Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis A. M. nuo 2010 m. gegužės 10 iki 19 dienos, apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių šeiminių nesutarimų, ištisai vartodamas smurtą prieš savo sugyventinę V. O., ją nužudė. 2010 m. gegužės mėnesį iki 15 dienos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir 2010 m. gegužės 16 d., apie 01 val., bute (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 18 d., apie 18 val., bute (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 19 d., kelios valandos iki vidurnakčio, bute (duomenys neskelbtini), tyčia per kelis kartus sistemingai sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 30 smūgių kumščiais į pilvą, krūtinę, veidą ir kitas kūno vietas, tampė už rankų ir badė atsuktuvu, sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas paviršines kraujosruvas ir odos įdrėskimus smūgių vietose, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta V. O. sveikata. Tęsdamas smurtinius nusikalstamus veiksmus, 2010 m. gegužės 19 d. tyčia vieną kartą peiliu smogė V. O. į krūtinės kairę pusę, padarė nukentėjusiajai durtinę-pjautinę krūtinės ląstos bei pilvo kairės pusės sužalojimą su diafragmos ir blužnies pažeidimu. Tai komplikavosi į ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, kairės pusės pniaumotoraksą ir masyvų hemoperitoniaumą, dėl to prieš vidurnaktį nukentėjusioji mirė, t. y. tyčia nužudė V. O..

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme kaltu prisipažino teigdamas, kad labai gailisi dėl V. O. nužudymo. Jis parodė, kad V. O. pažinojo apie 10–11 metų. Jai tėvai nupirko butą bendrabutyje, ji ten jau gyveno. Jis tuo metu gyveno santuokoje su savo sutuoktine M. Su žmona gyveno kaip švediška pora, kai M. grįždavo, eidavo pas ją. V. dėl to nepykdavo. Su V. O. susipažino išgertuvių metu, pradėjo su ja bendrauti. Ji buvo gera, maloni moteris, bet kartais pasireikšdavo jos agresyvumas. Ji pasakojo, kad kai jai tėvai ieškojo buto, ji pasirinko tą bendrabutį, nes ten turėjo meilužį Z. J., jį vadino kapitonu. Ji gavo invalidumą, susirgo gelta, bet į gydytojus nesikreipė, gydėsi alkoholiu. Ligoninėje jai diagnozavo vėžį. Jis rūpinosi ja, rytais ruošdavo kavą, arbatą. Skausmai vis didėjo. Balandžio mėnesį pradėjo atvirai gerti. Jis prašė, kad negertų, tačiau tai dar daugiau ją erzindavo. Ji dėl to plūdosi, užgauliojo jį, atsirado isterijos priepuolių. V. O. pradėjo reikalauti narkotikų nuo skausmo, bet jis atsakęs, jog už jų įgijimą baudžiama, be to, nežinąs, kur jų gauti. Nukentėjusioji norėjo pasikarti vonioje, bet jis to neleidęs padaryti. Ji toliau gėrė, prašydavo parnešti alkoholio, jis tam prieštaravo, tačiau nukentėjusioji nuolat sakydavo, kad gers, kol numirs. Vieną vakarą išėjo į parduotuvę, negrįžo visą naktį. Ryte, atėjęs į bendrabutį, rado ją girtą, buvo ir Z. J.. Tai buvo apie 2 savaitės prieš įvykį. Valė pradėjo jo atsiprašinėti, sakė, kad su juo permiegojo. Pačiupęs peilį, norėjęs jį nudurti, bet Z. J. pabėgo. Namuose V. O. plūdosi, vadino jį bailiu, kad nenudūrė Z. Sakė, kad eisianti pas Z. Jis jai išeiti neleido, todėl kilo muštynės. Jų metu labiau nukentėjo V. O., nes ji pradėjo konfliktą. Mušė ją rankomis, kasteto neturėjo, kojomis nespardė. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, tačiau buvo kraujosruva po akimi, kraujosruvos ant krūtinės, rankų.

