Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. L.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

J. B. 2020-08-17, apie 20.40 val., ties „Olandų kepure“, Pamario g., Karklės k., Klaipėdos r., vairuodama automobilį „Audi A3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtu saugus ir partrenkė jai iš dešinės pusės prie automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovėjusią pėsčiąją R. L., kuriai, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais J. B. pažeidė kelių eismo taisyklių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. ( Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), bei 126 p. ( Vairuotojas, […] turi palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. […] ) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji J. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Ji paaiškino, kad 2020-08-17 apie 20.30 val., vairavo automobilį "Audi A3", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Melnragės link Karklės prie jūros. Buvo šviesus paros metas, oro sąlygos - geros. Tuo metu tiek jos važiavimo kryptimi, tiek priešinga eismas buvo intensyvus. Šalikelėse iš abiejų pusių stovėjo automobiliai. Privažiavus "Olandų kepurę", pastebėjo, kaip iš automobilio "Audi A4", kuris stovėjo jai iš dešinės pusės, priekine dalimi į Melnragės pusę, išlipo mergina. Tuo metu, kai ji ją pamatė, atstumas tarp jų buvo apie 5-6 metrai. Mergina stovėjo šalia automobilio atidarytomis durelėmis. J. B. važiavimo greitis tuo metu buvo nedidelis, apie 30 km/h. Judėdama į priekį, ji matė, kad mergina uždaro duris ir atsistoja atsisukusi visu kūnų, veidu į jos pusę. Matydama, kad jos nekliudys, pakaks apie metro tarpo iš šono, J. B. toliau judėjo į priekį. Tada pamatė, kad priešinga važiavimo kryptimi link jos artėja automobilis ir prasilenkimo su juo metu jos žvilgsnis buvo nukreiptas į kelią ir į tą automobilį, kad prasilenktų vienas kito nekliudydami. Prasilenkus su automobiliu, išgirdo kaip su ja kartu važiavusi draugė sušuko ir rankomis užsidengė veidą; tada J. B. iškart sustabdė automobilį ir pamatė ant žemės už automobilio "Audi A4" gulinčią merginą, kaip vėliau sužinojo, R. L.. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad nukentėjusioji yra sąmoninga ir šaukia, kad skauda koja. Kaltinamoji matė, kad jos vairuoto automobilio dešinės pusės šoninis vaizdo veidrodėlis yra užlenktas į lango pusę. Automobilio, prie kurio stovėjo mergina, dešinės pusės durelės buvo nežymiai apgadintos. Kaip ir kuriuo momentu ji kliudė nukentėjusiąją, kaltinamoji neužfiksavo, pati buvo išsigandusi, patyrė šoką. Atvykę medikai Robertą išvežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio kalta prisipažįsta ir gailisi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios ir paaiškino, kad per pirmas dešimt dienų po šio įvykio kelis kartus bandė paskambinti nukentėjusiajai ir jos atsiprašyti ar pasiūlyti pagalbą, tačiau R. L. su ja bendrauti nenorėjo, todėl vėliau kaltinamoji ir nebeskambino.

Iš nukentėjusiosios R. L. parodymų nustatyta, kad 2020-08-17 apie 20.40 val., su D. B. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, atvažiavo prie „Olandų kepurės“. Automonilis sustojo prie kelkraščio, kairėje pusėje, automobilio priekine dalimi į Klaipėdos miesto pusę. Automobiliui sustojus, ji išlipo į važiuojamosios kelio dalies pakraštį ir, prisispaudusi prie automobilio, laukė, kol pravažiuos pro šalį turėję pravažiuoti automobiliai. Stovėdama nugara prisispaudusi prie automobilio, ji manė, kad pro ją automobilis pravažiuos nekliudydamas, tačiau buvo kliudyta automobilio ‚Audi A3“, parkrito ant žemės ir juto stiprų skausmą dešinėje pusėje, ties klubu, nuo kurio pajudėti ir atsistoti negalėjo. Atvykusi greitoji ją išvežė į ligoninę, kur ji gydėsi keturias paras, o po to dar tris mėnesius buvo nedarbinga ir gydėsi namuose šio eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ( b.l.47-48).

