Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 7394PN/2011 pagal kreditorės E. K. pareiškimą skolininkei I. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė E. K. 2011-12-20 kreipėsi į teismą prašydama pradėti priverstinį išieškojimą pagal 2007-12-21 sudarytą Paskolos sutartį su visais jos vėlesniais pakeitimais ir 2007m.gruodžio 21 d. Vilniaus m. 37-ame notarų biure patvirtintą hipotekos lakštą (reg. Nr.SK-12185), hipotekos identifikavimo kodas 01120070037014, 2007m. gruodžio 29 d. įregistruotą Vilniaus m.1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, išieškant iš skolininkės M. J. teisių perėmėjos I. B. kreditorės E. K. naudai: 13 000 Lt negrąžintos skolos, 139 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už pateiktą prašymą (b.l.8).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-22 nutartimi kreditorė buvo įpareigota iki 2012-01-16 pašalinti pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumus: padaryti hipotekos lakšto Nr. 01120070037014 pakeitimą, padarant jame įrašą apie skolininkės (turto savininkės) pasikeitimą, įregistruoti šį pakeitimą Hipotekos registre, pateikiant tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kadangi skolininkė (įkeisto turto savininkė) M. J. mirė (b.l.42).

Kreditorė E. K. 2012-01-17 pranešimu dėl teismo nutarties įvykdymo negalimumo prašė nagrinėti iš esmės 2011-12-20 pateiktą prašymą (b.l.44-45)

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos E. K. 2011-12-20 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bei 2012-01-17 gautą patikslintą prašymą laikė nepaduotais ir juos su visais priedais grąžino pareiškėjai. Nustatė, kad 2012-01-05 kreditorė kreipėsi į hipotekos lakštą Nr. 01120070037014 sudariusią notarę S. K. su prašymu atlikti notarinį veiksmą - hipotekos lakšto pakeitimą, tačiau pastaroji 2012-01-13 nutarimu nurodytą notarinį veiksmą atsisakė atlikti, kadangi notarei nebuvo pristatytas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo I. B. paveldėjo M. J. turtą bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie paveldėjimo fakto įregistravimą nurodytame registre. Teismas laikė, kad kreditorė nustatytu laiku pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl jos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi hipotekos teisėjas, areštavęs įkeistą daiktą, privalo raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui, todėl būtina skolininko ir įkeisto daikto savininko pasikeitimą įregistruoti Hipotekos registro duomenų bazėje, padarant hipotekos lakšto pakeitimą.

