Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojos L. V. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimo, kuriuo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-06 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius M. S. surašė D. S. administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d., esant surašytiems pakartotiniems privalomiesiems nurodymams Nr. LT29–9, LT29–10, LT29–11, LT29–12, LT29–13, LT29–14, LT29–15, (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymo Nr. D1–34 „Dėl skysto kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų LAND 1–2003 patvirtinimo“ V sk. 10; 11; 12; 13; 14; 15 bei VI sk. 18; 19 punktų reikalavimų atlikti (duomenys neskelbtini) degalinės rekonstrukciją iki 2011 m. lapkričio 18 d., o įmonės 2011-11-10 prašymu Nr. 255–11 bei pakartotiniu 2012-01-11 prašymu Nr. 12–12 privalomuosius nurodymus pratęsus iki 2012 m. kovo 18 d., privalomieji nurodymai neįvykdyti ir šiems terminams pasibaigus. Šiuo metu degalinė eksploatuojama nesilaikant normatyvinio dokumento LAND 1–2003 reikalavimų.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. su skundžiamu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad LR aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (Žin., 2011, Nr. 85-4111) 20 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kam duodamas privalomasis nurodymas. Jei privalomasis nurodymas duodamas juridiniam asmeniui, privalomajame nurodyme turi būti nurodoma juridinio asmens pavadinimas, adresas, jei fiziniam – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Privalomieji nurodymai gali būti duodami tiek juridiniam, tiek fiziniam asmeniui. Departamento Skuodo rajono agentūros inspektorius M. S. 2011-08-19 surašė pakartotinius privalomus nurodymus Nr. LT29–9, LT29–10, LT29–11, LT29–12, LT29–13, LT29–14, LT29–15 būtent (duomenys neskelbtini), t. y. juridiniam asmeniui, privalomuosiuose nurodymuose nurodydamas įmonės pavadinimą, adresą ir įmonės kodą. Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo nuostatą, jei privalomieji nurodymai būtų duoti (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui, tokiuose privalomuosiuose nurodymuose turėtų būti nurodomos ne tik to asmens pareigos, bet ir vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad privalomieji nurodymai buvo duoti (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui.

Apeliantės tvirtinimu, (duomenys neskelbtini) vykdančio direktoriaus M. I. 2009-09-10 įsakymu Nr. 165, (duomenys neskelbtini) degalinėse atsakingu už aplinkosaugą buvo paskirtas D. S., todėl jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka pagrįstai. Nurodo, kad ATPK 14 str. įtvirtinta pareigūnų atsakomybė. Pareigūnas – asmuo, kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinės teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų vykdymu, bei, be kita ko, už pažeidimus, susijusius su nustatytų aplinkos taisyklių nesilaikymu, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų pareiga. Be to, LR aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d. įtvirtinta, kad privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui.

Apeliantės teigimu, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius M. S., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi ATPK 260 straipsnio nuostatomis, nuo jų nenukrypo. Pareigūnas, duodamas privalomuosius nurodymus ir skirdamas jų įvykdymo terminus, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18–24 str. nuostatomis.