Iš liudytojo D. B. parodymų nustatyta, kad 2020-08-17 apie 20.25 val., jis vairavo automobilį "Audi A4", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo kartu su R. L. atvažiavo prie "Olandų kepurės". Buvo šviesus paros metas, geras matomumas. Atvykęs prie "Olandų kepurės" automobilį pastatė kelkraštyje, priekiu į Melnragės pusę. Užgesinus variklį, kartu su R. L. išlipo iš automobilio. Išlipdamas jis buvo nugara pasisukęs į R. L., tačiau girdėjo, kad ir ji uždarė mašinos keleivio priekines dureles. Atsisukęs pamatė, kad R. L. krenta prie automobilio, kuris stovėjo už jo automobilio, priekinės dalies. Prie R. L. sustojo automobilis "Audi A3". Tada suvokė, kad R. L. kliudė šis automobilis. R. L. buvo sąmoninga, tačiau gulėjo ir negalėjo judėti, šaukė, kad jai skauda dešinė pusė, ties klubu. Automobilio "Audi A3" vairuotoja, kaip vėliau sužinojo J. B., buvo išsigandusi ir paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo. Atvykusi greitoji R. L. išvežė į ligoninę. Būdamas įvykio vietoje kartu su pareigūnais pamatė, kad jo automobilio dešinės pusės galinės durelės ir sparnas yra apgadinti (įlenkimai ir pabraižymai), ko anksčiau nebuvo. Automobilio "Audi A3", priekinės dalies, dešinys šonas irgi buvo apgadinti (b.l. 81-84)

Iš liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad 2020-08-17 apie 20.40 val., jis vairavo automobilį "Peugeot 5008", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Melnragės link "Olandų kepurės". Privažiavus "Olandų kepurę" pastebėjo, kad yra daug važiuojančių automobilių abiem kryptimis. Ties "Olandų kepure", iš abiejų pusių, stovėjo automobiliai. Jo važiavimo greitis buvo nedidelis, nes važiavo kolona automobilių. Priešais jį, nuo pat Melnragės važiavo automobilis "Audi". Tarp jo automobilio ir šio automobilio buvo apie 6-7 metrai atstumas. Likus iki "Olandų kepurės" pagrindinės automobilių stovėjimo aikštelės apie 500 metrų pastebėjo, kad jam iš dešinės pusės, kelkraštyje stovi automobilis "Audi", priekine dalimi į Melnragės pusę. Iš šio automobilio, priekinės keleivio pusės, išlipo mergina, kuri uždarė automobilio dureles ir tuo tarpu priešais jį važiavęs automobilis "Audi" kliudė ją, dešinės pusės, galinio vaizdo veidrodėliu. Kliudymo metu mergina stovėjo nugara į važiuojamąją dalį. Automobilio "Audi" vairuotoja, kaip supranta liudytojas, merginos nepastebėjo, nes ji tuo metu bandė prasilenkti su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, kuris važiavo link Melnragės. Kliudžius merginą dešinės pusės veidrodėliu, pastaroji buvo sukama ir spaudžiama tarp automobilių ir nukrito už stovėjusio "Audi" automobilio galinės dalies. Tada automobilio "Audi" vairuotoja iškart sustojo, pavažiavusi apie metrą nuo tos vietos, kur nukrito mergina. Jis irgi iškart sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie merginos. Matė, kad ji yra sąmoninga, šaukė, kad skauda. Prie merginos taip pat priėjo automobilio "Audi" vairuotoja, kuri apie įvykį nieko nepaaiškino, atrodė išsigandusi. Atvykusi greitoji, merginą išvežė į ligoninę. (b.l. 93-96).

Panašiai parodė ir liudytoja D. T., kuri papildomai parodė, jog automobilio "Audi" vairuotoja įvykio vietoje tik minėjo, kad merginą matė, bet manydama, kad jos nekliudys, bandė prasilenkti su automobiliu, kuris važiavo priešinga kryptimi. Atvykę medikai merginą išvežė į ligoninę. (b.l. 87-90)

Panašiai yra parodžiusi ir kartu su Tamošauskais važiavusi liudytoja O. B. (b.l. 99-102).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad eismo įvykio metu vairuotoja J. B. buvo blaivi. (b.l. 33)

Iš 2020-08-17 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Pamario g., ties „Olandų kepurė“ prie automobilių stovėjimo aikštelės. (b.l. 12-17)

Iš 2020-08-07 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui "Audi A4", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta: užpakalinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, bako dangtelis. (b.l. 18-20)

Iš 2020-08-07 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „Audi A3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas. (b.l. 21-26)

