysis įsėdęs į automobilį ir kartu važiuojant. Todėl jis netiksliai tai papasakojo tyrėjai. Užrašius jo parodymus tyrėja jam liepė juos perskaityti, tačiau jis jų neskaitė ir pasirašė. Taip pat paaiškino, kad apie tai, jog jį muša sūnus Gintas jis sužinojo iš paties nukentėjusiojo, šis jam sakė, kad bijo grįžti namo. Tai, kad nukentėjusįjį muša sūnus Gintas jam sakė ir nukentėjusiojo seserys, t. y. N. V. ir Irena, kurios pavardės nežino. Liudytojo žiniomis, konfliktai tarp tėvo ir sūnaus prasidėjo po nukentėjusiojo žmonos ir kaltinamojo mamos mirties, atseit nukentėjusysis jai nedavė vaistų ir ji išleista iš ligoninės vakare numirė.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2017-08-21 jis genėjo gyvatvorę ir pamatė nukentėjusįjį, pareinantį nuo Žilinskų pusės. Apie 13-14 valandą liudytojas sėdėjo pavėsinėje ir prie jo nuo miško pusės atbėgo nukentėjusysis, jis buvo basas. Liudytojas klausė jo, gal kas sumušė ar išvijo, tačiau nukentėjusysis pasakė, kad tas „debilas“ iškvietė greitąją pagalbą ir jį norėjo išvežti gydyti nuo alkoholizmo, tačiau jis iššoko per langą ir pabėgo. Nukentėjusysis „debilu‘ vadino savo sūnų G.. Apie tai, kad sūnus jį būtų sumušęs, liudytojui nesakė. Pas liudytoją nukentėjusysis atėjo jau išgėręs, prašė nupirkti alkoholio, davė savo kreditinę kortelę. Liudytojas jam nupirko butelį degtinės ir išėjo pas kaimynus. Grįžo apie 18 valandą, nukentėjusysis jau buvo „lūžęs“. Iš ryto vėl prašė nupirkti alkoholio, tačiau liudytojas tą daryti atsisakė. Nukentėjusiajam jis davė šlepetes, džinsinį švarkelį ir nukentėjusysis išėjo į parduotuvę. Vėliau žmonės kalbėjo, kad jis nusipirko degtinės, alaus ir išėjo link Žilinskų. Vėliau pas liudytoją atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad nukentėjusysis ligoninėje.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2017-08-21 maždaug po 14.00 val. matė kaip J. F., laikydamas rankoje krepšelį, nuo V. Ž. namų pusės ėjo į savo namus. Maždaug už pusvalandžio, gal šiek tiek daugiau, sėdėdamas pavėsinėje pamatė kaip pamiške, nuo savo namų pusės ateinantį J. F.. Jis atėjo basas, avėjo kelnėmis ir vilkėjo kažkokiais marškiniais, rankoje turėjo dokumentų rankinę. J. F. pasakė, kad jį mušė sūnus G., skundėsi galvos skausmu bei sakė, kad pro langą pabėgo iš namų, nes girdėjo kaip G. skambino ir kvietė greitąją pagalbą, iš nugirsto pokalbio suprato, kad jį nori išvežti į Žiegždrius, todėl pabėgo. Ant J. veido, kaktos, viršugalvio nematė jokių mėlynių ar raudonų dėmių, . Jis nakvojo pas juos, o 2017-08-22 apie 10.00 val., laiko tikslaus neatsimena, J. F. davė savo džinsinį švarką, šlepetes ir jis išėjo, nuo tada jo daugiau nematė. Savo akimis J. griuvinėjančio dėl girtumo nematė. ( t. 1, b. l. 72-73, 74-75 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad jie iš esmės yra užrašyti teisingai, tačiau neigia tyrėjai pasakojęs, kad jam nukentėjęs sakęs, jog jį sumušė sūnus G.. Tiesa ta, kad nukentėjusysis girtas vaikščiojo po kaimą ir sakėsi, kad jį sumušė sūnus. Taip liudytojas aiškino ir tyrėjai, tačiau ji netiksliai užrašė jo paaiškinimus. Savo apklausos protokolą jis pasirašė, tačiau teigia, kad jo neskaitė, todėl nepareiškė ir jokių pastabų. Taip pat paaiškino, kad vėliau sužinojo, jog nukentėjusysis yra Klinikose, paguldytas su galvos trauma. Liudytojo žiniomis, nukentėjusysis išėjęs iš jo dar girtavo pas Ž., D., Z.. Šiaip nukentėjusįjį liudytojas apibūdina kaip girtaujančią asmenybę. Jo aiškinimu, nukentėjusysis po žmonos mirties ėmė gerti beveik kasdien, iš savo namų padarė landynę, ten rinkdavosi įvairūs asmenys, naktimis girdėdavosi triukšmas. Sūnus G. alkoholio nevartoja ir paprasčiausiai norėjo tėvui tik gero. Taip pat paaiškino, kad griuvinėjančio nukentėjusiojo nėra matęs.
Liudytojas M. P. paaiškino, kad nukentėjusiojo J. F. mirusi žmona buvo jo teta. Apie rugpjūčio 21 d. įvykį nieko nežino. Apie tai sužinojo iš G., kadangi jie kartas nuo karto susiskambina ir jis pasakė, kad jo tėvas guli ligoninėje, Kaune, kadangi jam yra sutrenkta galva. Prieš tai J. buvo matęs liepos mėnesį bei sausio mėnesį, kai buvo mėnesis po žmonos laidotuvių. Tuo metu jis buvo susižalojęs, pas jį po akim buvo didelis randas, netgi duobė. Po mišių buvo gedulingi pietūs, jam buvo nemandagu klausti, kas buvo. Kitas dėdė liudytojui pasakė, kad J. F. girtas griuvo, atsitrenkė į židinį bei susimušė.
