Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. S. prašė: 1) paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-04-15 iki 2016-05-16 vykusias pareiškėjai priklausančio turto - 52/100 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbti)), ūkinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbti)), 52/100 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbti)), 3982/6822 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbti)) (bendraturtis A. S.), esančių adresu duomenys neskelbti), antrąsias varžytynes Nr. duomenys neskelbti); 2) paskirti pareiškėjai priklausančio minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turto varžytynes skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjai susipažinti su turto įvertinimo informacija ir pateikti motyvuotus prieštaravimus į pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus; 3) sudaryti pareiškėjai galimybes pasiūlyti savo pirkėją Turtui įsigyti. Nurodė, kad antstolė jos turtą pardavinėjo ne rinkos kaina, neatlikusi turto vertės nustatymo ekspertizės, dėl ko toks turto pardavimas negali būti laikomas teisėtu. Antstolė 2014-05-26 tenkindama išieškotojo prašymą sustabdė vykdomąją bylą, kuri buvo atnaujinta praėjus dviem metams, t.y. 2016-03-30. Tačiau antrosios turto varžytynes paskelbtos nepaskyrus turto vertės nustatymo ekspertizės. Be to, turtas buvo įkainotas pačios antstolės, nesikreipiant į profesionalius turto vertintojus. Pareiškėjos nuomone, parduoto turto kaina rinkoje yra ženkliai didesnė negu antstolės dar 2014 metais nustatytoji. Tokie antstolės veiksmai pažeidžia Turto įkainojimo, tvarką, numatytą CPK 681 str. 2 d. Antstolė po dviejų metų nuo turto vertės nustatymo vykdė antrąsias turto varžytynes, kuriose turtas buvo parduotas vos už 7 859 Eur, t.y. pradinę jo pardavimo kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbti) nutraukė.Teismas nustatė, kad pareiškėja iki pat 2016-05-25 nereiškė jokių pretenzijų antstolei ir nepateikė įrodymų, paneigiančių 2014-02-24 nustatytą turto vertę. Skundą skolininkė pateikė tik po to, kai jos įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių. Pareiškėja savo prašymą paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-04-15 iki 2016-05-16 vykusias jai priklausančio turto varžytynes iš esmės motyvuoja antstolės netinkamai nustatyta turto verte, nors antstolės 2013-01-03 turto arešto akto Nr. duomenys neskelbti), kuriame buvo nustatyta įkeisto turto vertė, 2013-02-08 patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, 2013-06-17 patvarkymo dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, 2013-08-08 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbti) dėl areštuoto turto kainos nustatymo, 2013-09-09 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbti) dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, 2013-12-04 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbti) dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, 2014-02-24 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbti) dėl areštuoto turto kainos nustatymo, 2014-03-19 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbti) dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, 2016-04-15 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbti) dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, ji CPK nustatytais terminais neskundė. Nurodė, kad L. S. buvo supažindinta tiek su 2013-01-03 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbti), kuris įteiktas 2013-01-05, tiek su kitais antstolės priimtais patvarkymais dėl varžytynių paskelbimo ir areštuoto turto kainos nustatymo. Antstolė apie visas skolininkei priklausančio įkeisto turto vykusias varžytynes paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Todėl teismas laikė, kad L. S. buvo tinkamai informuota apie varžytynes. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku paduoti skundą dėl antstolės veiksmų, todėl laikė, kad skolininkės L. S. 2016-05-05 skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą ir dėl to skolininkė neteko teisės skųsti antstolės veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu L. S. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - L. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų patenkinti. Pareiškėja nesutinka dėl praleistų terminų pagal CPK 512 str. Teigia, kad 2014-05-26 antstolės patvarkymu vykdomoji byla dėl išieškojimo iš pareiškėjos turto buvo sustabdyta. Pareiškėjai priklausančio turto pardavimas iš varžytynių buvo nutrauktas, todėl objektyviai nebeliko priežasčių prieštarauti dėl antstolės 2014-02-24 patvarkymu nustatytos pareiškėjai priklausančio turto pardavimo iš varžytynių kainos. Dėl šios priežasties pareiškėja ir nebepateikė skundo antstolei dėl nustatytos pareiškėjos turto vertės laikantis CPK 512 str. nustatytų terminų. Pareiškėja teigia, kad jos turto vertė buvo nustatoma tik atsižvelgiant į išieškotojo nuomonę ir pageidavimą, o turtas vertintas ir varžytynėse pardavinėjamas dar 2014 metais nustatyta kaina. Pareiškėjos vykdomoji byla buvo atnaujinta 2016 metais, tačiau nei antstolė, nei išieškotojas neatsižvelgė į per pastaruosius dvejus metus ženkliai augusias nekilnojamo turto kainas, nenustatė iš naujo pareiškėjos turto rinkos vertės. Mano, kad taip buvo pažeista jos teisė už varžytynėse parduodamą turtą gauti maksimalią sumą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai asmeniškai buvo įteiktas antstolės patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, kuriame nustatyta pradinė varžytynėse parduodamo pareiškėjos turto pardavimo kaina - 7859 Eur. Šiuo atveju, antstolė paskelbė pareiškėjos turto varžytynes neišlaukusi CPK nustatyto 20 dienų termino, vadinasi, tokios varžytynės yra paskelbtos ir vyko neteisėtai. Varžytynės dėl pareiškėjos turto pardavimo vyko nuo 2016-04-15 iki 2016-05-16, o pranešimas apie paskelbtas varžytynes pareiškėjai buvo įteiktas 3 dienomis vėliau nei paskelbtos varžytynės. Tokiu būdu pažeistos CPK 704 str. nuostatos, leidžiančios skolininkei iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją Turtui įsigyti. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Nurodo, kad apeliantė pateikė skundą praleidusi antstolio veiksmų apskundimo terminus numatytus CPK. Ji nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti antstolės nustatyta parduodamo turto kaina bei nenurodė asmens (pirkėjo), kuris sutiktų už didesnę kainą įsigyti turtą CPK 704 str. pagrindu. Tai parodo, kad turto kaina nėra per žema, o pareiškėja tik vilkina vykdymo procesą. Atskirajame skunde nurodytos naujos aplinkybės, kad antstolė, paskelbdama varžytynes, pažeidė teisės aktuose nustatytą 20 dienų terminą, nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacines instancijos teismo nagrinėjimo objektas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. nurodo, kad tik pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą siuntimo skolininkui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo vykdomos antrosios varžytynės, apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistas 20 dienų terminas yra visiškai nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p ir 7 p.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad antstolė neįvykdė pareigos perkainuoti areštuotą skolininkės nekilnojamąjį turtą dėl ko prašo paskelbti neįvykusiomis 2016-04-15 iki 2016-05-16 jai priklausančio turto varžytynes.Pagrindinis ginčas, kurį kėlė apeliantė yra prašymas pripažinti varžytines neįvykusiomis. Teismas šio klausimo iš esmės nesprendė, nes nagrinėjo tik tą aplinkybę, kad apeliantė laiku neskundė antstolės veiksmų ir šiuo metu ji yra praleidusi naikinamąjį terminą skųsti antstolės veiksmus ir būtent dėl to bylą nutraukė.Iš apeliantės skundo, bei atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė skundžia varžytines, kurių pripažinimo neįvykusiomis pagrindą nurodo kainos nustatymą. Antstolės veiksmai būtų skundžiami tuo atveju, jei apeliantė būtų padavusi skundą dėl to, kad įkainuotas turtas yra neteisingai ir skųstų antstolės patvarkymą dėl turto kainos nustatymo. Tačiau tokio skundo byloje nėra ir teismas iš esmės neišsprendė reikalavimo pripažinti varžytines neįvykusiomis. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Pažymėtina, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006 ir kt.).Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vykdomosios bylos duomenimis varžytynių, kurias apeliantė prašo pripažinti neįvykusiomis laimėtojas yra G. M.. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2016-06-27 nutartimi paskyręs civilinę bylą nagrinėti 2016-07-13 15 val. teismo posėdyje, į bylą šio suinteresuoto asmens neįtraukė. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkė L. S. buvo supažindinta su 2013-01-03 turto arešto aktu ar 2013-08-08 ir 2014-02-24 patvarkymais dėl areštuoto turto kainos nustatymo ir atitinkamai informuota apie galimybę ginčyti turto įkainojimą, vykdomojoje byloje, nėra. Vykdomojoje byloje esantis Lietuvos pašto įteikimo pranešimai tepatvirtina, kad turto arešto aktas buvo įteiktas A. S. žmonai – G. S., t.y. skolininkės bendraturčio žmonai, o vienintelis patvarkymas, kuris įteiktas L. S. tai - 2016-04-15 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbti) dėl antrųjų varžytynių. Šie duomenys, juos vertinant teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams ir patvirtina, kad teismas, atmesdamas L. S. skundą ydingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Antstolė skelbė varžytynes ne tik nepriėmusi patvarkymo perkainuoti skolininkės turtą, nepaskyrusi ekspertizės parduodamo turto vertei nustatyti, bet ir tinkamai neįteikusi patvarkymų, kurie turėjo tiesioginės įtakos apeliantės kaip skolininkės interesams, todėl tokie veiksmai negali būti pripažintini teisėtais.Antstolė 2013-08-08 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbti) dėl areštuoto turto kainos nustatymo, kuriuo, vadovaudamasi CPK 681 str. perkainojo turtą, atsižvelgdama į išieškotojo AB DNB bankas nuomonę ir nustatė 19 404,54 Eur (67 000 Lt) areštuoto turto kainą. 