Iš specialisto išvados G 1532/2020 (03) matyti, kad R. L. padaryti sužalojimai: dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, smakro poodinė kraujosruva. Pagrindinis sužalojimas (dešinio gaktikaulio šakų lūžis) atsirado nuo dubens dešinės pusės suspaudimo tarp automobilių. R. L. padarytas gaktikaulio šakų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, kaltinamosios J. B. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl to, kad dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai R. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamosios J. B. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi nusikaltusi, atsiprašė nukentėjusiosios. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji parodė, kad bandymai tai daryti vyko iškart po įvykio, dėl nukentėjusiosios išgyvenamo sunkaus periodo nebuvo realizuoti, bet teismo posėdyje kaltinamosios išreikštas atsiprašymas ir gailestis, teismo vertinimu, buvo pakankamai nuoširdūs ir tikri. Taip pat teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei kaltinamosios gynėjo įžvalgas, pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad šios veikos padarymui turėjo įtakos ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys – iš automobilio, kuris buvo pastatytas dalinai ant važiuojamosios kelio dalies, ji išlipo į važiuojamąją kelio dalį matydama, kad atvažiuoja kaltinamosios vairuojamas automobilis, ir liko joje stovėti, nors važiuojamoji šio kelio dalis, susidedanti tik iš dviejų eismo juostų, ir taip buvo susiaurinta iš abiejų pusių pristatytų ir dalį važiuojamosios dalies užimančių transporto priemonių. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios sutuoktinis M. B. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąją J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąją laiduotojui. Prašyme nurodyta, kad laiduotojas anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis ir puikiai darbdavio charakterizuojamas asmuo, su kaltinamąja jį sieja tamprūs šeimos ryšiai, jie artimai bendrauja, jis žino, kaip J. B. išgyveno dėl šio įvykio ir kokias išvadas kaip vairuotoja iš to padarė, daug bendravo su ja apie tai, pats yra vairuojantis ir, kaip minėta, pažeidimų nepadaręs asmuo, todėl mano, jog J. B. gali daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamoji ir jos gynėjas palaikė šį prašymą ir prašė perduoti J. B. pagal laidavimą, neskiriant jai kriminalinės bausmės; prokuroras su šiuo prašymu sutiko, o nukentėjusioji ir jos atstovas – ne, argumentuodami tuo, kad kaltinamoji nėra įvykdžiusi vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – bent iš dalies atlyginusi nukentėjusiajai padarytos žalos.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltusi bei išgyvena dėl kilusių pasekmių, darydama viską, ką tokiais atvejais turi daryti padorus visuomenės narys - iš karto po eismo įvykio siūlė pagalbą nukentėjusiajai, jai prieinamomis priemonėmis norėjo atsiprašyti R. L. ir pasiūlyti jai reikalingą pagalbą ir tai nepavyko dėl ne nuo kaltinamosios priklausančių aplinkybių, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusiosios buvo nuoširdžiai atsiprašyta. J. B. anksčiau niekada neteista ir nebausta administracine tvarka, kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį šio eismo įvykio metu ir yra įgijusi ypatingo atsargumo vairuojant po jo. Ji yra dirbanti, ištekėjusi moteris, puikiai charakterizuojama savo darbdavio ir laiduoti už ją norinčio sutuoktinio. Neigiamai J. B. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad J. B. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, juolab kad ir šįkart ji padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, nebūdama nei apsvaigusi, nei viršijanti greitį ar pan., kas rodytų ją esant linkus nusikalsti.

Atlyginti nusikaltimu padarytą žalą jokie teisės aktai kaltinamąją kaip vairuotoją, kurios civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu, neįpareigoja; tuo šios kategorijos baudžiamosios bylos skiriasi nuo kitų BK numatytų veikų, todėl reikalauti asmeninio žalos atlyginimo, esant šiam klausimui sureguliuotam specialiosiomis civilinės atsakomybės normomis, nei nukentėjusioji, nei teismas neturi pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo civilinio atsakovo atstovas, dar iki šios bylos nagrinėjimo teisme civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu atlygino nukentėjusiajai iš esmės visą jos reikalaujamą turtinę žalą ir 3035 Eur neturtinės žalos, įvykdydamas šią privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi prisiimtą pareigą už kaltinamąją – tokią žalą padariusią vairuotoją. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių J. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos sutuoktiniui M. B., kuris, kaip nurodoma jo prašyme atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau neteistas, vedęs, dirbantis, darbdavio puikiai charakterizuojamas asmuo, per ilgametę vairavimo praktiką nebaustas administracine tvarka. Teismas mano, kad J. B. atidavimas pagal laidavimą M. B. netgi labiau nei paskirta kriminalinė bausmė paskatins kaltinamąją skirti dar didesnį dėmesį kelių eismo taisyklių laikymuisi ; kitokio laiduotojo poveikio ir auklėjimo, atsižvelgiant į aptariamos nusikalstamos veikos pobūdį, šiuo atveju ir nereikia. Tuo tarpu laidavimo instituto netaikymas šiuo atveju, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas padarytos nusikalstamos veikos, ją padariusio asmens ir siūlomo laiduotojo charakteristikas, labiau pažeistų teisingumo, humaniškumo ir proporcingumo principus ir šių asmenų pasitikėjimą valstybe.