Taip pat paaiškino, kad J. F. anksčiau visada skriausdavo savo žmoną. Ne vieną kartą teta yra jiems skambinusi ir prašiusi pagalbos, kad jie atvažiuotų ir tada jis nusiramintų. J. žmona neįvardindavo už ką jis ją skriausdavo. Liudytojo tėtis jam yra sakęs, kad nukentėjusysis yra karšto būdo vyras, jei kažkas jam nepatikdavo, jis galėdavo pradėti imti rėkti ir pakelti ranką. Kiek jam yra žinoma, nei vienas vaikas savo tėvo nemušė. Ir šis įvykis jam yra keistas. Tėvo ir sūnaus santykiai buvo normalūs. Taip pat paaiškino, kad dėl nusižudymo J. gąsdino jau seniai.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog apie J. F. traumą sužinojo iš G. F., kai J. F. buvo paguldytas Kauno klinikose. G. sakė, kad tėvas patyrė galvos traumą, tačiau kokiomis aplinkybėmis patyrė traumą neįvardijo, nes nežinojo, bet teigė, kad jis su tuo niekaip nesusijęs, suprato, kad G. tėvo nemušė. 2017 metų sausio pradžioje matė J. F. ir ant jo veido po akimi matėsi mėlynė, ant žaizdos užsidėjęs šašas. Žaizda atrodė ne kaip nubrozdinimas, bet kaip būtų prakirsta. ( t. 1, b. l. 88-89 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino.
Liudytoja D. M. paaiškino, kad ji dirba Alytaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiąja tyrėja. Gavo pradėtą ikiteisminį tyrimą iš kito skyriaus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo atlikti pirminiai veiksmai, tęsė ikiteisminį tyrimą, jis buvo perduotas į Nusikaltimų tyrimo skyrių tada kai buvo nustatyta, kad F. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusįjį F. pradžioje ligoninėje apklausė kolegos pagal pavedimą, vėliau jį papildomai apsiklausė ji pati kai jis buvo grįžęs iš ligoninės, atliko kitų liudytojų apklausas. Buvo pareikštas įtarimas G. F., jis apklaustas įtariamuoju, atlikti veiksmai, numatyti baudžiamajame procese. Nukentėjusysis nuo pat pradžių ne tik jai, bet ir kai apklausą atliko kitas tyrėjas Kaune aiškino, kad jį sužalojo sūnus, smūgiuodamas delnais į galvą. Papildomą apklausą ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmus atliko filmuojant, kad nekiltų klausimų, jog jam buvo daroma kažkokia įtaka ar, kad ant žmogaus šaukiama, ar kažkaip su juo elgiamasi ne taip kaip derėtų. Jo parodymai užfiksuoti darant garso ir vaizdo įrašą, jie nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, esminės aplinkybės nesikeitė, nuo pat pradžių jis laikėsi pozicijos, kad jį sužalojo sūnus. Tačiau baigiantis ikiteisminiam tyrimui liudytojai paskambino iš budėtojų dalies ir pasakė, kad pas ją atėjo J. F.. Liudytoja jį pasikvietė į kabinetą, ir jis jai pasakė, kad norėtų pakeisti savo parodymus, paklausus kodėl, jis pasakė, kad „vakar pas mane apsilankė abu sūnūs, susirado pas tą draugą, pas kurį gyvenu, pasakė, kad tėvai, galvok ką čia darai, nes jis sės, tu už melagingus gautum mažiau“, kažkas tokio. Tada liudytoja jam pasakė, kad už melagingų parodymų davimą yra jį perspėjusi, kad numatyta baudžiamoji atsakomybė, kad jei jis pakeis parodymus, nežino į ką nori keisti, tai tada reikėtų pagalvoti ar tai tikslinga ir kokius jis parodymus nori duoti. Jis pasakė, kad „dar nesugalvojau ką norėčiau dėl to sužalojimo pasakyti, nes mane tikrai sumušė G., bet kadangi jie dabar tiesiog man „mina ant mazolio sakyt kitaip, kad pats susižalojai“, tai nežinau ką man dabar pasakyti“. Galų gale jis pasakė, kad „nieko nekeisiu ir paliksiu taip kaip yra, nes iš tikro taip ir buvo, nežinau ką kitką pasakyti“. Liudytoja po to su juo išsiskyrė, daugiau jokių veiksmų su juo neatlikinėjo.
Taip pat paaiškino, kad ji apklausinėjo liudytojus S. D. ir A. M.. Jų apklausos vyko laikantis baudžiamojo proceso taisyklių, ji užrašė jų parodymus tokius, kokius jie davė. Jeigu jie dabar iš dalies keičia savo parodymus, tai, liudytojos nuomone, jie meluoja. Mano, kad tam įtakos galėjo daryti kaltinamasis G. F.. Kai byla jau buvo perduota į teismą, ją pakvietė į pirmą aukštą budėtojas, pasakė, kad atvykęs G. F.. Susitikus su juo liudytoja paklausė, ko jis nori, o jis pasakė „kodėl tyrimą užsukote viena linkme, bus jums blogai, susitiksime teisme“. Jis labai impulsyvus, emocionalus, mano, kad tai paveikė tam tikrus liudytojus, akivaizdu, kad yra noras išvengti bausmės, todėl liudytojai pakeitė parodymus, nes kiek teko bendrauti su Gintautu ir net čia, teismo salėje, jis buvo priėjęs su pretenzijomis, priekaištais, atseit, tėvas alkoholikas ir kaimynai pijokai, visi čia pagiringi susirinko.