Gegužės 16 dieną buvo atėjęs Z., norėjo pasiskolinti pinigų. Kilo konfliktas. V. iškvietė policiją ir jį išvežė. Jam grįžus, V. jo atsiprašinėjo, ji turėjo degtinės butelį, sakė, kad jį atnešė Z. Jis dėl to labai supyko, galvojo, kaip išeiti iš jos gyvenimo ar ją į kaimą išvežti. Kažkurią dieną buvo nuėjęs į bendrabutį jos ieškoti, ji supyko, turėjo kišenėj indikatorių ir V. su juo susižalojo, nes ji mojavo, o jis ją raminęs. Parvedė ją į namus, ji pradėjo ruošti pietus, tačiau pritrūko duonos. V. paprašė nupirkti ir degtinės butelį susitaikymui. Papietavę, išgėrė degtinę, pasimylėjo. Vakarienei nutarę išsikepti plokštainį. Jis skuto bulves, o V., atėjusi į virtuvę, pradėjo bartis, kad nedirba. Liepęs jai nusiraminti. Rūkydamas virtuvėje nepajuto, kaip V. išėjo. Ji grįžo apie 20 valandą. Paklausta, kur buvo, atsakė, kad ne jo reikalas. Apie 21 val. baigęs skusti bulves, pamatęs, kad ji miega. Pažadinta plūdosi, pasakė, kad Z. čiulps lytinius organus, apie užpakalį minėjo. Jam aptemusi sąmonė, viskas vyko kaip per rūką. Mano, kad sukdamasis jai įdūręs peiliu į šoną. V. buvo nuoga. Prisimena, kad V. mušė. Dienos metu buvo išgėręs, todėl tiksliai neprisimena visų aplinkybių. Jai bėgo kraujas. V. išėjo į kitą kambarį, prašė atnešti rankšluostį. Juo nusivalė kraują, sustabdė kraujavimą. Atėjęs atsigulti, matė kambaryje kraują, pajudino ją, tačiau ji nesureagavo. Išsigandęs paskambino V. mamai. Nesupratęs, kad ji negyva, galvojęs, kad ją ištiko insultas. V. mirtį konstatavo atvykę medikai.

Sutinka su civiliniu ieškiniu dėl laidojimo išlaidų, bet nesutinkąs dėl telefono, nes jis buvo grąžintas, nesuprantąs, kodėl turėtų apmokėti V. sesers kelionės išlaidas iš JAV į laidotuves.

Apklausta teisme nukentėjusioji M. O. O. parodė, kad kartu su dukra negyveno, bet dažnai važiuodavo jos aplankyti, ji irgi atvažiuodavo pas ją. Ji nieko bloga nepastebėjo, viskas buvo slepiama. Nežinojo, kad A. M. narkomanas ir girtuoklis. Dukra su kaltinamuoju gyveno 15–16 metų. Jie santuokos nebuvo įregistravę. Dukra turėjo infekciją, jai daryta operacija ir jai buvo supjaustytas pilvas. Po operacijos turėjo invalidumą, gėdijosi to pilvo. Jaunystėje ji norėjo gyventi atskirai ir jie jai nupirko bendrabutį. Su dukra dažnai bendravo telefonu. Ji nesiskundė dėl prastų santykių su A. M., viską slėpdavo. Nematė dukros sumuštos. Ji sakydavo, kad A. M. dirba. Būdavo, kad jie abu atvažiuodavo pas ją į kaimą. A. M. jos dukrą vadindavo „žertva“, tai ir ji, ir jos sesuo girdėjo. Kad taip vadindavo, girdėjo kaime. Kaime jis sakydavo, kad važiuoja į biblioteką, o parvažiuodavo girtas. 2009 metais ji dukros prašė užregistruoti pas gydytoją. Pas dukrą buvo10 dienų. Tada A. M. nematė, nes jis buvo sumuštas narkomanų ir išvežtas į kaimą. Kai A. M. grįžo, dar baisus buvo. Duktė jį varė į Darbo biržą. A. M. gyvenime nėra dirbęs. Paskutinį kartą su dukra bendravo 2010 metų pavasarį. Ji žiemą buvo sumušta, buvo ligoninėje, bet niekam to nesakė. Ji nežinanti, kodėl dukra su A. M. gyveno, gal todėl, jog ji galvojo, kad yra nuskriausta likimo.