Įvertinus visas čia aptartas aplinkybes, J. B. atiduodama pagal laidavimą M. B.. Atsižvelgiant į tai, kad abu šie asmenys anksčiau nebausti net administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, rimtai vertina J. B. padarytą nusikaltimą ir jo pasekmes, laidavimas nustatomas minimaliam – vienerių metų – terminui ir be užstato, nes jo taikymas šiuo atveju netikslingas ir nepadėtų geriau įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslų.

Dėl tos pačios priežasties netikslinga skirti kaltinamajai ir baudžiamojo poveikio priemones. J. B. savo vienintelę nusikalstamą veiką padarė iš neatsargumo, nėra jokių jos atsakomybę sunkinančių ar padidintą pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, o tokiais atvejais yra suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktika teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar automobilio konfiskavimo netaikyti.

Nukentėjusioji R. L. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl likusios jai neatlygintos 2965 Eur neturinės žalos priteisimo J. B. kaip transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę šio eismo įvykio metu apdraudusiai AB "Lietuvos draudimas", kuri yra įtraukta į šią bylą civiliniu atsakovu, ir, jei iš civilinio atsakovo nebūtų priteista visa prašoma žalos suma, likusią dalį prašo priteisti iš pačios kaltinamosios J. B.. Savo reikalavimus nukentėjusioji grindžia tuo, kad nors civilinis atsakovas šioje byloje jai atlygino iš esmės visą jos pareikalautą ir įrodytą turtinę žalą ir 3035 Eur neturtinės žalos, ji dėl šio J. B. sukelto eismo įvykio yra patyrusi didesnę neturtinę žalą (iš viso ją yra įvertinusi 6000 Eur), nes jos sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi jau daugiau kaip 3 mėnesius ir greičiausiai tęsis ilgiau kaip šešis mėnesius, todėl jau ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 4.2 punktą orientacinis neturtinės žalos dydis turėtų būti ne 5 MMA, kaip buvo pripažinta jos atveju, o 6 ar net 8 MMA. Jos prašoma 6000 Eur neturtinės žalos suma siekia tik Lietuvos Respublikos teismų priteisiamų žalos dydžių vidurkį, taigi kol kas jai yra išmokėta tik pusę šio vidurkio atitinkanti suma. Eismo įvykio metu ji patyrė didelį skausmą ir šoką, klykė gulėdama ant žemės, keturias paras buvo gydoma ligoninėje, 10 dienų turėjo kęsti skausmingas injekcijas, dvi savaites vartoti nuskausminamuosius vaistus, tris savaites po gydymo ligoninėje – laikytis gulimojo režimo namuose, nuo kurio tapo riboti jos judesiai, atsirado pragulų. Pradėjusi vaikščioti, ji dvi savaites negalėjo priminti dešinės kojos, apie tris mėnesius – pakelti abiejų kojų, turėjo vaikščioti su ramentais ir negalėjo pilnai apsitarnauti, teko du kartus apsilankyti pas šeimos gydytoją, o nuo 2020-09-28 – vaikštant su ramentais, 10 dienų lankytis reabilitacijos įstaigoje, todėl jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Dar ir po 2020-10-13 jai reikėjo dvi savaites tik dalinai apkrauti dešiniąją koją, vaikščioti su vienu ramentu. Nuo 2020-11-04 jai teko važiuoti į antrinės reabilitacijos įstaigą, skirti laiko ir jėgų penkių dienų procedūroms, kurių nepakako jos sveikatai visiškai atstatyti, liko maudimas ilgiau pavaikščiojus, pavargus, skausmas lūžio vietoje. 2020-11-11 ji grįžo į darbą, tačiau dar nėra visiškai pasveikusi ir visą dieną dirbti stovimo darbo negali, susiduria su sunkumais, padidėjusiu nuovargiu ir į darbo dienos pabaigą išryškėjančiu skausmu lūžio vietoje. Šis įvykis ir išgyventas skausmas bei nepatogumai sutrikdė jos miegą, padidino nervinį jautrumą, sumažino bendravimo galimybes ir gyvenimo kokybę, ateityje dėl lūžio vietos (abi gaktikaulio šakos) gali atsiliepti nėštumui ir gimdymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kadangi nukentėjusiosios prašoma atlyginti turtinė bei neturtinė žala neviršija draudimo bendrovių atlygintinos žalos ribų, civilinio ieškinio reikalavimai, kuriuos teismas gali nuspręsti tenkinti, priteistini tik iš šio civilinio atsakovo.

