- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- A2.11.-1890-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01084-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja A. K. 2015 m. sausio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-24554363-15, kuriame nurodyta, kad R. G. 2015 m. sausio 1 d., apie 01.27 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Taip R. G. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. G. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog Naujųjų metų naktį jis buvo išėjęs į lauką, pasižiūrėti fejerverkų. Gatvėje su jam nepažįstamais vaikinais įvyko susistumdymas, ko pasėkoje jam iš rankų iškrito mobilus telefonas. Jis tuo metu buvo išsigandęs, nes galvojo, kad jį nori apiplėšti, todėl grįžo atgal į butą. Jo mobilus telefonas neveikė, galima buvo prisiskambinti tik pagalbos telefonu. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir norėjo pranešti apie įvykį, tačiau atsiliepusi operatorė sakė, kad niekas nevažiuos ir nieko nedarys, pradėjo klausinėti, jo manymu, įvairių nereikalingų dalykų. Tuomet jis užsiminė, kad jeigu pasakytų, kad jis kažką užmušė, gal tuomet sulauktų pareigūnų. Tada jis vėl paskambino bendruoju pagalbos numerius ir pasakė lyg kažką užmušė, bet po to iš karto pabrėžė, kad tai nėra įvykę. R. G. nurodė, kad pirmą kartą skambindamas bendruoju pagalbos numeriu jis pasakė, kad sugedo jo telefonas. Operatorė pradėjo klausinėti įvairiausių dalykų, iš kur jis skambina. Jis pasakė, kad įvyko susistumdymas su vaikinais. Tuomet jo ėmė klausti kokioje vietoje, kokiu laiku ir t.t. Tada jis iš karto paprašė sujungti su policija. Pradėjus policijai klausinėti, jam trūko kantrybė ir jis padėjo ragelį. Po kiek laiko vėl paskambino ir paprašė, kad sujungtų su policija. Jam pasakė, kad turi būti rimta iškvietimo priežastis. Tada trečią ar ketvirtą kartą paskambinęs jis pasakė, kad kažkas nužudytas. Bet iš karto pabrėžė, kad tai nėra įvykę. Jis buvo gana piktas, nes Naujųjų metų naktį negalėjo niekam paskambinti bei pasveikinti su švente, jam taip pat niekas negalėjo prisiskambinti. Po jo skambučio buvo atvykę policijos pareigūnai, Ž. V. jiems atidarė duris. Pareigūnai paklausė kas atsitiko, paprašė parodyti dokumentus ir išvažiavo. Pareigūnams apie pažeidimą jis nieko nesakė, nes nesitikėjo, kad jie atvažiuos. Blogai pasielgė, kad nepaaiškino pareigūnams visos situacijos apie įvykusį susistumdymą lauke su vaikinais, bet jiems atvykus pyktis jau buvo atlėgęs.
Liudytojas Ž. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su R. G. šventė Naujuosius metus ir 24.00 val. Ramūnas pasiūlė eiti į gatvę pasižiūrėti fejerverkų. Jis atsisakė eiti, todėl Ramūnas išėjo vienas. R. G., laikydamas rankoje telefoną, namo grįžo maždaug po pusvalandžio, buvo įraudęs ir labai susijaudinęs, pasakė, kad jį norėjo sumušti ar apiplėšti. Jo telefonas neveikė, jis bandė skambinėti į Bendrąjį pagalbos centrą – 112, tačiau kiek kartų pasakyti negali, nes pats vaikščiojo ir sėdėjo prie kompiuterio. Liudytojas nesuprato, ar Ramūnui pavyko iškviesti policijos pareigūnus, nes tuo metu bute buvo triukšmas. Tik po geros valandos kažkas paskambino į buto duris. Jas atidaręs liudytojas pamatė policijos pareigūnus, kurie pradėjo klausinėti ar vyksta kokie konfliktai. Liudytojas jiems pasakė, kad viskas tvarkoje, jokių konfliktų nėra ir tik vėliau suprato, kad Ramūnas skambino bendrajam pagalbos centrui. Bendrasis pagalbos centras, kaip aiškino Ramūnas, per kelis kartus nesugebėjo sujungti jo su policija. Todėl tokiu būdu jis ją taip ir išsikvietė. Vėliau kai aiškino, tai suprato, kad jis pasakė tą frazę, jog „jeigu būtų nužudymas, tai tada atvažiuotumėte“. Liudytojo teigimu, grįžęs iš lauko Ramūnas guodėsi, jog niekam negali prisiskambinti, veikia tik 112, krapštėsi su savo telefonu. Jis manė, kad telefonas pažeistas ir nebus galima jo suremontuoti. Ž. V. suprato, kad gatvėje Ramūnas gavo į veidą, nes grįžęs namo buvo labai susijaudinęs, rankoje laikė telefoną ir sakė „policija, apiplėšė“. Tik po to pasišnekėjus suprato, kad nieko ypatingo neįvyko, jį tiesiog stumtelėjo gatve einantys jaunuoliai, kai jis juo pasveikino su Naujaisiais metais. Tuo metu, kai Ramūnas parėjo namo, atrodė, kad jam policijos pagalba buvo reikalinga, bet po to jis apsiramino.
