Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvena (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. M. 2016 m. balandžio 10 d., apie 13.00 val., bute, esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, konflikto tarp S. K. ir A. K. metu dėl tėvų priežiūros ir jų turto, D. M. spardė kojomis ir daužė kumščiais į įvairias kūno vietas S. K. ir A. K., tąsė A. K. už plaukų, padarydama A. K. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos įdrėskimus krūtinės ląstos srityje, tuo nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą ir padarydama S. K. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos įdrėskimus kaktoje, dešiame skruoste, smakro srityje, kakle, abiejuose dilbiuose, paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, tuo nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą.

Kaltinamoji D. M. kalta, padariusi nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai ir parodė, kad labai nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, pripažįsta savo kaltę. Konfliktas kilo dėl tėvų priežiūros, nukentėjusiosios gyvena šalia, o ji turi du kartus eiti pas tėvus iš ryto ir vakare, motinai vaistų atrinkti. Po įvykio nebuvo susitikusi su nukentėjusiomis. Kai pamatė, kad ji atvažiavo, A. K. įlėkė į tėvų butą, užsirakino ir neįleido jos. Ji kvietė vyrą. Vyras greitai atvyko, bet A. K. tuo momentu išėjo. Pas tėvus nukentėjusiųjų nesutinka. Ji lankosi pas tėvus. Santykių jokių nėra tarp jo sir nukentėjusiųjų. Neigiamai vertina savo poelgį, ateityje nenori konfliktų, nori taikos ir ramybės. Kiek teismas priteis, tiek sumokės žalos, prašo kiek galima sumažinti nukentėjusiųjų prašomą priteisti žalos dydį, nes vyras yra trečios grupės invalidas, nedirba. Ji vienintelė išlaiko šeimą. Sutiktų sumokėti 500 eurų abiems nukentėjusiosioms. Jei kitą kartą kiltų konfliktas, ji nesivels, kvies pareigūnus. Nuoširdžiai atsiprašo. Nori susitaikyti su seserimi, tėvai gyvi, reikės kažkada kartu prie karsto būti su nukentėjusiomis. Nukentėjusioji jai sesuo, artimas žmogus. Jei sesuo nesutiks taikytis, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos vyrą.

