Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 202¹ str. 1 d. 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nubaustas pagal ATPK 202¹ str. 1 d. už tai, kad jis 2013-08-23 13.00 val. Šalčininkų KP, Pamūrinės k., Šalčininkų r., dirbdamas Vilniaus muitinės Šalčininkų KP 7 ir 8 darbo vietose atliko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų KP automobiliu „Mitsubishi Carisma“, v.n. (duomenys neskelbtini) vykusio piliečio A. T. muitinį tikrinimą eismo juostoje teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis, nevengė interesų konflikto ir elgėsi taip, jog kilo abejonė, kad toks konfliktas yra, t.y. jis nenusišalino nuo sau artimo asmens A. T., kuris yra jo sesers T. K. sutuoktinis, t.y. jam artimas asmuo, muitinio tikrinimo ir muitinį tikrinimą atliko netinkamai bei priėmė sprendimą išleisti A. T. bei jo vairuojamą automobilį „Mitsubishi Carisma“, v.n. (duomenys neskelbtini) iš PKP teritorijos, nors pastarasis automobilio bagažinėje neslėpdamas gabeno plastikinę talpą su 20 l kuro ir jis turėjo tai matyti, o automobilyje įrengtose slėptuvėse gabeno kontrabandinių cigarečių 5721,87 Lt sumai. Tokiu būdu V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymo) 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 11 str. 1 d. ir 2 d. numatytus įpareigojimus (prievoles). 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013-08-15 jis atliko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų KP automobiliu „Mitsubishi Carisma“, v.n. (duomenys neskelbtini) vykusio piliečio A. T. muitinį tikrinimą eismo juostoje teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis, nevengė interesų konflikto ir elgėsi taip, jog kilo abejonė, kad toks konfliktas yra, t.y. jis nenusišalino nuo sau artimo asmens A. T., kuris yra jo sesers T. K. sutuoktinis, muitinio tikrinimo ir muitinį tikrinimą atliko netinkamai bei priėmė sprendimą išleisti A. T. bei jo vairuojamą automobilį „Mitsubishi Carisma“, v.n. (duomenys neskelbtini) iš PKP teritorijos. Tokiu būdu, V. B. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 11 str. 1 d. ir 2 d. numatytus įpareigojimus (prievoles). Pateiktose privačių interesų deklaracijose 2012-08-25, 2012-06-28 nenurodė bei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms nuo 2013-07-22, 2013-08-07, 2013-08-15, 2013-08-23, nedelsdamas nepapildė privačių interesų deklaracijos duomenimis apie galimai kilsiantį interesų konfliktą dėl jam artimo asmens A. T. ir neinformavo apie tai savo posto vadovybės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 str. 1 d. 7 p. numatytą įpareigojimą (prievolę).

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad teismas, nutarime konstatuodamas, jog 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013-08-15 pareiškėjas padarė teisės pažeidimus, nepagrįstai vadovavosi tik posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikais ir liudytojo R. S., kad 2013-08-23 jis konkrečiai asmeniškai matė, kuomet V. B. tikrino automobilį. Toks įrodymų tyrimas ir vertinimas laikytinas neobjektyviu, neišsamiu. Kaip matyti iš Lietuvos muitinės duomenų sistemos išrašo apie lengvojo automobilio v.n. (duomenys neskelbtini) atvykimo į Lietuvos Respubliką ir išvykimo iš jo laikus, 2013-08-07 šis automobilis į kontrolės punktą atvyko 11:38:02 . Pažymi, kad jis 7 ir 8 darbo vietose savo pamainą pradėjo tik 12:00 val., todėl atlikti vykusio A. T. muitinį tikrinimą objektyviai negalėjo. Nurodo, kad nurodytose darbo vietose jo pamainos metu pareigas atliko ne jis vienintelis, o ir kiti pareigūnai (E. L., J. L., N. J.). Anot apelianto, tuo pačiu metu (08:00 - 12:00) 7 ir 8 darbo vietose taip pat dirbo E. L. ir S. L..

