- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2-1186/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“
- Atsakovas
- Amlin Corporate Insurance N
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4227-661/2012, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“ ieškinį atsakovui Amlin Corporate Insurance N. V dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos, keltinos pagal ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, teismingumo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Grens Cargo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Amlin Corporate Insurance N. V 150 438,33 Lt draudimo išmoką ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Grens Cargo“ ieškinį atsakovui Amlin Corporate Insurance N. V dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnis numato, kad šalys raštu gali susitarti ir pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (išskyrus išimtinio ir rūšinio teismingumo pakeitimą). CPK 788 straipsnio 1 dalis numato, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija.
Teismas pažymėjo, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovas draudimo kompanija Amlin Corporate Insurance N.V. nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. buvo apdraudusi UAB „Grens Cargo“ civilinę atsakomybę, kylančią iš transporto (logistinės) veiklos. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai – 2009 m. gruodžio 14 d. draudimo patvirtinimo kopija, draudimo poliso Nr. T0100085310 bei TA070-02 transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo taisyklės. Šalys TA070-02 transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo taisyklėse 9.1 punktu susitarė, jog iš šios draudimo sutarties kylantys ginčai bus sprendžiami vadovaujantis Nyderlandų teise ir Nyderlandų draudimo praktika, jei nėra susitarta kitaip. Taip pat 9.2 pažymima, jog visi ginčai dėl šios draudimo sutarties gali būti teikiami tik kompetentingo teisėjo svarstymui toje vietoje, kur yra išduota draudimo sutartis. Byloje pateiktas draudimo polisas Nr. T0100085310 patvirtina, jog draudimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 14 d. Amsterdame. Be to, 2000 m. gruodžio 22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas) 23 str. pažymima, jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Grens Cargo“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ir nagrinėti ieškovo ieškinį atsakovui Vilniaus apygardos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas priteisti draudimo išmoką, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu.
2. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs Reglamento 13 straipsnyje išdėstytų nuostatų, kurioms esant galima nesilaikyti šio Reglamento 9 — 12 straipsniuose įtvirtintų jurisdikcijos taisyklių bylose, susijusiose su draudimu, neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad ginčas pagal ieškovo ieškinį atsakovui yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui.
3. Kadangi šalys buvo susitarusios dėl sutartinio teismingumo, sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos, analizuotinas Reglamento 13 straipsnis, reglamentuojantis atvejus, kuomet galima pagal susitarimą nesilaikyti šio Reglamento 3 skirsnyje įtvirtintų specialiųjų jurisdikcijos nustatymo taisyklių bylose, susijusiose su draudimu. Kaip matyti iš TA070-02 transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo taisyklių 9.2 punkto, ieškovo ir atsakovo susitarimas nepriskirtinas nė vienam iš Reglamento 13 straipsnyje įvardijamų susitarimų, pagal kuriuos galima nesilaikyti šio Reglamento 3 skirsnyje įtvirtintų specialiųjų jurisdikcijos nustatymo taisyklių bylose, susijusiose su draudimu. Todėl, TA070-02 transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo taisyklių 9.2 punkte įtvirtintas šalių susitarimas laikytinas neturinčiu teisinės galios pagal Reglamento 23 straipsnio 5 dalį, o nagrinėjamoje byloje taikytinos šio Reglamento 8 – 12 straipsniuose įtvirtintos nuostatos.
4. Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra draudėjas, ieškinys byloje atsakovui (draudikui) gali būti reiškiamas pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją (verslo) vietą, kuri yra Kirtimų g. 47, Vilniuje. Todėl, priešingai, nei nurodoma ginčijamoje nutartyje, ieškovo ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).
5. Reglamento 10 straipsnyje nustatyta, kad byla, susijusi su atsakomybės arba nekilnojamojo turto draudimu, draudikui taip pat gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, teismuose. Kadangi žalingas įvykis, t. y. vilkiko su puspriekabe, kurioje buvo krovinys, vagystė, buvo įvykdyta UAB „Timėjas“ eksploatuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Karkiškių k., Kauno r. sav., tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
6. TA070-02 transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo taisyklių 9.2 punktas, nustatantis, kad visi ginčai dėl šios draudimo sutarties gali būti telkiami tik kompetentingo teisėjo svarstymui toje vietoje, kur yra išduota draudimo sutartis (polisas), turėtų būti aiškinamas silpnesnės šalies (ieškovo) naudai, kuri draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu. Draudimo polise Nr. T0100085310 nurodyta išdavimo vieta Amsterdame yra visiškai formali ir neatitinka faktinių aplinkybių. Sudarant draudimo sutartį, ieškovui ir atsakovui tarpininkavo Lietuvos Respublikoje registruotas ir veikiantis draudimo brokeris UADBB „AON Baltic“. Draudimo polisą Nr. T0100085310 UADBB „AON Baltic" faktiškai ieškovui išdavė ne Amsterdame, o savo buveinėje, esančioje A. Goštauto g. 40B, Vilniuje.