2013-09-09 antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbti) dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kuriuo nustatė 80 proc. pradinę įkeisto turto pardavimo kainą - 15 523,63 Eur (53 600 Lt). Nedalyvavus nei vienam varžytynių dalyviui jos paskelbtos. Išieškotojas 2013-12-02 raštu atsisakė perimti neparduotą turtą iš pirmųjų varžytynių, todėl antstolė 2013-12-04 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbti) dėl antrųjų varžytynių paskelbimo ir nustatė 60 proc. pradinę įkeisto turto pardavimo kainą - 11 642,72 Eur (40 200 Lt). 2014-01-14 paskelbus dar vienas varžytynes neįvykusiomis, išieškotojas atsisakė perimti neparduotą turtą iš antrųjų varžytynių bei prašė toliau vykdyti turto pardavimą. Antstolė 2014-02-24 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbti) dėl areštuoto turto kainos nustatymo, kuriuo, perkainojo turtą, atsižvelgdama į išieškotojo nuomonę ir nustatė 13 098,06 Eur (45 225 Lt) areštuoto turto kainą. 2014-03-19 antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbti) dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kuriuo nustatė 80 proc. pradinę įkeisto turto pardavimo kainą - 10 478,46 Eur (36 180 Lt). 2014-04-29 varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Išieškotojas antstolei 2014-05-20 pateikė prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, nurodydamas, kad bankas tenkino skolininkų prašymą leisti skolą dengti dalimis. 2014-05-26 antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbti) vykdomoji byla sustabdyta.Išieškotojas 2016-03-29 pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus. 2016-03-30 antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbti) dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. 2016-04-15 antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbti) dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, antstolė nustatė 60 proc. pradinę įkeisto turto pardavimo kainą - 7859 Eur. 2016-05-16 antstolė gavo elektroninį pranešimą iš VĮ Registrų centras, jog elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbti) baigėsi ir yra paskelbtas laimėtojas G. M., kuris už parduodamą turtą pasiūlė maksimalią 7859 Eur kainą. Atskiruoju skundu L. S. tvirtina, kad antstolė priimdama 2016-04-15 patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, vadovavosi 2014-02-24 atliktu jos nekilnojamojo turto įkainavimu. Atnaujinusi 2016-03-30 vykdomąją bylą, bei tęsdama priverstinio skolos išieškojimo proceso veiksmus, neatsižvelgė į praėjusį nuo paskutinio turto įvertinimo pakankamai ilgą laikotarpį, pasikeitusias rinkos nekilnojamojo turto srityje sąlygas, todėl patvarkyme Nr. (duomenys neskelbti) nustatydama pradinę turto pardavimo kainą - 7859 Eur pažeidė nurodytus CPK reikalavimus. Su tokiais argumentais sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Tiek skolininko tiek išieškotojo interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad jei turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos tai yra pagrindas Turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Nuo paskutinio L. S. turto įkainojimo praėjo ne tik pakankamai ilgas laikotarpis, bet ir įvyko esminiai pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje bei visos valstybės ekonomikoje, t.y. nuo 2015-01-01 įvesta nauja valiuta – euras. Kas suponuoja išvadą, kad naujas turto įvertinimas buvo tiesiog privalomas, kad būtų užtikrinama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad net ir nesant skolininko prieštaravimų antstolė turėjo pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima konkrečiam laikotarpiui esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Įstatymo nuostatos dėl areštuojamo turto rinkos vertės nustatymo nesilaikymas pažeidžia skolininko turtinius interesus. Tai, kad apeliantė pati nepateikė turto įvertinimo, neginčijo antstolės ankstesnio turto įvertinimo, negali būti pagrindu nesilaikyti įstatymo nuostatų reikalavimų varžytynėse parduodamą turtą įkainoti realia rinkos verte. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neišsprendė vieno iš skundo (pagrindinio) reikalavimo pripažinti varžytines neįvykusiomis, o sprendė tik dėl motyvų, kodėl jos laikytinos neįvykusiomis, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Be to, į bylą neįtraukė jos baigtumu suinteresuotų asmenų, t.y. varžytinių laimėtojo, kuris nupirko turtą iš varžytynių ir sprendžiant varžytinių pripažinimo neįvykusiomis klausimą jo interesai bus paliečiami tiesiogiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.