Liudytojas N. F. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis, o nukentėjusysis – jo tėvas. Parodymus duoti sutinka. Paaiškino, brolis G. gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini), pas juos apsilanko retai. 2017-08-21 įvykio metu pas juos namuose nebuvo, paties įvykio nematė. Jam paskambino brolis G., pasakė, kad eilinį kartą tėvas grįžo girtas, drabužiai netvarkingi, kabinėjasi. Taip pat brolis sakė, kad tėvas kažkam skambino, sakė, kad brolis jį muša. Pamatęs, kad brolis kažko ieško jo rankinėje, metė į jį telefoną. Jie abu sutarė, kad tėvui reikia kviesti medikus. Liudytojas psichinės pagalbos medicinos centro telefono numerio nežinojo, tad patarė skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Brolis jam pasakė, kad dabar tėvą yra užrakinęs. Po kiek tai laiko brolis jam paskambino ir pasakė, kad tėvas pabėgo per atidarytą langą, jis jo dar ieškojo, tačiau nerado. Po poros dienų jam paskambino teta I. K. ( tėvo sesuo ) ir pasakė, kad „G. dabar tai bus“. Taip pat sakė, kad tėvas yra be sąmonės, ji jam iškvietė greitąją pagalbą. Jis tetai pasakęs: „prie ko čia G., jis tėvo dvi paras nematė“. Tėvas jau anksčiau ne vieną kartą girtas yra griuvęs ir susižalojęs. Tėvas geria daug ir dažnai, o brolis alkoholio praktiškai nevartoja. Tėvas nepatenkintas, nes grįžęs iš užsienio brolis ėmė jį kontroliuoti. Mano, kad ne brolis sužalojo tėvą. Jie buvo pas R. S., V. Ž., A. M., visi tvirtino, kad tėvas jautėsi gerai, jokių sumušimų jie nematė. Neneigia, kad jis prašė tėvo atsiimti pareiškimą arba pakeisti parodymus. Tai darydamas jis norėjo, kad tėvas sakytų tiesą, nes jis netiki, kad tėvą sužalojo jo brolis. Be to, jo nuomone, teta ( I. K. ) apkalba kaltinamąjį, nes jis apkaltino ją mamos papuošalų vagyste. Po mamos mirties teta tvarkė namus ir dingo visi mamos papuošalai, liko tik trys žiedai, kuriuos broliai pasidalino tarpusavyje. Tokiu būdu jis daro išvadą, kad arba tuos papuošalus jai atidavė pats tėvas, arba ji juos pasisavino. Taip pat paaiškino, kad jam nėra žinoma, jog anksčiau kaltinamasis būtų naudojęs prieš tėvą fizinę jėgą, smurtavęs jo atžvilgiu.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad jam paskambino kaimynas V. Ž. ir paprašė nuvežti J. F. pas seserį į Alytų. Jis tą padarė, ant J. F. veido sumušimų nematė, nes jis sėdėjo galinėje sėdynėje. Kartu važiavo ir R. Ž., kuri jam sakė, kad J. F. sumušė sūnus, kuris, nepaaiškino. Važiuojant jis pats su J. F. nebendravo.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2017-08-23 apie 17 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino kaimynas V. Ž. ir paprašė pas jį esantį J. F. nuvežti į Alytų pas seserį I.. Nuvažiavusį prie kelio pasitiko J. F. ir V. Ž.. J. sakė, kad jį sumušė sūnus G. ir jam labai blogai. R. Ž. sakė, jog ant J. galvos matosi raudonos dėmės. 2017-08-24 ryte iš R. Ž. sužinojo, kad J. išvežė į Kauno klinikas ( t. 1, b. l. 66-67 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Paaiškino, kad prieš sėdant į automobilį J. F. jam pasako, jog jį sumušė sūnus G.. Apie tai jam pasakė ir R. Ž. bei V. Ž.. Nukentėjusįjį J. F. gali apibūdinti kaip alkoholį vartojantį asmenį. Jam yra ne kartą pirkęs alkoholį, atsiskaitymui jis jam paduodavo savo banko kortelę, gal du kartus yra atvežęs po 1 litrą degtinės. Apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes jam niekas nieko nepasakojo.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju J. F. kartu jo namuose išgerdavo, eidavo jam padėti ūkio darbuose, parvežti malkų ir pan. Dažnai jo prašymu, parveždavo jam iš parduotuvės degtinės. Nukentėjusįjį pažįsta jau seniai, jis ėmė labai gerti kai mirė jo žmona bei jis prarado darbą. Tai, kad jis griuvinėtų išgėręs, liudytoja nėra matęs.
Iš tesimo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog J. F. jo akivaizdoje niekur negriuvo ir nesusitrenkė. Kada jis išėjo iš V. Ž. nežino, nes nuo to karto daugiau jo nematė. Apie tai, kad J. F. paguldytas Kauno klinikose sužinojo antroj ar trečioj dienoj iš motinos. Nematė ir nežino kokiomis aplinkybėmis J. patyrė sunkią galvos traumą, bet anksčiau ne kartą matė J. pargriūnant ir susitrenkiant galvą. ( t. 1, b. l. 94-95 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad kartu su J. girtavo, atrodo, kad tai buvo pirmadienį. Nukentėjusysis tada buvo grįžęs iš laidotuvių. Prieš išgertuves ir jų metu nukentėjusysis nesiskundė dėl savo sveikatos, sumušimų. Jam žinoma, kad J. smurtavo prieš savo žmoną. Apie tai, kad prieš jį smurtavo jo sūnus, jam nėra žinoma. Dar daug anksčiau yra matęs, kaip J. yra griuvęs.
Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad 2017-08-22 pas jį atėjo J. F., atsinešė 1 litro talpos butelį alaus. Tą alų jie kartu išgėrė ir J. liko pas jį nakvoti. Namo jis nėjo, sakė, kad bijo sūnaus, šis jį muša. Taip pat rodė ant kaktos mėlynę, sakė, kad sumušė sūnus G.. Atsikėlus iš ryto J. ėmė skųstis galvos skausmais, prašė nuvežti pas seserį į Alytų. Tada jie paprašė kaimyno R. S., kad šis nuvežtų J. F. pas jo seserį, kartu važiavo ir liudytojo žmona R. Ž.. Vėliau ji pasakojo, kad bevažiuojant J. F. pasidarė blogai, jis ėmė nerišliai šnekėti. Taip pat paaiškino, kad tą dieną, kai jis gėrė alų su J. F. R. V. kartu nebuvo, tokios išgertuvės buvo anksčiau. Neneigia, kad J. F. dažnai išgeria.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2017-08-22 apie 18 val., pas jį į namus atėjo kaimynas J. F., atsinešė 1 litrą alaus, kurį abu išgėrė. J. paprašė priimti pernakvoti, nes bijo grįžti namo, kadangi ten prieš jį smurtauja sūnus G.. J. sakė, kad G. jam ne vieną kartą sudavė smūgius per kaktą delnu, kad nebūtų mėlynių. Išoriškai ant J. kaktos matėsi "mėlynė". Pernakvojęs ir 2017-08-23 ryte atsikėlęs J. skundėsi, kad skauda galvą, rodė ranka, kad skauda kaktą, kur matosi mėlynė. Žmona R. Ž. davė J.i tabletę nuo galvos skausmo, tačiau jam negerėjo, o tik blogėjo, net eidamas kelis kartus pusiausvyrą prarasdavo, todėl nusprendė kviesti R. S., nes jis turi automobilį, kad nuvežtų J. pas seserį Ireną. Norėjo iškviesti medikus, tačiau J. prašė nuvežti pas Ireną. J. nesakė, kad galvą susimušė krisdamas ar kokiu kitu būdu, sakė, kad jį mušė sūnus Gintas ( t. 1, b. l. 60-61 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad pas jį J. atėjo, atrodo, su šlepetėmis. Sakė, kad pabėgo per langą iš namų. Taip pat sakė, kad pabėga iš namų ne pirmą sykį ir kaip pabėgimų priežastį įvardijo sūnų. Nurodė, kad iš vakaro jį sumušė sūnus, liudytojas ant jo kaktos matė mėlynę.
Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos O. M. ( mirusi, t. 3, b. l. 1 ) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2017 metų vasarą, datos neprisimena, iš kažkur grįžusi į namus, rado ant lovos sėdintį J. F., kuris paprašė priimti pernakvoti. Kartu pavalgė vakarienę, paklojo lovą ir J. F. liko nakvoti, o anksti ryte atsikėlęs išėjo. Jos namuose J. negriuvinėjo. ( t. 1, b. l. 69-70 ).
Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį pas juos į namus atėjo J. F., sakė, kad labai skauda galvą. Sakė, kad jį sumušė sūnus G., delnu kirto per galvą, į kaktą. Matė, kad jo kakta raudona. Jis nakvojo pas juos, sakė, kad bijo grįžti namo. Iš ryto ji išėjo į miestelį, o grįžus pamatė, kad J.i blogai, jis prašė nuvežti jį pas seserį. Liudytoja norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau J. atsisakė. Tada R. S. jį automobiliu vežė pas seserį, liudytoja važiavo kartu. Bevažiuojant J.i pasidarė blogiau, jis ėmė kalbėti kažkokias „nesąmones“. Aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar gerai nebeprisimena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos neatsimena, apie 15.00 val. grįžusi iš miestelio į namus, rado atėjusį kaimyną J. F.. Kaip jai atrodė, tai J. buvo blaivus. Jis su jos vyru sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi. Girdėjo kaip pokalbio metu J. skundėsi, jog jį prieš dieną sumušė sūnus G., dėl to jis basas pabėgo iš namų pro langą pas kaimynus M., kur A. M. jam davė savo šlepetes. Matė, kad J. pas juos atėjęs su guminėmis šlepetėmis. J. sakė, kad sūnus mušė delnais per galvą. Ant J. kaktos matė kelias raudonas dėmes. Anksčiau tokių dėmių nebuvo mačiusi ant J. kaktos, jos manymu tos dėmės buvo nuo sumušimo, jos nebuvo panašios į dėmes nuo alergijos. Iš J. pasakojimo suprato, kad pabėgęs iš namų nakvojo pas O. M., o sekančią dieną atėjo pas juos ir liko nakvoti, nes namo bijojo eiti. Sekančios dienos rytą atsikėlęs J. skundėsi galvos skausmu ir buvo sutrikusi kalba. Jis paprašė nuvežti į Alytų pas seserį I.. Pas seserį J. nuvežė kaimynas R. S., o ji važiavo kartu su jais. Niekada nematė J. girto "iki žemės graibstymo", besivoliojančio, griuvinėjančio. Išgerdavo, bet nepadaugindavo. Tiki, kad J. nemelavo ir neapkalbėjo sūnaus, papasakojo taip kaip buvo, kad delnais per galvą jį sumušė G.. J. pas juos nakvojo jau ne vieną kartą ir ne kartą skundėsi, kad G. jo atžvilgiu smurtauja. Kol G. buvo užsienyje, J. F. pas svetimus žmones nenakvodavo ( t. 1, b. l. 63-64).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad pas juos būdamas nukentėjusysis negriuvinėjo. Kokios tos raudonos dėmės buvo ant jo kaktos, ji pasakyti negali, tik nukentėjusysis aiškino, kad jį sumušė sūnus Gintas.
Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 18 d., penktadienį vakare, J. atvažiavo pas juos iš Vilniuje vykusių kažkieno laidotuvių. Buvo blaivus. Abu nuėjo prie Dailidės ežerėlio pasivaikščioti, po to grįžome į kiemą, J. nuėjo į lauko tualetą. Tuo metu į kiemą atėjo jo sūnūs G. ir N. F.. G. pajuokavo: "tėvas mus pamatęs net apsišiko", nes ateidami matė kaip J. ėjo link lauko tualeto. Atėjęs iš lauko tualeto, J. atsisėdo į lauke stovėjusį fotelį ir tada jo sūnūs pradėjo jam skaityti moralus kodėl jis neparvažiuoja namo, nes reikia pasikalbėti. J. atsakė: "ko aš ten važiuosiu, kad jūs mane užmuštumėt". G. prisėdo šalia jo ir papurtė už pečių, liepdamas važiuoti namo, po to atsistojęs paėmė už rūbų peties ar krūtinės sritį ir lyg kėlė J. nuo fotelio, liepdamas jam eiti persirengti ir važiuoti namo. Jis pats tuo metu sėdėjo ant suoliuko priešais fotelį ir rūkė, o prieš jį visu ūgiu stovėjo N. F., todėl užstojo vaizdą į J. pusę. Taip pat kieme išsigandusi bėgiojo sugyventinė I. K., kuri pagrasino jiems, kad iškvies policiją. Matė kaip J. nugriuvo ant pievelės, o šalia priklaupė G. ir dabar tiksliai neatsimena ar jis J.i sudavė smūgius, ar jį tik purtė. Viskas vyko labai greitai. Atrodo, kad G. nuo tėvo atsitraukė tada, kai I. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Kažkuris iš J. sūnų jam liepė nesikišti, nes tai jų šeimos reikalas ir jis nuėjo į namą. 2017 m. rugpjūčio 21 d. anksti ryte I. išvažiavo į darbą, jis pats apie 8.00-9.00 val. išėjo į miestą, o J. liko name. Kurią valandą J. išvažiavo namo nežino. Kai po pietų grįžo namo, J. jau nerado. Tą pačią dieną po pietų, tikslaus laiko neatsimena, I. jam pasakė, kad "vėl jį lupa", t. y. G. muša tėvą. Suprato, kad jai skambino J. ir pasakė, kad sūnus jį muša. 2017-08-23 apie 16.30-17.00 val. į jų namus kažkas atvežė J.. Jį palydėjusi moteris pasakė, kad jam blogai. Pamatęs iš automobilio išlipusį svirduliuojantį J. su krepšeliu rankoje, jį palydėjo į kambarį. J. mikčiodamas prašė vandens. Netrukus į namus iš darbo grįžo I., kuri bandė su juo išsiaiškinti kas jam nutiko. I. J. palydėjo į ligoninę, o grįžusi pasakė, kad jį išvežė į klinikas. J.i grįžus iš klinikų, pats paklausė kas jam buvo atsitikę, tai jis trumpai atsakė: "kas, kas - G., kas gi daugiau" ir iš to suprato, kad jį sumušė G.. Ant jo galvos išorinių sužalojimų nematė, nors iš labai arti neapžiūrinėjo. Tvirtina, kad J. pats negalėjo susižaloti, nes jis tiesiog nepasigeria iki tokio lygio, kad griuvinėtų. Jo vaikai kalba netiesą, kalbėdami, kad jų tėvas alkoholikas. G. jam sakė, kad stengiasi tėvą "išgydyti nuo alkoholizmo" ( t. 1, b. l. 51-52 ).
Teismo medicinos ekspertas L. U. paaiškino, kad savo pateiktas išvadas tvirtina. Taip pat paaiškino, kad nebūtinai turėjo būti išoriniai sužalojimai nuo smūgio ar poveikio. Paprasčiausiai trūksta kraujagyslės, kas ir buvo šiuo atveju. Po to jis porą parų galėjo vaikščioti, galima tokia situacija, kai gaunasi kraujo išsiliejimas po dangalais, ir didėja krešulys, užspaudžiami smegenų centrai, tai vystosi palaipsniui, ne iš karto po kontakto. Po to kai kraujo priteka daugiau, kol neužspaudžia smegenų centrų, tai priklauso nuo to, per kiek laiko atsirado sankaupa. Jis yra susipažinęs su pateikta į bylą medicinine medžiaga iš ligoninės dėl J. F. sveikatos būklės. Jam yra fiksuotas galvos sužalojimas, tačiau jis buvęs jau po to įvykio. Yra neurochirurgų duota išvada, kad tai yra trauminė galvos smegenų liga, o aplinkybės nefiksuotos kaip ji atsitiko.
Iš 2017-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ( t. 1, b. l. 15-23 ).
Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, kad 2017-10-10 pateiktas 2017-08-21 14:58:51 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas ( t. 1, b. l. 108 ).
Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautame garso įrašo faile, sukurtame 2017-08-21 14:58:51, užfiksuotas neprisistačiusio vyro pagalbos kvietimas atsiųsti greitąją medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodo, kad medikų reikia žmogui, kuris " yra stipriai išgėręs, visą savaitgalį kažkur buvo dingęs ir kaip vadinama tie arkliai, ar kas čia šokinėja, rėkauja, siautėja" ( t. 1, b. l. 109-110 ).
Iš VšĮ Alytaus r. sav. Greitosios medicinos pagalbos stoties rašto matyti, kad 2017-11-02 pateiktas 2017-08-21 17.30 val. greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašas ( t. 1, b. l. 113).