7. Ieškovas draudimo įmokas mokėjo UADBB „AON Baltic“, o nuostolių sureguliavimo procedūrą pagal ieškovo pranešimą apie draudiminį įvykį atliko UADBB „AON Baltic“. 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl draudimo išmokos priėmė ir draudimo išmoką ieškovui išmokėjo UADBB „AON Baltic“, kas taip pat sudaro pagrindą teigti, jog ieškinys šioje byloje nagrinėtinas pagal ieškovo buveinės (verslo) vietą ir yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
8. Teismas, ginčijama nutartimi atsisakęs priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, pažeidė Reglamento II skyriaus 3 skirsnyje (8 – 14 straipsniai) įtvirtintas specialiąsias jurisdikcijos nustatymo taisykles bei ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos, keltinos pagal ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, teismingumo.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „Grens cargo“ ieškinį atsakovui Amlin Corporate Insurance N.V. dėl draudimo išmokos priteisimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Teismas rėmėsi sutartinio teismingumo taisyklėmis ir sprendė, kad iš draudimo sutarties kylančius ginčus šalys turi spręsti kompetentingame Nyderlandų teisme. Apeliantas atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą nepagrįstai rėmėsi sutartinio teismingumo taisyklėmis.
CPK 32 straipsnis numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, išskyrus išimtinį bei rūšinį teismingumą. Be to, CPK 788 straipsnio 1 dalis numato, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija.
Byloje nustatyta, kad atsakovas draudimo kompanija Amlin Corporate Insurance N.V. nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. buvo apdraudusi ieškovo UAB „Grens Cargo“ civilinę atsakomybę, kylančią iš transporto veiklos. Byloje pateikti įrodymai – 2009 m. gruodžio 14 d. draudimo polisas Nr. T0100085310, draudimo poliso aprašas bei TA070-02 transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo taisyklės, patvirtina, jog tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalys TA070-02 transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo taisyklėse 9.1 punktu susitarė, jog iš šios draudimo sutarties kylantys ginčai bus sprendžiami vadovaujantis Nyderlandų teise ir Nyderlandų draudimo praktika, jei nėra susitarta kitaip. Taip pat minėtų taisyklių 9.2 punkte yra nurodyta, jog visi ginčai dėl šios draudimo sutarties gali būti teikiami tik kompetentingo teisėjo svarstymui toje vietoje, kur yra išduota draudimo sutartis. Nors ieškovas ir teigia, kad draudimo sutartis faktiškai buvo sudaryta ir išduota ne Amsterdame, bet draudimo tarpininko UADB „AON Baltic“ buveinės vietoje Vilniuje, tačiau su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančio draudimo sutarties poliso, jame draudimo sutarties sudarymo bei išdavimo vieta nurodyta Amsterdamo miestas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovas ir teigia, jog draudimo įmokas mokėjo UADBB „AON Baltic“, o nuostolių sureguliavimo procedūrą pagal ieškovo pranešimą apie draudiminį įvykį atliko UADBB „AON Baltic“, be to, 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl draudimo išmokos priėmė ir draudimo išmoką ieškovui išmokėjo taip pat UADBB „AON Baltic“, tačiau aukščiau minėtą profesinės civilinės atsakomybės transporto sektoriuje draudimo sutartį ieškovas sudarė ne su draudimo tarpininku UAB „AON Baltic“, bet su Amlin Corporate Insurance N.V., kurį ieškovas ir traukia atsakovu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2000 m. gruodžio 22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – Reglamentas) 23 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, jog valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Taigi minėtas teisės aktas numato šalims galimybę, sudarant draudimo sutartį, susitarti dėl jurisdikcijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra Reglamente nustatytų pagrindų, dėl kurių toks šalių susitarimas laikytinas neturinčiu teisinės galios. Tuo tarpu šalys transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimo sutartimi aiškiai susitarė tiek dėl draudimo sutarčiai ir ginčų sprendimui taikytinos teisės, tiek dėl ginčų, kylančių iš draudimo sutarties, nagrinėjimo vietos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. susijęs su draudimo sutarties sąlygų tinkamu vykdymu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, o yra nagrinėtinas kompetentingame Nyderlandų teisme.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumo klausimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.