Apeliantės nuomone, teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai ir nevisapusiškai, pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Atsiliepime į apeliacinį skundą D. S. tvirtina, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba pagal darbo sutartį darbų saugos specialistu. 2009-09-10 (duomenys neskelbtini) vykdančio direktoriaus M. I. įsakymu Nr. 165 buvo paskirtas atsakingu asmeniu už aplinkosaugą (duomenys neskelbtini) degalinėse, tačiau visiškai užtikrinti privalomųjų nurodymų vykdymą ir/ar pašalinti degalinėse nustatytus teisės aktų pažeidimus jis dėl objektyvių priežasčių negali. Nurodo, kad privalomieji nurodymai duoti dėl aplinkosaugos pažeidimų, nustatytų degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes degalinė eksploatuojama nesilaikant normatyvinių LAND–1–2003 reikalavimų. Šiems pažeidimams pašalinti yra būtina atlikti degalinės rekonstrukciją, todėl reikalingos nemažos piniginės lėšos, kurių jis pagal savo kompetenciją skirti negali. Todėl D. S. visiškai sutinka su Skuodo rajono apylinkės teismo nutarime nurodytais motyvais, jog: „(...) privalomųjų reikalavimų įvykdymas neabejotinai yra susijęs su įmonei (bendrovei) tenkančiomis išlaidomis, taigi jei įgaliotas asmuo nedisponuoja darbams būtinomis išlaidomis, tai jis negali būti traukiamas atsakomybėn už tai, ko neapima jo kompetencija. Asmens patraukimas atsakomybėn ir nubaudimas už tai, ko jis negali atlikti, vykdydamas jam pavestas funkcijas, prieštarautų teisingumo principui, be to nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai“. D. S. nuomone, apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2011-08-19 Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. S. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), generaliniam direktoriui pakartotiniais privalomaisiais nurodymais Nr. LT29–9, LT29–10, LT29–11, LT29–12, LT29–13, LT29–14, LT29–15, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymo Nr. D1–34 „Dėl skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų (LAND 1–2003) patvirtinimo“ nurodė atlikti (duomenys neskelbtini) degalinės rekonstrukciją. Reikalavimai privalomi įvykdyti iki 2011-11-18 (b. l. 6, 7, 8, 9, 10, 11). (duomenys neskelbtini) darbų saugos specialisto S. S. 2011-11-10 prašymu Nr. 255–11 bei pakartotiniu 2012-01-11 prašymu Nr. 12–12 privalomųjų nurodymų įvykdymas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 18 d. (b. l. 12, 13, 14).

Teismo posėdyje Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. S. paaiškino, jog privalomieji reikalavimai buvo adresuoti (duomenys neskelbtini) administracijai, generaliniam direktoriui, o raštai nukreipiami atsakingam asmeniui, t. y. D. S., todėl D. S., kaip pareigūnui, buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Už nurodymų nevykdymą įvairiose (duomenys neskelbtini) degalinėse D. S. jau buvo paskirtos nuobaudos, tačiau įmonė išvadų nepadarė. Atsakingi asmenys privalo reikalauti direktoriaus, kad jie į pareikštus trūkumus žiūrėtų atsakingiau. Į teisėjo klausimą M. S. atsakė, jog byla tęsiasi nuo 2008 metų, žada prašyti sustabdyti licenciją. Jų agentūra prie generalinių direktorių negali prieiti, nes pasakoma, jog yra atsakingas asmuo. M. S. pats kėlė klausimą, į ką reikia kreiptis, nes nė vienas reikalavimo punktas neįvykdytas (b. l. 20–21).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje.

ATPK 14 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 86–90). Todėl darytina išvada, kad juridinio asmens atstovai nurodyto pobūdžio bylose turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) – teisinį statusą.

(duomenys neskelbtini) vykdančio direktoriaus M. I. 2009-09-10 įsakymu Nr. 165 D. S. buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugą (duomenys neskelbtini) degalinėse, t. y.: už degalinių aprūpinimą reikiamais aplinkosaugos dokumentais; už centralizuotą vadovavimą, degalinių vadovų konsultavimą, jų supažindinimą su teisės aktais, liečiančiais aplinkosaugos klausimus degalinėse; įmonių paiešką degalinių aptarnavimui, sutarčių sudarymą su jomis; už savalaikį reikiamų dokumentų (ataskaitų, informacijos, atsakymų į užklausimus) pateikimą RAAD; už kasmetinį valymo įrenginių išvalymo užsakymą; už Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktų laikymosi degalinėse vykdymą ir kontrolę, todėl D. S. pagal ATPK 14 straipsnio 1 dalį pagrįstai yra laikomas pareigūnu.