Iš Apžiūros protokolo matyti, jog garso įraše užfiksuotas neprisistačiusios moters pagalbos kvietimas atsiųsti greitąją medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo, kad medikų pagalbos reikia 63 metų F., kurį prieš dvi dienas sumušė vaikai, sudaužė galvą ( t. 1, b. l. 114-115 ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 960/2017(06) nurodyta, kad J. F. galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai veikiant galvos sritį. Sužalojimas dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 130-131 ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 1089/2017(06) nurodyta, kad J. F. kliniškai nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo būti padaryta tiek vieno trauminio poveikio, tiek ir trauminių poveikių visumos į galvos sritį. ( t. 1, b. l. 134-135).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis J. F. yra kaltinamojo G. F. tėvas. Kaltinamasis, grįžęs iš užsienio, apsigyveno tėvų sodyboje, t. y. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis gyveno kartu su savo tėvu ( nukentėjusiuoju ). Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis G. F. sunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – savo tėvą J. F.. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis jau minėtame BK 284 straipsnyje nurodytu sąvokų išaiškinimu kaltinimas tikslintinas ir konstatuotina, kad kaltinamasis G. F. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo tėvą J. F..
Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 960-2017(06) t. 1, b. l. 130-131)). Pažymėtina, kad šių aplinkybių niekas neginčija, tačiau kaltinamasis savo kaltės kategoriškai nepripažįsta. Jis aiškina, kad nuo penktadienio tėvas buvo kažkur išvykęs. 2017-08-21 kaltinamasis ruošėsi važiuoti pas šeimą į Angliją. Tą dieną grįžo tėvas, jis buvo neblaivus, tarp jų dėl to įvyko žodinis konfliktas. Kadangi tėvas nemokėjo už komunalines paslaugas, buvo susidarę skolų, kaltinamasis norėjo paimti jo rankinę ir pasiimti tėvo korteles ir perrašyti, kad nuo tėvo sąskaitos būtų nuskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas. Tuo metu tėvas stojosi nuo lovos ir bandė jam kumščiu smogti į smilkinį, tačiau nepataikė. Kaltinamasis jį pastūmė nuo savęs ir tėvas vėl atsisėdo ant lovos. Neneigia, kad pastumdamas tėvą, galėjo jam ranka pliaukštelėti per kaktą. Po to jis užrakino namo duris, norėjo iškviesti medikus, nes tėvas buvo neadekvatus. Nežiūrint to, tėvas išlipo per langą ir pabėgo iš namų. Kategoriškai neigia, kad mušė savo tėvą, vartojo prieš jį fizinį smurtą ir taip jį sunkiai sužalojo. Atsižvelgiant į tai, kad jo tėvas yra girtaujanti asmenybė, po to dar vaikščiojo pas kaimynus, gėrė, anksčiau jau yra ne kartą susižalojęs, todėl mano, kad ir šį kartą jis susižalojo pats. Todėl savo kaltės kategoriškai nepripažįsta. Tokius kalinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti, nukentėjusysis J. F. paaiškino, kad įvykio dieną tarp jo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas. Po to kaltinamasis jį sugriebė už rūbų, parvertė ant grindų, atsisėdo ant krūtinės ir ėmė delnais mušti per galvą. Pažymėtina, kad jis analogiškus parodymus davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog 2017-08-21 jam grįžus į namus, į kambarį atėjo G. ir pradėjo žodžiais kabinėtis, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. garsiai ant jo rėkė, sugriebė už drabužių ir pargriovė jį nugara ant grindų, po to apžergdamas atsisėdo jam ant pilvo ir delnais sudavė apie 10 smūgių į galvos sritį, nuo smūgių jis bandė apsiginti rankomis dengdamas veidą, tačiau G. fiziškai yra stiprus vyras, nesugebėjo jo nustumti nuo savęs ir tokioje padėtyje sūnus jį mušė apie 2 minutes, dėl visų suduotų smūgių į galvos sritį jautė fizinį skausmą.
Liudytoja I. G. paaiškino, kad pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus matė nukentėjusįjį, šio orientacija buvo sutrikusi, su aplinkiniais jis nekontaktavo. Jo sesuo liudytojai pasakė, kad nukentėjusįjį sumušė jo sūnus.
Liudytoja I. K. paaiškino, kad dar prieš įvykį, t. y. 2017-08-18 nukentėjusysis buvo atvykęs pas juos. Vėliau atvyko jo sūnūs - G. ir N.. G. tėvui ( nukentėjusiajam ) delnu trenkė į galvą, pakėlęs nuo fotelio nusviedė ant žemės ir vėliau kumščiu sudavė kažkur į nugaros ar peties sritį. Įvykio dieną jai skambino nukentėjusysis, po to ( neišsijungus telefonui ) ji girdėjo kaip G. ant jo šaukė "dar mažai gavai, ar tau gaila 10 eurų, o kiek pragėrei", girdėjo kaip brolis prašė atiduoti kažkokius daiktus, G. rėkė, kad jis tylėtų nes užmuš ir girdėjo duslius smūgių garsus, o J. garsiai šaukė: "I., mane muša". Taip pat ji paaiškino, kad brolis jai dažnai skųsdavosi, kad sūnus G. jį muša. Po to, 2017-08-23 sužalotas brolis buvo atvežtas pas ją ir ji iškvietė greitąją pagalbą.
Iš pagarsintų liudytojo V. J. parodymų matyti, kad jis davė praktiškai analogiškus parodymus.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad jis vežė nukentėjusįjį į Alytų pas seserį, o kartu važiavusi R. Ž. jam pasakė, kad nukentėjusįjį sumušė jo sūnus G..
