Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą atsakovėms: Lietuvos darbo biržai, Vilniaus teritorinei darbo biržai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos darbo biržos ir Vilniaus teritorinės darbo biržos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Čili pica“, atstovaujama UAB „Personalo importo sprendimai“ administratorės A. P., 2017 m. liepos 14 d. pateikė Teritorinei darbo biržai prašymą išduoti pareiškėjui leidimą dirbti pas darbdavį virėju (toliau – Prašymas). Kartu su Prašymu buvo pateikti: pareiškėjo paso kopija, pareiškėjo diplomas, pažyma apie darbuotojo darbą, pažyma apie būtinumą įdarbinti užsienietį, pažyma apie darbuotojo atleidimus per 3 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo dirbti išdavimo. Teritorinė darbo birža, patikrinusi su Prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo kvalifikaciją turinčiame patvirtinti dokumente, t. y. ribotos atsakomybės bendrovės Mokymo kursų centro „Budmašosnova“ 2008 m. gegužės 9 d. išduotame pažymėjime Nr. 149-04-218 (toliau – Išsilavinimo pažymėjimas) nėra vieno iš būtinų rekvizitų – asmens parašo. Kadangi Teritorinei darbo biržai kilo įtarimas, ar šis pažymėjimas nėra suklastotas, ji 2017 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje trečiąjį sekretorių R. D.. Darbdavys apie tai informuotas Teritorinės darbo biržos 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SD-19375-2.3 „Dėl pateiktų dokumentų svarstymo“. Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje antrojo sekretoriaus J. S. atsakymas elektroniniu paštu buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šiame atsakyme pateikiama informacija apie Ukrainos internetines svetaines, registrus ir institucijas, kurie galėtų padėti patikrinti su Prašymu pateiktų dokumentų tikrumą. Atsižvelgdama į informaciją, gautą iš Valstybinės darbo inspekcijos (2017 m. birželio 22 d. raštas Nr. Sd-1842 „Dėl tarnybinės pagalbos“) ir iš Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje, Teritorinė darbo birža 2017 m. rugsėjo 20 d. patvirtino Išvadą dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo ir 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė ją Darbo biržai. Apie Išvados išdavimą ir prašymų nagrinėjimo sustabdymo priežastis Teritorinė darbo birža 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SD-22273 informavo darbdavio atstovą UAB „Personalo sprendimai“.

Darbo biržos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 straipsnio 6 dalimi ir Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, priėmė 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. V-530 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“, kuriuo I. G. išdavė leidimą dirbti UAB „Čili pica“ virėju.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo pareiškėjui bei dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl neteisėto atsakovių neveikimo, atlyginimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Pagal Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas. Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus (57 straipsnio 2 dalis). Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos (60 straipsnis).

Aprašo 32 punkte numatyta, kad Teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio Aprašo 16 ir 22 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui, atvykusiam kaip stažuotojui ar praktikantui, Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose dėl jaunimo mainų nustatytais atvejais, išdavimo. Prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui kaip stažuotojui ar praktikantui, Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose dėl jaunimo mainų nustatytais atvejais turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje.

Teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 18, 19 ir 25 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje (Aprašo 33 punktas).

Pagal byloje esančius duomenis pareiškėjo darbdavio dokumentai leidimo dirbti pareiškėjui išdavimui ir Teritorinės darbo biržos Išvada dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo Darbo biržoje gauti 2017 m. rugsėjo 21 d. Darbo biržos direktoriaus įsakymas Nr. V-530 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“, kuriuo I. G. išdavė leidimą dirbti UAB „Čili pica“ virėju, priimtas 2017 m. rugsėjo 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 60 straipsnio nuostatas užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos, o pagal Aprašo 33 punktą prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje, nagrinėjamu atveju nei Įstatyme, nei Aprašo 33 punkte nustatytas prašymo išduoti leidimą dirbti užsieniečiui išnagrinėjimo terminas nebuvo pažeistas. Sistemiškai įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Darbo birža minėtų teisės aktų nuostatų nepažeidė, nes Prašymas išduoti pareiškėjui leidimą dirbti Lietuvos darbo biržoje buvo išnagrinėtas per 6 kalendorines dienas.

Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas prie Prašymo pridėjo išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, dėl kurio tikrumo Teritorinei darbo biržai kilo abejonių.

Aprašo 34 punkte numatyta, kad kilus įtarimui, kad kartu su prašymu pateiktas dokumentas (-ai) yra suklastotas (‑i), kreipiamasi į kompetentingą instituciją ir šio Aprašo 32 ar 33 punkte nurodytas terminas sustabdomas iki kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos. Apie šio Aprašo 32 ar 33 punkte nurodyto termino sustabdymą pareiškėjas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo kreipimosi į kompetentingą instituciją dienos informuojamas paštu, jei nurodytas elektroninio pašto adresas – elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo Prašymo svarstymas buvo sustabdytas, vadovaujantis šio Aprašo punktu, nes buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją dėl galimai suklastoto I. G. Išsilavinimo pažymėjimo. Apie tai darbdavys buvo informuotas Teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SD-19375-2.3 „Dėl pateiktų dokumentų svarstymo“. Pažymėtina, kad Teritorinės darbo biržos veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami kaip neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjo teiginys, kad tai yra jo teisių pažeidimas yra atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti. Vienas iš tokių atvejų yra užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje (2 punktas), taip pat, kai darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo (4 punktas). Taigi Teritorinė darbo birža privalėjo šias aplinkybes patikrinti ir įsitikinti pareiškėjo pateikto Išsilavinimo pažymėjimo tikrumu, nes tuo atveju, jeigu būtų pripažintos Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, pareiškėjo Prašymas negalėjo būti tenkinamas.

Pažymėtina tai, kad įpareigoti priimti Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo I. G. nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo, nes Darbo biržos direktorius 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-530 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“, kuriuo I. G. išdavė leidimą dirbti UAB „Čili pica“ virėju.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pažymėtina, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Teismas atkreipia dėmesį, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktas nenustatytas, o byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, kad nei Darbo biržos, nei Teritorinės darbo biržos veiksmuose neteisėto neveikimo nebuvo.

Nenustačius bent vienos iš šių viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, todėl pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą nėra pagrindo.

Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.