Atskiruoju skundu kreditorė E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 1 teismo 2012-01-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ir perduoti nagrinėti iš esmės 2011-12-20 pateiktą prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, kad teismui kartu su prašymu dėl skolos priverstinio išieškojimo buvo pateiktas Centinės hipotekos įstaigos 2011-11-29 išduotas Testamentų registro išrašas Nr. B5-9684(n), iš kurio matyti, jog mirusiosios M. J. palikimą priėmė I. B., vadinasi ji ir paveldėjo M. J. skolinį įsipareigojimą, kuriam užtikrinti buvo sudarytas 2007-12-21 hipotekos lakštas Nr. 01120070037014. Teismas, turėdamas nurodytą dokumentą, be to, ir pats galėdamas Testamento registro pagalba patikrinti nurodytus faktus, neturėjo pagrindo suabejoti, kad mirusiosios M. J. palikimą priėmė I. B.. Tačiau kilus abejonių, ar Skolininkė yra paveldėjusi ir skolinį įsipareigojimą kreditorei, teismas turėjo laikytis CPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir rinkti atitinkamus įrodymus savo iniciatyva - užklausti turto apyrašą sudariusį antstolį, M. J. paveldėjimo bylą tvarkiusį notarą, pareikalauti iš jų atitinkamų dokumentų ar informacijos ir pan. Teismas įpareigojo kreditorę padaryti hipotekos lakšto pakeitimą, padarant jame įrašą apie skolininkės (turto savininkės) pasikeitimą, nors tokio pakeitimo atlikti neįmanoma, kadangi: 1) hipotekos lakštas yra dvišalis sandoris, jo pakeitimai atliekami tik abejų šalių sutarimu, viena iš sandorio šalių yra mirusi, todėl notaras vienašališku kreditorės prašymu tokio pakeitimo neatliks; 2) kreditorė neturi galimybės gauti nei skolininkei išduotino paveldėjimo teisės liudijimo, nei antstolio sudaryto M. J. palikimo apyrašo, todėl negali pateikti hipotekos lakštą parengusiam notarui jokių oficialių įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas teismo nurodytam lakšto pakeitimui atlikti; 3) kreditorė neturi jokių svertų įtakoti paveldėjimo teisės liudijimo skolininkei išdavimo proceso arba įkeisto turto įregistravimo skolininkės vardu viešajame registre ir tokiu būdu suteikti pagrindą notarui atlikti lakšto pakeitimą; 4) kreditorė negali ir neprivalo užtikrinti jai nepažįstamo asmens - skolininkės atvykimo pas hipotekos lakštą parengusį notarą ir juo labiau priversti šį asmenį patvirtinti, kad ji priima skolą arba pateikti įkeisto turto nuosavybės teisės patvirtinantį dokumentą ir tokiu būdu suteikti pagrindą notarui atlikti lakšto pakeitimą. Teismas, nustatydamas trūkumų šalinimą nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pateikto išaiškinimo, kad šalintini ne bet kokie formalūs procesinio dokumento trūkumai, o tik tokie, kuriuos procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, be to, teismas turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti. Teismas nustatydamas terminą prašymo trūkumams pašalinti nesvarstė, ar jie iš viso pašalinami ir nenurodė, kokiu būdu šiuos trūkumus gali pašalinti kreditorė. Nurodo, jog 2011-12-22 nutarties įpareigojimas - iki 2012-01-16 padaryti hipotekos lakšto Nr. 01120070037014 pakeitimą, padarant jame įrašą apie skolininkės (turto savininkės) pasikeitimą bei įregistruoti šį pakeitimą Hipotekos registre - negali būti įvykdytas dėl objektyvių, nuo kreditorės nepriklausančių priežasčių. Teismas visiškai neatsižvelgdamas į jam pateiktus faktinius duomenis bei rašytinius įrodymus, liudijančius kad 2011-12-22 nutarties įpareigojimo įgyvendinti neįmanoma, ir kad siekdama jį įvykdyti, kreditorė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, priėmė neteisėtą ir nepagrįsta skundžiamą nutartį, kurioje formaliai pasinaudodamas CPK 558 str. nuostata, jog apie įkeisto daikto areštą raštu įspėtini skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, konstatavo, kad trūkumai nepašalinti ir laikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nepaduotu. Mirus skolininkei ir įkeisto turto savininkei M. J., jos turtą bei įsipareigojimus pagal antstolio sudarytą apyrašą perėmė dukra I. B.. Taigi skolininkei, kaip įpėdinei, priėmusiai palikimą, perėjo ir palikėjos civilinės atsakomybės prievolė pagal Paskolos sutartį bei jos įvykdymą užtikrinantį hipotekos lakštą (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Abejonių, kad I. B. paveldėjo M. J. skolinį įsipareigojimą, kuriam užtikrinti buvo sudarytas 2007-12-21 hipotekos lakštas Nr. 01120070037014, nėra, juo labiau šis faktas patvirtintas viešo registro duomenimis, kurie laikomi teisingais kol nėra panaikinti ar nuginčyti. Nurodo, jog nei paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimas, nei nuosavybės į paveldėtą įkeistą turtą neįregistravimas viešame registre negali sudaryti kliūtį kreditoriui kreiptis dėl išieškojimo iš įkeisto turto, nes tai reikštų šiurkštų kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Mano, kad skolininkė sąmoningai vengia šį liudijimą gauti, siekiant neribotą laiką vilkinti išieškojimą ir tuo pačiu nevaržomai paveldėtu turtu naudotis, gauti iš jo pajams ir pan. Skundžiama Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-01-19 nutartimi kuriamas itin neigiamas teisės taikymo precedentas, kai nesąžiningi mirusio skolininko įpėdiniai siekdami išvengti arba ilgam laikui atitolinti išieškojimą iš jų paveldėto įkeisto turto, gali paprasčiausiai neimti paveldėjimo teisės liudijimo ir neregistruoti nuosavybės, ir tokiu būdu užkirsti hipotekos kreditoriams kelią pradėti išieškojimą iš šio turto.