Liudytojai V. Ž. ir R. Ž. paaiškino, kad pas juos atėjo nukentėjusysis, kuris skundėsi galvos skausmais, sakė, kad jį sumušė sūnus G.. Rytojaus dieną jis pasijuto blogai ir jo prašymu buvo išvežtas pas savo seserį į Alytų.
Liudytojas A. B. ( nukentėjusįjį gydęs gydytojas ) paaiškino, kad gautuose dokumentuose buvo nurodyta, jog jį į galvą sumušė sūnus.
Liudytojas S. D. paaiškino, kad jis su nukentėjusiuoju kartu gydėsi Druskininkuose ‚Eglės‘ sanatorijoje. Vieną kartą jis vežė nukentėjusįjį. Šis prie automobilio atėjo kartu su savo sūnumi Gintautu, tačiau ką jie tarpusavyje šnekėjosi, jis negirdėjo. Liudytojas A. M. paaiškino, kad pas jį atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad „ tas debilas“ iškvietė greitąją pagalbą ir jį norėjo išvežti gydyti nuo alkoholizmo, tačiau jis iššoko per langą ir pabėgo. Tuo ‚debilu“ jis vadino savo sūnų G.. Iš pagarsintų liudytojo S. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog kai J. grįžo ir įsėdo į mašiną, tai paskui jį iš namo išėjęs G. šaukė ant jo: "pijoke, pats galvą į pečių susidaužei, neardyk jaunos šeimos". J. skundėsi, kad ir vyresnis sūnus N. liepė jam atsiimti pareiškimą ir prisiimti kaltę ant savęs, neva pats susižalojo galvą. Iš pagarsintų liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog J. F. pasakė, kad jį mušė sūnus G., skundėsi galvos skausmu bei sakė, kad pro langą pabėgo iš namų, nes girdėjo kaip G. skambino ir kvietė greitąją pagalbą, iš nugirsto pokalbio suprato, kad jį nori išvežti į Žiegždrius, todėl pabėgo. Abu liudytojai aiškina tyrimo metu taip nesakę, o tyrėja jų parodymus užrašiusi netiksliai. Teismo posėdyje apklausta tyrėja D. M. kategoriškai patvirtino, kad minėtų liudytojų parodymus užrašė tiksliai, iš jų žodžių, po apklausų jie jokių pastabų nereiškė. Netikėti tokiais liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, todėl minėtų liudytojų parodymai, duoti teismo posėdyje, iš dalies vertintini kritiškai. Liudytojas
N. F. paaiškino, kad netiki, jog tėvą sužalojo jo brolis, o teta I. K. dėl ankstesnių kaltinimų mirusios mamos auksinių papuošalų vagystės dabar jo brolį apkalba. Kaip matyti, pats liudytojas įvykio nematė, žino apie tai tik tiek, kiek jam papasakojo kaltinamasis ( jo brolis ), pats įvykį vertina subjektyviai, todėl teismui vadovautis jo parodymais nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad paties įvykio niekas nematė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis visiems anksčiau išvardintiems liudytojams sakė, jog jį sumušė ne kas nors kitas, o būtent sūnus G..
Be to, kaltinamasis nurodo, kad jo tėvas yra alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, po įvykio dar dvi dienas kažkur buvo, todėl kelia versiją, kad tėvas, būdamas girtas, galėjo susižaloti pats. Tokia kaltinamojo versija taip pat vertintina kritiškai. Nustatyta, kad įvykis buvo 2017-08-21, o į gydymo įstaigą nukentėjusysis buvo pristatytas 2017-08-23, t. y. maždaug po dvejų parų. Per tas dvi paras jis lankėsi pas kaimynus, girtavo, sveikata per daug nesiskundė, tik sakė, kad jį sumušė sūnus G. ( liudytojai V. Ž., R. Ž., O. M., A. M. ). Liudytojas A. B. ( nukentėjusįjį gydęs gydytojas ) paaiškino, kad jeigu toks trauminis poveikis buvo atliekamas delnais į galvą, tai yra tipinis vyresnių žmonių anatomijos smegenų dalykas, kad smegenys atrofuojasi, kitaip sakant nyksta. Prieš jungdamosios su didžiąja vena arba jungiantis su sanitariniu sinusu vadinamu – Tilto venomis. Ant jų smegenys kabo ir tokie smūgiai priverčia smegenis judėti kaukolės viduje, į vieną arba kitą pusę ir tos, pertemptos tiltinės venos, plyšta. Dėl to, kai yra kraujavimas iš venų, o ne iš arterijų, visada simptomai pasireiškia vėliau. Smegenyse ir kaukolės ertmėje yra trys komponentai: smegenų skystis, kraujas ir smegenys. O vieno iš jų padidėjimas kompensuojamas kito sumažėjimu. Tai šiuo atveju nutrūkus venoms ir ko gero sutrūkus smegenų voratinkliniam dangalui išsiskiria smegenų skystis. Gali žmogus tas dvi dienas būti visiškai sveikas, kol kompensuojamas kaukolės vidinis slėgis. Pas daugelį senų žmonių kaukolėje didelę dalį užima smegenų skystis, kuris gali būti panašus į trauminius pakitimus. Tokiems pakitimams turi nemažą įtaką ir alkoholio vartojimas.
Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad nebūtinai turėjo būti išoriniai sužalojimai nuo smūgio ar poveikio. Paprasčiausiai trūksta kraujagyslės, kas ir buvo šiuo atveju. Po to jis pora parų galėjo vaikščioti, galima tokia situacija, kai gaunasi kraujo išsiliejimas po dangalais, ir didėja krešulys, užspaudžiami smegenų centrai, tai vystosi palaipsniui, ne iš karto po kontakto. Po to kai kraujo priteka daugiau, kol neužspaudžia smegenų centrų, tai priklauso nuo to, per kiek laiko atsirado sankaupa. Taip pat jis paaiškino, kad nukentėjusiajam yra fiksuotas galvos sužalojimas, tačiau jis buvo jau po to įvykio.