Teismo posėdyje D. S. neneigė, jog (duomenys neskelbtini) jis yra atsakingas už aplinkosaugą, tačiau tam, kad įvykdytų privalomuosius nurodymus, – reikalingos piniginės lėšos, kurių niekas šio objekto rekonstrukcijos darbams vykdyti neskiria. Jis įsakyti vadovui paskirti lėšų negali, apie nurodymus, pažeidimus gali direktorių tik informuoti. D. S. teigimu, jis vadovą apie pažeidimus informuoja, klausia, ką daryti, tačiau jam pasakoma, kad „dabar lėšų nėra“. Savininkai lėšas skiria kitiems objektams, kurie neša pelną. Kai D. S. 2009 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), problemą dėl privalomųjų nurodymų vykdymo perėmė iš ankstesnių atsakingų darbuotojų, tačiau finansavimas vis dar neskiriamas. D. S. nuomone, dėl to, kad jis bus nubaustas, niekas nepasikeis. Jų įmonėje vadovai savo vardu už nieką neatsako – atsako atsakingi asmenys. Kai D. S. išvažiuodamas į teismą pasakė, kad bus nubaustas, tai jam patarė prašyti paskirti mažesnę baudą (b. l. 20–21).

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. S. teigimu, D. S., kaip atsakingas asmuo, privalo iš direktoriaus reikalauti, kad privalomieji nurodymai būtų vykdomi.

Iš 2012-04-06 pažymos apie administracines teisės pažeidimo bylas matyti, kad D. S. už analogiškus administracinius teisės pažeidimus baustas net 7 kartus (b. l. 15), tačiau privalomieji nurodymai neįvykdyti ir iki šios dienos. D. S. neneigė, jog už privalomųjų nurodymų įvykdymą atsakingas buvo jis. D. S. teigimu, jis apie duotus nurodymus, (duomenys neskelbtini) esančius pažeidimus informuoja direktorių, tačiau lėšos esantiems pažeidimams pašalinti neskiriamos, jis įsakyti direktoriui paskirti lėšų (duomenys neskelbtini) degalinės rekonstrukcijai negali.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo atveju privalomųjų reikalavimų įvykdymas neabejotinai yra susijęs su įmonei (bendrovei) tenkančiomis išlaidomis, o D. S. rekonstrukcijos darbams atlikti būtinomis lėšomis nedisponuoja. Taip pat konstatavo, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. numatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (...), pagal 37 str. 8 d. 12 p. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Vadovaudamasis šiuo įstatymu, apylinkės teismas padarė išvadą, jog vien formalus įsakymas, kuriuo vadovas paskiria atsakingą asmenį, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Vadovas perleisdamas tam tikras funkcijas atsakingiems asmenims turi sudaryti ir sąlygas jų veiksmų laisvei. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas nevertino, jog, išskyrus prašymus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo (b. l. 12, 13), byloje visiškai nėra pateikta įrodymų, kad po 2011 m. lapkričio 18 d., taip pat iki 2012 m. kovo 18 d. būtų buvę imtasi kažkokių veiksmų. Kad D. S. informuodavo vadovą apie privalomuosius nurodymus, matyti tik iš jo parodymų, tačiau jo teiginiai jokiais kitais įrodymais (pavyzdžiui, tarnybiniais pranešimais) nepatvirtinti. Tam, kad būtų galima nustatyti tinkamą administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, būtina išsiaiškinti, ar D. S. viską padarė, kas nuo jo priklausė, ir kokių veiksmų atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi, kad būtų įgyvendintas Aplinkos apsaugos departamento privalomasis nurodymas, ar iš viso buvo kas nors daroma, kad šis nurodymas būtų įgyvendintas, kaip įmonės vadovas organizavo šios problemos išsprendimą, juolab, jog privalomieji nurodymai buvo adresuoti būtent generaliniam direktoriui, todėl akivaizdu, jog direktorius (vadovas), kuris atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, privalėjo reaguoti į atsakingo darbuotojo D. S. pranešimus apie privalomuosius nurodymus. Šios aplinkybės byloje netirtos. Vadovas, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti D. S. paaiškinimus, jog D. S. kreipėsi į jį dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo, tačiau privalomieji nurodymai neįvykdyti ne dėl D. S. kaltės, neapklaustas. Iš esmės neaišku, į kokį vadovą D. S. kreipėsi – į generalinį direktorių ar į paskirtą atsakingą už įmonės veiklą direktorių.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais jų įvertinimo pakankamumo ir patikimumo aspektais būdu (ATPK 256 str., 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, dėl to konstatuoti, kad byla išnagrinėta teisingai, negalima.

Esant aptartoms aplinkybėms, Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimas naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimą, kuriuo D. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant teisės pažeidimo sudėties, panaikinti, D. S. administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.