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, 2013-11-20 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 3MM3104449, surašytame V. B. , nėra nurodoma, kokiu laiku ir kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013-08-15 įvykdė nurodytus pažeidimus, taip pat nenurodoma, kokie objektyvūs duomenys šias aplinkybes patvirtina, todėl konstatuotina, kad 2013-11-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3MM3104449 šioje dalyje neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tokiu protokolu remtis negalėjo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su V. B. inkriminuojamais pažeidimais, tariamai padarytais 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013-08-15 jo pamainų metu. Dėl šios priežasties laikytina, kad teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą ir taip pažeidė ATPK 257 straipsnį.

Pažymi, kad teismo argumentai, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti apeliantas nesilaikė pareigos nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka bei priemonėmis nevengė interesų konflikto ir elgėsi taip, kad kilo abejonių, jog toks konfliktas yra, nepagrįsti. Nurodo, kad nutarime nurodytu laiku (2013-08-23) savo tarnybines pareigas atliko nešališkai, sąžiningai ir tinkamai, laikydamasis Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų KP 7 ir 8 darbo vietose dirbantiems pareigūnams nustatytų reikalavimų, taip pat Muitinės departamento prie LR FM direktoriaus 2004-04-19 įsakymu Nr. 1B-359 patvirtintų Dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemos taikymo asmeninėmis kelių transporto priemonėmis vykstančių keleivių gabenamų prekių muitiniam tikrinimui taisyklių. Teigia, kad, pasirinkę žaliąjį kanalą, asmenine transporto priemone vykstantys keleiviai deklaruoja, kad nė vienas iš jų negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas vežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai arba kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai. Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams deklaruoti jų gabenamų prekių žodžiu arba raštu nereikia ir joks papildomas jų muitinis tikrinimas neatliekamas. Nagrinėjamu atveju pilietis A. T. pasirinko būtent žaliąjį kanalą, todėl jis neprivalėjo nei žodžiu, nei raštu deklaruoti savo gabenamų prekių ir joks papildomas jo muitinis tikrinimas nebuvo atliekamas. Nurodo, kad Taisyklių 4 punkte nurodytus išimtinius sprendimus (pasirinktinai tikrinti keleivius, vykstančius žaliuoju kanalu) priima ne posto vyresnysis inspektorius (apeliantas), o posto pamainos viršininkas ar vadovaujantis pareigūnas, t.y. vykstant per valstybinę sieną, pasienio pareigūnai pirmiausia surenka vykstančiųjų keleivių pasus, juos patikrina, o po to perduoda tuos pasus muitinės pareigūnams. Pastarieji ir sprendžia, ar yra pagrindo atlikti detalų tikrinimą. Jeigu nusprendžia tokio tikrinimo nedaryti, keleiviui leidžiama važiuoti į Lietuvos Respubliką. Dėl detalaus patikrinimo sprendimą priima pamainos viršininkas savo iniciatyva, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. B., atlikęs savo pareigas pagal jam taikytinų teisės aktų reikalavimus, pažeidė įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepriėmė jokių sprendimų A. T. atžvilgiu (nes neturi tokios kompetencijos), ir jo pareigų atlikimas nebuvo niekaip susijęs su jo privačiais interesais. Dėl šių priežasčių nutarimas laikytinas nepagrįstu šioje dalyje, todėl naikintinas.

Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad V. B., be kita ko, pažeidė ir Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, t. y. tariamai savo deklaracijoje jis nenurodė duomenų apie artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenų, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Pažymi, jog Įstatyme pateikiamas baigtinis pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti savo privačius interesus, sąrašas ir šiame sąraše V. B. pareigybės - posto vyresniojo inspektoriaus - nėra (yra tik posto viršininko ir posto viršininko pavaduotojo pareigybės). Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad apeliantas neprivalėjo deklaruoti savo privačių interesų, todėl laikytina, kad visiškai nepagrįstai nutarime konstatuotas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Nurodo, kad nė vienas iš nutarime nurodytų tariamų apelianto įvykdytų teisės aktų pažeidimų nebuvo įrodytas, todėl apeliantas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam nepagrįstai skirta 500 Lt bauda.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo V. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai surinko ir įvertino bylos įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pažymi, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog paskirstymo į darbo vietas grafikai, kuriais buvo remtasi, kaip įrodymu, visiškai neįrodo, kad V. B. padarė teisės pažeidimą. Vadovaujantis Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikais, 2013-07-22, 2013-08-07 ir 20l3-08-15 V. B. buvo paskirtas dirbti į Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietas. Pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos muitinės duomenų sistemos išrašu, 2013-07-22,2013-08-07 ir 2013- 08-15 V. B. artimo asmens A. T. vairuojamas automobilis "Mitsubishi Carisma", v.n. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvyko tuo metu, kai V. B. dirbo 7 ir 8 darbo vietose, t.y. atvykstančių į LR lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo eismo juostose. Nurodo, kad, vadovaujantis Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietų aprašymais, galima teigti, jog muitinės pareigūnas V. B. 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013-08-15, dirbdamas šiose darbo vietose, turėjo dalyvauti priimant sprendimą arba pats jį priimti, t. y. vertinti riziką, vykdyti rizikos veiksnių paiešką, taikyti rizikos profilius ir atrinkti bei suderinęs su vadovaujančiu pareigūnu nukreipti transporto priemones detaliam tikrinimui, nustatęs teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti transporto priemones, prekes, surašyti prekių sulaikymo ar administracinės teisės pažeidimo protokolus. Atkreipia dėmesį į tai, jog pamatęs, kad į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu "Mitsubishi Carisma", v.n. (duomenys neskelbtini), atvyksta jam artimas asmuo A. T., apeliantas privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti, išvengdamas šališkumo regimybės ir vengdamas interesų konflikto bei elgdamasis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, kad įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Tai, kad V. B. padarė teisės pažeidimą, patvirtina ir 2013-08-23 Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausiųjų inspektorių V. M. ir R. S. tarnybiniai pranešimai, 2013-08-23 V. B. paaiškinimas, 2013-08-23 Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikas. Anot Institucijos atstovo, V. B., 2013-08-23 apie 13 val. Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste dirbdamas 7 ir 8 darbo vietose, atlikęs iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu "Mitsubishi Carisma", v.n. (duomenys neskelbtini), vykusio V. B. artimo asmens A. T. muitinį tikrinimą, dalyvavo priimant sprendimą, kuris sukelia interesų konfliktą, nevykdė prievolės nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, prieš pradedant sprendimo priėmimo procedūrą, t.y. prieš atliekant muitinį tikrinimą, neinformavo savo tiesioginio vadovo apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. T. yra V. B. artimas asmuo, kas, Muitinės departamento įgaliotojo atstovo nuomone, yra pakankamas pagrindas V. B. viešųjų ir privačių interesų konfliktui atsirasti, atliekant jam artimo asmens bei jo vairuojamo automobilio muitinį tikrinimą. Be to, Institucija nesutinka su apelianto motyvais, kad jis neprivalėjo deklaruoti savo privačių interesų. Pažymi, jog, vadovaujantis Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84, 5.2 papunkčiu, privačius interesus deklaruoja valstybės tarnautojai. Pareiga deklaruoti privačius interesus pagal Pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašo 2.16 punktą tenka visiems teritorinės muitinės vyresniesiems inspektoriams nepriklausomai, kokiame teritorinės muitinės padalinyje jie dirba (muitinės poste, skyriuje). Pažymi, jog V. B. privačius interesus buvo deklaravęs 2012-06-28, 2012-08-25, taigi žinojo apie pareigą jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, deklaruoti privačius interesus bei apie pareigą deklaracijoje pateikti duomenis apie artimus asmenis ar kitus jam žinomus duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas teisingai įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad V. B. veiksmuose yra LR ATPK 202¹ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis.

LR ATPK 202¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus.

V. B. inkriminuoti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 11 str. 1 d., 2 d., 6 str. 1 d. 7 p. pažeidimai.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1 d., 2 d. nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo sutuoktinio duomenis <...> per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių neatlygintinai artimų asmenų jam ar sutuoktiniui suteiktas paslaugas ar apmokėtas išlaidas jo ar sutuoktinio gautoms paslaugoms ar kitokio pobūdžio reikmėms, jeigu jų dydis viršija 50 MGL.

