Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės V. N. mama N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovės brolis D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat yra miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)). 2015 m. kovo 13 d. testamentu N. K. visą jai priklausantį turtą paliko savo dukrai V. N.. Ieškovė yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė mirus mamai N. K.. Mirusiajai N. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą N. K. įgijo 1992 m. jį privatizuodama. Privatizaciją N. K. vykdė už savo asmeninius pinigus bei investicinius čekius. Nekilnojamąjį turtą – butą N. K. įgijo dar formaliai gyvendama santuokoje su A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal 1997 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, santuoka tarp N. K. ir A. K. buvo nutraukta pripažįstant, kad šalys kartu nebegyvena nuo 1993 m., nors realiai šalys bendro ūkio nebevedė nuo 1990 m., kadangi nuo 1990 m. gegužės 28 d. A. K. išsiregistravo iš buto ir išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas gyvenamasis namas, kuriame faktiškai ir apsigyveno A. K., ten pas jis dirbo pagal patentą. Kai Lietuvoje buvo paskelbtas Butų privatizavimo įstatymas, A. K. atsisakė dalyvauti buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavime. Kadangi po A. K. išvykimo gyventi į užsienį, šeimos santykiai su juo nutrūko, jis nebesirūpino šeima, nemokėjo alimentų vaikams, neprisidėjo prie auklėjimo, bendravimo nebeliko, todėl N. K. buvo priversta kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai nekilnojamojo turto nedalino, nes pagal tarp šalių įvykusį susitarimą buvo nuspręsta, kad N. K. lieka butas Klaipėdoje, o A. K. neprivalės rūpintis savo vaikų išlaikymu. N. K. viena užaugino vaikus, rūpinosi jų auklėjimu, bei prižiūrėjo namų ūkį. Atkreipė dėmesį, kad 2001 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2064/34/2001, nagrinėjant ieškovės N. K. ieškinį dėl O. A. iškeldinimo ir išregistravimo iš gyvenamųjų patalpų nustatė, kad ieškovė N. K. yra vienintelė buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Mirus ieškovės broliui Denisui, V. N. ėmė rūpintis mama, bei prižiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė slaugė mamą jai sunkiai susirgus, bute atliko remonto darbus, mokėjo komunalinius mokesčius. Kadangi notarė nepripažino viso buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaip palikimą po ieškovės motinos mirties, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo asmenine motinos nuosavybe, kadangi nėra kitų teisinių galimybių įgyvendinti motinos testamento.

3. Atsakovas A. K. (A. K.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja O. A. paaiškino, jog N. K. yra jos sesuo. Su seserimi bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs. Patvirtino, kad sesuo buvo ištekėjusi du kartus, antra santuoka buvo sudaryta su A. K.. Išvažiavus A. K. į (duomenys neskelbtini), bendras ūkis nebebuvo vedamas, santuoka nutrūko. A. K. išvažiavęs prie šeimos ūkio neprisidėjo, vaikams išlaikymo neteikė. Sesuo už buto privatizavimą atsiskaitė investiciniais čekiais.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja I. G. paaiškino, jog N. K. buvo jos vyro sesuo. A. K. 1991 m. (duomenys neskelbtini) susirado kitą moterį ir paliko N. K.. N. K. vaikus išlaikė pati, dirbo turguje. N. K. butą privatizavo būdama viena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. N. yra palikėjos (testatorės) N. K. dukra. Palikėja N. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3075/97 m., nuspręsta santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos CBAĮ skyriuje (įrašo Nr. 48), tarp N. K. ir A. K., nutraukti. Teismo sprendime konstatuota, kad šalys kartu nebegyveno nuo 1993 m., tačiau realiai šalys bendro ūkio nebevedė nuo 1990 metų. A. K. iš buto išsiregistravo 1990 m. gegužės 28 d. ir išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjos N. K. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įgytas 1992 m. rugsėjo 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. Įstatymą Nr. I-13774 Nr. 5-36437.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015 m. kovo 13 d. palikėja (testatorė) N. K. sudarė testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė, kuriuo savo mirties atveju padarė sekantį patvarkymą: palikėjai N. K. priklausantį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys palikėjos mirties dieną, ir turtą bei daiktus, daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po palikėjos mirties, palieka dukrai V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Palikėja N. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po N. K. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi V. N. (ieškovė) (pagrindas – 2022 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės liudijimas, notarinio registro Nr. 10345). Byloje pateiktais duomenimis palikėjos (testatorės) sūnus D. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

9. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra palikėjos N. K. asmeninė nuosavybė.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1997 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

11. Nors įstatyme yra įtvirtina prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog N. K. nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo jau negyvenant kartu su A. K.. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Tiek ieškovė, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad N. K. su atsakovu bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno nuo 1990 metų, t. y. nuo to laiko, kai atsakovas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenis patvirtina, jog A. K. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išsiregistravo 1990 m. gegužės 28 d. Netikėti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab byloje pateikti įrodymai iš esmės tokias aplinkybes patvirtina (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų reiškęs kokius nors reikalavimus į ginčo butą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės ir liudytojų parodymais, kurie patvirtina faktą, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines N. K. lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn.

13. Byloje pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), N. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra N. K. asmeninė nuosavybė.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

15. Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 5,00 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 275 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis daiktas, VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.