Civilinis atsakovas AB "Lietuvos draudimas" pateikė teismui įrodymus, kad pagal nukentėjusios nuo šio eismo įvykio R. L. pareikštas pretenzijas yra išmokėjęs jai 3 566,01 Eur sumą, kurią sudaro 3035,00 Eur (5 MMA) neturtinės žalos, 117,13 Eur ir 56,98 Eur gydymo išlaidų, 8,38 Eur kelionės išlaidų, 405,50 Eur, 304,14 Eur ir 910,91 Eur negautų pajamų. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, tiek įvykio aplinkybes, tiek Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 4.2 punktą, tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti papildomas sumas, o pagrįsta turtinė žala yra atlyginta visiškai ir reikalavimai dėl jos teisme nebereiškiami.

Įvertinęs šalių pozicijas ir byloje esančius įrodymus dėl papildomai prašomos priteisti 2965 Eur civilinio ieškinio sumos, teismas neturi pagrindo ieškinio tenkinimui. Ieškovės (nukentėjusiosios) argumentai, kodėl jai civilinio atsakovo apskaičiuota ir išmokėta 3035 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma turėtų būti dar beveik antra tiek padidinta, liko nepagrįsti. R. L. patirtas skausmas, šokas, gana ilgas nedarbingumas, gydymosi nepatogumai ir kt. (aprašyta aukščiau) – jau buvo įvertinti, civiliniam atsakovui priimant sprendimą atlyginti jai su šiuo įvykiu susijusią neturtinę žalą, išmokant 3035 Eur. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad R. L. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, gan neilgai (4 paras) buvo gydoma ligoninėje, operacijų nepatyrė ir, kaip pati nurodė, jų nenumatyta ateityje, nedarbinga buvo iki 2020-10-26, t.y., du mėnesius ir devynias dienas nuo eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, dienos. Nors nukentėjusioji nurodė ir po grįžimo į darbą tebejaučianti šio sužalojimo pasekmes, objektyviai tebesitęsiančio jos sveikatos sutrikdymo nepatvirtina jokie į bylą pateikti įrodymai: R. L. nepateikė duomenų, kad būtų po 2020-10-26 kreipusis į gydytojus, tęsusi nedarbingumą ar gavusi paskyrimų vaistams, procedūroms ir kt. Nukentėjusiosios nurodyta tikimybė, kad patirtas sužalojimas gali sukelti jai sveikatos problemų ateityje, nėštumo ir gimdymo metu ir kt., nėra pagrįsta jokiomis gydytojų išvadomis ar konsultacijomis. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į nukentėjusiosios parodymus, kad kuo toliau nuo šio įvykio, tuo mažiau šio sužalojimo pasekmių ji jaučia, jokių operacijų ar kt. ateityje nėra numatyta. Galiausiai, spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalimi, turi atsižvelgti ir į aukščiau aptartą pačios nukentėjusiosios didelio neatsargumo, susijusio su šio eismo įvykio pasekmėmis, aplinkybę. Todėl tenka konstatuoti, kad civilinio atsakovo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis“ ir išmokėta nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir pakankama, o tenkinti jos civilinio ieškinio dėl papildomos sumos šiai žalai atlyginti priteisimo nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnis).

Šioje byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašymas priteisti jai advokato pagalbos išlaidas -1030 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais ir advokato pagalbos teikimu nuo ikiteisminio tyrimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, iš esmės atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas parengiant ieškinį, konsultuojant ir atstovaujant nukentėjusiąją, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios sąnaudos didele dalim susijusios su civiliniu ieškiniu, kuris šiuo nuosprendžiu netenkinamas, priteistinomis iš kaltinamosios proceso išlaidomis pripažįstama tik jų dalis, atitinkanti 600 Eur ( BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Perduoti J. B. laiduotojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti M. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš J. B. R. L. 600,00 Eur ( šešis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.