Nors V. B. savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 202¹ str. 1 d., nepripažįsta, jo kaltė padarius minėtą teisės pažeidimą yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2 ), 2013-10-01, 2013-09-23 Muitinės departamento prie LR FM komisijos tarnybiniais pranešimais (b.l.4-5), 2013-09-16, 2013-08-27, 2013-08-23 Muitinės departamento prie LR FM Tarnybinių tyrimų tarnybos tarnybiniais pranešimais (b.l.6-10), V. B. privačių interesų deklaracija (b.l.25-28), posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikais (b.l.29-33), liudytojo R. S. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Tarnybinių tyrimo tarnybos pareigūno R. S., apklausto teismo posėdyje, parodymų, buvo gauta informacija apie tai, kad automobilis „Mitsubishi Carisma“, v.n. (duomenys neskelbtini), gabena kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos Respubliką į Lietuvos Respubliką. Išanalizavus NAS duomenis, buvo nutarta patikrinti šį automobilį. Patikrinimo metu nustatyta, kad šis automobilis dažniausiai važiavo per Šalčininkų postą, kuomet buvo V. B. pamaina. Informacijos tikrinimo metu ir paaiškėjo, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. T. yra V. B. sesers vyras. Nusprendė atlikti patikrinimą, o būtent: 2013 m. rugpjūčio 23 d. jis ir jo kolega matė, kuomet žaliuoju kanalu atvyko minėtas automobilis, jo formalų tikrinimą atliko V. B., po atlikto patikrinimo automobilį sulaikė, jam dar neišvykus iš posto, jis buvo grąžintas detaliam patikrinimui. Patikrinimo metu buvo rastos cigaretes. V. B. pasakė, kad automobilį tikrino, bet automobilis jokių įtarimų jam nesukėlė, gavo iš Muitinės departamento raštą, kuriame nurodyta, kad jie V. B. veiksmuose įžvelgia pažeidimą pagal LR ATPK 202¹ str. 1 d., todėl buvo surašytas ATPK protokolas. 2013-08-23 jis konkrečiai asmeniškai matė, kuomet V. B. tikrino automobilį, kitų atvejų nematė, jie buvo surašyti pagal dokumentus. Pareigūnas asmeniškai įvertina riziką, ar gali automobilis vežti kontrabandą, tuomet priima sprendimą tikrinti automobilį ar ne, pamainos viršininko arba padalinio vyr. inspektoriaus nurodymas nereikalingas. V. B. tikrino artimo giminaičio automobilį, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo LR muitinėje tvarkos aprašymą, bendrosiose nuostatuose, IV Muitinės pareigūnų prievolės vengti interesų konflikto ir nusišalinimo punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnui draudžiama dalyvauti, priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o būtent dalyvauti visuose sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo etapuose, nesvarbu kaip jie įvardijami (muitinis tikrinimas, sprendimas, tyrimas, bylos nagrinėjimas, pasitarimas, darbas komisijose, darbo grupėse, neformali konsultacija, klausimo pristatymas ar pan.) arba kitaip paveikti sprendimus, kai sprendimas susijęs su muitinės pareigūno artimais asmenimis arba kurio rezultatais ar (arba) baigtimi muitinės pareigūnas asmeniškai suinteresuotas ir atlikti artimų asmenų, transporto priemonių, kuriomis vyksta artimi asmenys, artimų asmenų pateiktų dokumentų, jų gabenamų prekių ir deklaruojamų prekių žodžiu, raštu, naudojantis automatinio duomenų apdorojimo priemonėmis (elektroniniu būdu), veiksmu muitinį tikrinimą arba muitinį tikrinimą, kurio rezultatas ir (arba) baigtimi muitinės pareigūnas asmeniškai suinteresuotas.

Byloje nėra duomenų, jog minėtas liudytojas yra suinteresuotas apkalbėti V. B., jo parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi.