Motyvuojamoji dalis
R. G. kaltė padarius ATPK 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą yra grindžiama šiais byloje esančiais duomenimis:
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2015-01-01, 01.27 val., kad neblaivus pilietis pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis kažką padūrė. Pokalbio pabaigoje teigė, kad nieko neatsitiko, padėjo ragelį (b.l. 4);
- policijos pareigūno A. R. 2015-01-01 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad gavus pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skambinęs pranešėjas kažką sužalojo peiliu ir nuvykus nurodytu adresu, 12 buto durų niekas neatidarė, bute buvo ramu. Paskambinus į 11 buto duris, jas atidarė R. G., kuris paaiškino, kad tai jis skambino į policiją dėl to, kad pas jį lūžo telefonas. Paaiškinus jam melagingo pranešimo pasekmes, jis pradėjo neigti, jog skambino į policiją (b.l. 3);
- Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kuriame užfiksuota, kaip neblaivus pilietis skambina ir prašo kvieti policiją, nes jis peiliu kažką padūrė, nurodė adresą bei savo telefono numerį. Pokalbio pabaigoje minėtas pilietis teigė, kad nieko neatsitiko (b.l. 22).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
ATPK 188²⁰ straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais, žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Norint konstatuoti, jog buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas pažeidimas, būtina įvertinti pagalbos prašymo aplinkybes bei tai, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Kaip matyti iš R. G. paaiškinimų, duotų tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu, jam išėjus į lauką Naujųjų metų naktį pasižiūrėti fejerverkų, jis prasilenkė su keliais vaikinais, kurie į jo pasveikinimą atsakė necenzūriniais žodžiais bei vienas iš jų jį pastūmė, kad jam net iš rankos iškrito mobilus telefonas. Išsigandęs galimo užpuolimo, jis grįžo namo labai susijaudinęs, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir norėjo papasakoti apie įvykusį incidentą. Atsiliepusi operatorė, jo manymu, pradėjo uždavinėti visiškai nereikalingus klausimus, todėl jis susinervinęs, skambindamas antrą ar trečią kartą pasakė, kad jeigu nužudytų žmogų, tai gal tada atvažiuotų policija, nors iš karto pabrėžė, jog jokios žmogžudystės nėra. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas Ž. V. patvirtino R. G. nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad grįžęs iš lauko Ramūnas buvo labai susijaudinęs, rankoje laukė sudaužytą telefoną, sakė, kad jį norėjo sumušti ar apiplėšti, todėl bandė prisiskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus maždaug po valandos policijos pareigūnams, Ramūnas jau buvo apsiraminęs. Byloje pateikti garso įrašai taipogi patvirtina, kad R. G. bendruoju pagalbos numeriu skambino kelis kartus ir paskutinio pokalbio metu aiškino, kad jis kažką padūrė, bet pokalbio pabaigoje nurodė, kad nieko neatsitiko. Kadangi atvykus policijos pareigūnams jokių konfliktų ar sužalojimų nebuvo nustatyta, R. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188²⁰ straipsnį.
Taigi byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams R. G. buvo gatvėje patekęs į konfliktinę situaciją, kurios metu iš tikrųjų buvo sudaužytas jo telefonas. Liudytojo Ž. V. teigimu, grįžęs namo R. G. buvo labai susijaudinęs, šaukėsi policijos pagalbos, nes, jo manymu, jį norėjo apiplėšti ar sumušti. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes bei tai, kad R. G. buvo išgėręs, kas galimai iššaukė perdėtą reakciją į šio konflikto galimas pasekmes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju besąlygiškai teigti, jog R. G. skambino pagalbos telefono numeriu suvokdamas, kad nėra pagalbos poreikio, negalima. Vien ta aplinkybė, kad atvykus policijos pareigūnams praėjus valandai po pranešimo gavimo jokių konfliktų ar sužalojimų nebuvo nustatyta, negali būti pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn, nes iš karto po įvykusio konflikto R. G. kitaip suvokė susiklosčiusią situaciją ir tuo metu jo veiksmuose nebuvo aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ straipsnyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188²⁰ straipsnyje, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.