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su teismo aiškinimu ir taikymu teisės normų, reglamentuojančių hipotekos skolininko pakeitimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai pateikus teismui prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jos teisės dėl skolos priverstinio išieškojimo iš skolininkės M. J. teisių perėmėjos I. B., hipotekos reikalavimo įgijimo teisėtumo klausimas nekeliamas, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi skolininkė M. J. yra mirusi, o jos teisių perėmėja I. B. nėra įregistruota skolininke.

E. K. nesutinka su pirmosios instancijos 2012-01-19 teismo nutartimi ir prašo pakeisti skolininką bei pradėti priverstinį išieškojimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. K. ir M. J. 2007-12-21 sudarė paskolos sutartį su papildomais susitarimais (b. l. 12, 16-37). M. J. užtikrindama paskolos sutarties sąlygų įvykdymą su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kreditorei E. K. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2). Skolininkė M. J. mirė (duomenys neskelbtini). Skolinio įsipareigojimo vykdymas užtikrintas sutartinė hipoteka, todėl CK 4.186 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio hipotekos lakštą tvirtina notaras (CK 4.185 straipsnis 1 dalis). Notaro patvirtintą hipotekos lakštą pateikus hipotekos teisėjui ir pastarajam CPK 549 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patikrinus hipotekos lakšto atitiktį įstatymo reikalavimams, sprendimu hipoteka registruojama Hipotekos registre (CK 4.185 straipsnio 3 dalis). Taigi hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos įregistravimo procedūra.

Atskirojo skundo argumentai nepagrįsti. Apeliantės reikalavimo pakeisti skolininką, kuris neįregistruotas sutartine hipoteka, tenkinimas reikštų sutartinės hipotekos lakšto turinio keitimą, t. y. įregistruotos sutartinės hipotekos keitimą teismine tvarka, nors įstatymu nustatyta, kad hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ir registruojami hipotekos registre ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka (CK 4.185 straipsnio 4 dalis), t. y. ne teismine tvarka. Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2011-12-22 nutartimi įpareigojo kreditorę pašalinti pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumus, t. y. padaryti hipotekos lakšto Nr. 01120070037014 pakeitimą dėl skolininkės pasikeitimo. Kadangi kreditorė nustatytu laiku pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymi, kad CK 4.185 straipsnyje nustatyti hipotekos įforminimo ir įregistravimo reikalavimai: sutartinės hipotekos lakštą pasirašo kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas (2 dalis); hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu (3 dalis); hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka (4 dalis); hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (5 dalis). Šiuo atveju apeliantė turi teisę kreiptis į notarą dėl skolininkės pakeitimo hipotekos lakšte, o sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandorio pakeitimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2008 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 1R-314 „Dėl sutartinės hipotekos, sutartinio įkeitimo, priverstinės hipotekos, priverstinio įkeitimo lakštų formų, sutartinės hipotekos, priverstinės hipotekos, sutartinio įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos, hipotekos registrų pažymėjimų, išduodamų įregistravus sutartinę hipoteką, sutartinį įkeitimą, priverstinę hipoteką, priverstinį įkeitimą ir asmens prašymu, formų patvirtinimo“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą, toks nutarimas gali būti apskųstas teismui Civilinio proceso kodekso 511-512 str. nustatyta tvarka.

Teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.