Apklaustas teismo posėdyje V. B. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir nurodė, kad minėto automobilio netikrino. Pateikė 2004 m. balandžio 19 d. Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. 1B-359, kurio 3 ir 4 punkte nurodyta, kad taisyklės taikomos tikrinant keleivius, vykstančius asmeninėmis transporto priemonėmis, kuriose yra ne daugiau kaip 9 sėdimosios vietos (kartu su vairuotoju), nepriklausomai nuo keleivių pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos ir, kad taikant dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemą, nurodytomis asmeninėmis transporto priemonėmis vykstantiems keleiviams leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų kanalų – žaliąjį arba raudonąjį. Pasirinkę žaliąjį kanalą, asmenine transporto priemone vykstantys keleiviai deklaruoja, kad ne vienas iš jų negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai arba kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai. Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams deklaruoti jų gabenamų prekių žodžiu arba raštu nereikia ir joks papildomas jų muitinis tikrinimas neatliekamas (išskyrus pasirinktinai tikrinamus keleivius). Raudonasis kanalas turi būti pasirenkamas, kai nors vienas asmenine transporto priemone vykstantis keleivis gabena prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai arba kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, taip pat tais atvejais, kai keleivis nėra įsitikinęs, kad negabena tokių prekių. Pasirinkę raudonąjį kanalą, keleiviai privalo deklaruoti gabenamas prekes žodžiu arba raštu, vadovaudamiesi Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93. Vykdė generalinio direktoriaus įsakymą, todėl ne jis priėmė sprendimą netikrinti šio automobilio, be to, jis tik vykdo nurodymus, sprendimus tikrinti automobilius priima posto pamainos viršininkas ar vadovaujantis pareigūnas. Buvo paimtas jo grafikas, kuomet jis dirbo prie lengvųjų automobilių ir per numerio atpažinimo sistemą paimta išklotinė, nustatyta, kada A. T. važiavo, palygino, kokios dienos sutapo su darbo grafiku ir surašė, kad tikrino jis. Iš išvardytų dienų prie A. T. automobilio buvo priėjęs du ar tris kartus, o ne tiek kartų, kiek prirašyta.

V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirstymo į darbo vietas grafikai neįrodo, kad jis padarė teisės pažeidimą, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip matyti iš Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikų, 2013-07-22, 2013-08-07 ir 20l3-08-15 V. B. buvo paskirtas dirbti į Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietas (b.l.29-31).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pareigūno veiksmų matyti, kad 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013- 08-15 V. B. artimo asmens A. T. vairuojamas automobilis "Mitsubishi Carisma", v.n. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvyko tuo metu, kai V. B. dirbo 7 ir 8 darbo vietose, t. y. atvykstančių į LR lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo eismo juostose (b.l.6-7).

Iš Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietų aprašymų galima matyti, kad muitinės pareigūnas V. B., 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013-08-15 dirbdamas šiose darbo vietose, turėjo dalyvauti, priimant sprendimą arba pats jį priimti, t. y. vertinti riziką, vykdyti rizikos veiksnių paiešką, taikyti rizikos profilius ir atrinkti bei suderinęs su vadovaujančiu pareigūnu nukreipti transporto priemones detaliam tikrinimui, nustatęs teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti transporto priemones, prekes, surašyti prekių sulaikymo ar administracinės teisės pažeidimo protokolus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog, priimant sprendimą, pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas, priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-998/2013, Nr. A-518/2013).

Konstatuotina, jog V. B. privalėjo vengti net šališkumo regimybės ir, 2013-07-22,2013-08-07 ir 2013-08-15 dirbdamas Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietose (atvykstančių į LR lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo eismo juostose), pamatęs, kad į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu "Mitsubishi Carisma", v.n. (duomenys neskelbtini), atvyksta jam artimas asmuo A. T., privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti, išvengdamas šališkumo regimybės ir vengdamas interesų konflikto bei elgdamasis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. V. B., 2013-07-22, 2013-08-07 ir 2013-08-15 dalyvaudamas, rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar kitaip paveikiant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą t. y. pagal 7 ir 8 darbo vietų aprašymu privalėdamas atlikti į LR atvykstančių lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinį tikrinimą ir vertinti riziką, vykdyti rizikos veiksnių paiešką, taikyti rizikos profilius ir atrinkti bei suderinęs su vadovaujančiu pareigūnu nukreipti transporto priemones detaliam tikrinimui, nustatęs teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti transporto priemones, prekes, surašyti prekių sulaikymo ar administracinės teisės pažeidimo protokolus, ir nenusišalindamas nuo dalyvavimo tolimesnėje procedūroje, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o išvadai, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A -998/2013).

Apeliantas nurodo, kad 2013-08-23 savo tarnybines pareigas atliko nešališkai, sąžiningai ir tinkamai, laikydamasis Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietose dirbantiems asmenims nustatytų reikalavimų ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1 B-359 patvirtintų Dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemos taikymo asmeninėmis kelių transporto priemonėmis vykstančių keleivių gabenamų prekių muitiniam tikrinimui taisyklių. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką Įstatyme nustatyti reikalavimai, apribojimai ir draudimai kaip tik ir taikomi asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje ir atliekantiems tarnybines funkcijas, priskirtinas jų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A -245/2007).