Iš specialisto išvados Nr. G 960/2017(06) matyti, kad J. F. galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai veikiant galvos sritį. Specialisto išvadoje Nr. pG 1089/2017(06) nurodyta, kad J. F. kliniškai nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo būti padaryta tiek vieno trauminio poveikio, tiek ir trauminių poveikių visumos į galvos sritį.
Be to, iš anksčiau nurodytų liudytojų parodymų darytina išvada, kad nukentėjusysis J. F. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu ( A. M., R. V., V. Ž. ). Gi kaltinamasis G. F. alkoholio praktiškai nevartoja. Akivaizdu, kad jam nepatinka toks tėvo elgesys ir gyvenimo būdas. Taip pat nustatyta, kad jie konfliktuoja jau seniai. Šią aplinkybę pripažino tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis.
Atsižvelgiant į virš aptartus įrodymus darytina vienareikšmė išvada, kad nukentėjusįjį sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis, nes įvykio dieną nukentėjusiajam neblaiviam grįžus namo, tarp jo ir kaltinamojo iš pradžių kilo žodinis konfliktas, o po to kaltinamasis, norėdamas „paauklėti“ tėvą sudavė jam delnais į galvą mažiausiai dešimt kartų. Po to nukentėjusysis pagal liudytojo A. B. ( gydytojo ) ir teismo medicinos eksperto L. U. aiškinimus galėjo dar porą parų vaikščioti, praktiškai nejausdamas realių sužalojimo pasekmių ( ką jis ir darė).
Tokiu būdu darytina išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo tėvą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra tėvas ir sūnus, jų santykiai jau seniai konfliktiški. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamasis G. F. delnais suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jų nekonkretizavo. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis G. F., būdamas suaugęs, fiziškai stiprus, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas senyvo amžiaus nukentėjusiajam ( 64 metai ) delnais mažiausiai dešimt kartų į galvą suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti.
Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. F. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl J. F. gydymo išlaidų atlyginimo – 3649,46 Eur ( t. 1, b. l. 140-146 ) Kaip nustatyta, kaltinamojo G. F. nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjęs J. F., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 3649,46 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti pilnai.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip matyti, kaltinamasis G. F. anksčiau neteistas ( t. 2, b. l. 4-5 ), administracine tvarka baustas ( t. 2, b. l. 6-7 ), Psichiatrinio gydymo, Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas ( t. 2, b. l. 12 ), dirba ( t. 3, b. l. 136 ), nors ir nevedęs, tačiau turi ir augina mažametę dukrą ( t. 2, b. l. 79-81 ), buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip labai darbštus, patikimas ir atsakingas darbuotojas ( t. 2, b. l. 82-83 ), Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija nusiskundimų dėl G. F. elgesio ar kitos neigiamos informacijos apie jį nėra gavusi ( t. 2, b. l. 15), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis G. F. padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 str. 2 d. 3 p. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamųjų atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.
Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai, jo padaryta nusikalstama veika ( BK 135 str. 2 d. 3 p.), nors ir pagal BK 11 str. nuostatas priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pats parašo jo griežtai nebausti ir mano, kad „ jis turi būti paleistas“ – iš to teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis prašo jo nebausti realia laisvės atėmimo bausme. Be to, po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis daugiau nenusikalto ir nepadarė kitų teisės pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo situaciją ir visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo tokio pobūdžio nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė, iššaukta dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio ( piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo namais ), tačiau tokio jo elgesio pasekmė pasireiškė nepateisinama išraiškos forma. Tokiu būdu jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su jo šeimos nariais. Todėl teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. F. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 194 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297 - 299, 301 - 303, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
G. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį nuteisti jį 2 ( dvejų ) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) ) nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei paskirti 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.
Nuteistajam G. F. išaiškinti, kad jis privalo (LR BK 48 straipsnio 3 dalis):
be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (LR BK 48 straipsnio 10 dalis ).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo J. F. ( g. 1954 m. ) arčiau nei 150 metrų atstumu, bet kokia forma neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiuoju J. F. ( g. 1954 m. ) iki nuosprendžio palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Kardomąją priemonę – užstatą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir užstatą – 5 565 Eur ( penki tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt penki eurai ), sumokėtą per Opal transfer LTD 2018 metų gegužės 16 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 2673 0001 0002 2279 69 grąžinti užstato sumokėtojui, t. y. A. F..
Priteisti iš nuteistojo G. F. PSDF biudžetui padarytą 3649,46 Eur ( trys tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt devyni eurai, 46 ct ) žalą dėl nukentėjusiojo J. F. gydymo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT 217 3000 1000 2484 333.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. F. 4,96 ha žemės sklypui (kadastro vietovės pavadinimas:3338/0002:172 Miroslavo k.v.), esančiam (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki visiško priteisto iš jo žalos atlyginimo. Žalą pilnai atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą minėtam turtui panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas 2017-08-21 G. F. GMP kvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą J. F.,
kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas 2017-08-23 GMP kvietimas į (duomenys neskelbtini) J. F.,
kompaktinę plokštelę, kurioje 2017-07-17 nukentėjusiojo J. F. papildomos apklausos vaizdo įrašas,
kompaktinę plokštelę, kurioje 2017-07-17 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajam G. F. nedalyvaujant teismo posėdyje – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos ) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.