D. M. visiškai prisipažinus kalta ir išsamiai paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjams sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. M. visiško kaltės prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios A. K. parodymų (b.l. 25) matyti, jog ji parodė, kad 2016-04-10 buvo pas tėvus, nes gyvena šalia jų antrame bute. Ją tėvai pasikviečia. Buvo virtuvėje, nes tėvai valgė. Atėjo D. M. ir pradėjo rėkauti, vadinti ją ir jos dukrą S. necenzūriniais žodžiais, išvadino „ubagėmis“, „invalidėmis“, pradėjo kaltinti kažkokių pinigų vagystėmis. Norėjo išeiti iš virtuvės, bet D. M. jai griebė už plaukų, trenkė į sieną, pradėjo draskyti. Dukra ją gynė. Po to ji atsitraukė, tada D. M. vėl pradėjo visokiais žodžiais ją keikti. Paskui ji prasiveržė ir pabėgo su vienu batu namo. Dukrai D. M. šėrė. Tai vyksta 10 metų. D. M. visą laiką ir tėvus kiršindavo. Nežino dėl ko taip vyksta, gal dėl turtų. Tėvai gyvena to paties namo trečiame bute, ji-antrame bute. Tėvai yra invalidai, neišeina iš namų. Jie jai į sieną pabeldžia, kai reikia ateiti, mama paralyžuota, tėtis po trijų insultų. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Ji tik ateina iš ryto penkiolikai minučių prieš darbą ir pusei valandos po darbo. Reiškia 66.98 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nukentėjusiosios S. K. parodymų (b.l. 27) matyti, jog ji parodė, kad 2016-04-10, apie 13.00 val., atėjo pas senelius, pabuvo truputį, seneliai susiruošė valgyti, atėjo D. M.. Jau būdama koridoriuje, ji pradėjo keiktis, vadinti visokiais žodžiais. Jos su mama buvo virtuvėje, D. M. ją pastūmė, rėkė, keikė necenzūriniais žodžiais: “ubage, invalide, supysta anūke, ožka“. Mama stovėjo prie lango, ji bandė išeiti, D. neleido jai praeiti, ją puolė. Ji norėjo ranka atitraukti nuo tetą mamos, tada D. puolė ją draskyti, talžyti, spyrė į pilvą. Muštynių metu ji jas abi išstūmė į koridorių ir išgrūdo per duris. Kitą dieną jos kreipėsi pas ekspertus. Konflikto metu senelis tramdė D. M.. 2016-04-12 dienos nutarimą yra gavusi iš Panevėžio apskrities VPK, susipažinusi su jo turiniu, nutarimo turinys aiškus, jo neskundė. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Iš 2016-04-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 35-36, 38-39) matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 str. 1 d., pasiūlant A. K. ir S. K. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Iš specialisto išvados Nr. G 393/2016 (05) (b.l. 41) matyti, jog A. K. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, odos įdrėskimai krūtinės ląstos srityje. A. K. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Iš specialisto išvados Nr. G 394/2016 (05) (b.l. 42) matyti, jog S. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos įdrėskimai kaktoje, dešiniame skruoste, smakro srityje, kakle, abiejuose dilbiuose, paviršinė muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. S. K. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Kaltinamosios D. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes ji nežymiai sutrikdė sveikatą žmonėms.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. ir S. K. byloje pareiškė 66.98 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Teismas, įvertindamas padarytą žalą, bei nukentėjusiųjų prašomą piniginę satisfakciją, daro išvadą, kad prašoma suma nėra per didelė, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai bei yra priteisiamas iš kaltinamosios.

Taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. ir S. K. byloje pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Padarytą žalą nukentėjusiosios grindžia tuo, kad jų atžvilgiu tėvų bute, neįgalių tėvų akivaizdoje buvo panaudotas prieš jas smurtas, ko pasekoje jos patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, dikomfortą, buvo priverstos aiškintis vyrams, policijai, draugams dėl sumušimų, patyrė nepatogumus, vaikščiodamos pas medikus. Jaučiasi nejaukiai prieš savo vyrus, kaimynus, pažįstamus.

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne ir civilinės tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata–asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata–natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama, siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai–tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės–tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Jeigu pasekmės, susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine, ar netyčine veika.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Šioje byloje nukentėjusiosioms padaryta žala jų asmens sveikatai, jų sveikata sutrikdyta nežymiai.

Teismas, vertindamas kaltinamosios nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į žalą, padarytą nukentėjusiojo asmens psichinei sveikatai. Nukentėjusiosios po įvykio tapo nervingos, blogai miegojo.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia ir į tai, kad juo dėl jos galėjo kilti ir daug sunkesni padariniai ir kaltinamoji tai turėjo suprasti, kaltinamoji yra dirbanti, gali atlyginti padarytą žalą, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies bei priteisiamas iš kaltinamosios D. M. nukentėjusiosioms A. K. ir S. K..

Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog ji prisipažino, padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji D. M. padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padariusi nusikalstamą veiką, įsipareigojo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, yra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tad yra visi įstatymo numatyti pagrindai atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti (LR BK 40 str.). Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, laiduotoju skirtinas kaltinamosios vyras A. M.. Atsižvelgiant į laiduotojo turtinę padėtį, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D.M. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 140 str. 1 d., atleisti pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Laiduotoju paskirti A. M., nustatant laidavimo terminą vieneriems metams.

Išaiškinti D. M., jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Be to, jeigu būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo, apie tai pranešant teismui.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Priteisti iš D. M. A. K. ir S. K. po 33.49 Eur turtinei ir po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. M. 500 Eur A. K. advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš D. M. 6 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.