2013-08-23 13 val. V. B., dirbdamas Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste 7 ir 8 darbo vietose, atliko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu "Mitsubishi Carisma", v.n. (duomenys neskelbtini), vykusio jam artimo asmens A. T. muitinį tikrinimą bei priėmė sprendimą išleisti A. T. bei jo vairuojamą automobilį iš pasienio kontrolės punkto teritorijos. Tai patvirtina 2013-08-23 Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausiųjų inspektorių V. M. ir R. S. tarnybiniai pranešimai (b.l.9, 10), 2013-08-23 V. B. paaiškinimas (b.l.18), 2013-08-23 Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikas (b.l.29).

Apeliantas nurodo, jog jis nepriėmė jokių sprendimų A. T. atžvilgiu, nes neturi tokios kompetencijos. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Įstatyme vartojama sąvoka "sprendimas" apima bet kokį valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmą, atliekamą einant pareigas valstybinėje tarnyboje. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1B-695 "Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaravimo" patvirtinto Viešųjų ir privačių interesų derinimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo 11.1 papunktyje nurodoma, kad muitinės pareigūnui draudžiama dalyvauti visuose sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo etapuose, nesvarbu kaip jie įvardijami (muitinis tikrinimas, sprendimas, tyrimas, bylos nagrinėjimas, pasitarimas, darbas komisijose, darbo grupėse, neformali konsultacija, klausimo pristatymas ar pan.), arba kitaip paveikti sprendimus, kai sprendimas susijęs su muitinės pareigūno ar darbuotojo artimais asmenimis arba kurio rezultatais ir (arba) baigtimi muitinės pareigūnas ar darbuotojas asmeniškai suinteresuotas.

Byloje nustatyta, jog V. B., 2013-08-23 apie 13 val. Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste dirbdamas 7 ir 8 darbo vietose, atlikęs iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu "Mitsubishi Carisma", v.n. (duomenys neskelbtini), vykusio V. B. artimo asmens A. T. muitinį tikrinimą, dalyvavo, priimant sprendimą, kuris sukelia interesų konfliktą, nevykdė prievolės nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgti taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, prieš pradedant sprendimo priėmimo procedūra, t. y. prieš atliekant muitinį tikrinimą, neinformavo savo tiesioginio vadovo apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje, t. y. nenusišalino nuo muitinio tikrinimo atlikimo, ir šiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus.

Apeliantas nurodo, jog jis neprivalėjo deklaruoti savo privačių interesų. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims deklaruoti privačius interesus, Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją. Ši Įstatymo nuostata suponuoja pareigą visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, taip pat ir muitinės pareigūnams kaip statutiniams valstybės tarnautojams, deklaruoti privačius interesus, pateikiant privačių interesų deklaraciją.

Vadovaujantis Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84, 5.2 papunkčiu privačius interesus deklaruoja valstybės tarnautojai. Vadovaujantis Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84, 54 punktu Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1 B-695 "Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaravimo" patvirtintas Pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas. Šio sąrašo 2.16 papunktis numato, kad teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius privalo deklaruoti privačius interesus.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priede nėra nurodyta pareigybė "posto vyresnysis inspektorius", nurodyta tik pareigybė "vyresnysis inspektorius", taigi darytina išvada, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. l B-695 "Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaravimo" patvirtinto Pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašo 2.16 papunktyje numatyta pareiga deklaruoti privačius interesus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui apima ir teritorinės muitinės struktūriniame padalinyje - muitinės poste dirbančių vyresniųjų inspektorių pareigybes. Taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, apeliantas privalėjo deklaruoti privačius interesus. Be to, V. B. privačius interesus buvo deklaravęs 2012-06-28, 2012-08-25 (b.l.26,25), iš ko darytina išvada, kad jis žinojo apie pareigą jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, deklaruoti privačius interesus bei apie pareigą deklaracijoje pateikti duomenis apie artimus asmenis ar kitus jam žinomus duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo V. B. veiką pagal ATPK 202 ¹ str. 1 d. ir pagrįstai jį nubaudė.

Patikrinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisingas išvadas. Nenustačius faktinių aplinkybių vertinimo pažeidimo, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. (V. B.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.