Dukters mirtis jai yra didelis praradimas, sukėlęs daug skausmo ir kančių. Dukrą palaidojo ji, padėjo sūnus ir dukra. Pateikė 125 tūkstančių 438 litų ieškinį. Ieškinys visų bendras, ne jos vienos. Dukra G. į laidotuves atskrido iš Amerikos. Prašo tenkinti ieškinį. 1000 Lt laidotuvėms davė A. M. sesuo.

Apklausta teisme kaip liudytoja I. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį apie 18 metų. Jis gyveno su jos drauge V. O.. Jie pykdavosi, jis mušdavosi, smarkiai gerdavo, dirbti nenorėdavo. Vos tik ką V. apie darbą jam pasakydavo, jis supykdavo ir išeidavo. Būdamas girtas, nuolat mušdavo ją.

Nukentėjusioji jai skambino, verkdama sakė, kad yra labai sumušta. Siūlė jai atvažiuoti pas ją, tačiau ji atsakė, kad negali atvažiuot, nes yra labai smarkiai sumušta. V. neaiškino, kokie ir su kuo padaryti sužalojimai, tik sakė, kad yra smarkiai sumušta, visa mėlyna, todėl negali atvažiuoti pas ją. Buvo kalba, kad M. pradėjo peilį į rankas imti. Kiek yra mačiusi, M. mušdavo ją suduodamas smūgius rankomis. Jų konfliktų priežastis – girtavimas. Kitą dieną vėl paskambino, sakė, kad ėjo su M. mineralinio pirkti, todėl mananti, kad tą vakarą ir buvo mirtinai sužalota. V. gaudavo invalidumo pensiją, dar jos brolis ar sesuo iš Amerikos atsiųsdavo pinigų, tai ir buvo jų pragyvenimo šaltinis. M. nedirbo ir negaudavo jokių pajamų. V. iki jos mirties nebuvo mačiusi apie mėnesį laiko. Valė gyveno su M., nes labai jo gailėjo, o jam su ja geras gyvenimas buvo, jie 18 metų kartu gyveno.

Liudytoja A. A. apklausta teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Jai skambino mama, pasakė kad V. O. sunkiai kvėpuoja. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pati tame bute nebuvo. Su broliu retokai bendraudavo, susitikdavo per didžiąsias metų šventes pas mamą, pas V. O. per jos ir brolio gimtadienius. Ji daug dirba, todėl neturi laiko dažnai bendrauti. Nežino, kokie jų santykiai, bet jie visąlaik būdavo kartu. Kažkada V. O. rodė mėlyną sumuštą ranką, bet sumušto veido nematė. Įvykio dieną pas juos nebuvo. Paskutinį kartą jai V. skambino pirmadienį, sakė, kad negali eiti už butą sumokėti, nes yra sumušta. Suprato, kad jai buvo sumuštas veidas. Atsakiusi, kad paskambins grįžusi iš sodo, bet nepaskambino. Nežino, ar brolis dirbo, yra laikinus darbus dirbęs, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje. Brolis kažkiek dirbo, finansiškai ir ji, ir mama padėdavo, todėl nemananti, kad V. jį išlaikė. Kiek suprato iš bendrų kalbų, tai jis pragyvenimui užsidirbdavo kraudamas baldus, klijuodamas plyteles. Per šventes, gimtadienius pinigų duodavo ne po daug, bet duodavo. Nežino, kaip elgėsi brolis su V., tačiau nėra mačiusi jų muštynių. Brolis buvo oficialiai vedęs, bet kodėl nutrūko jo santuoka, nesidomėjo. Jis su ta žmona ir dabar kažkada neseniai buvo susitikęs. 1000 litų davė V. seseriai laidotuvėms.

Liudytoja T. J. apklausta teisme parodė, kad kaltinamasis iš pradžių gyveno su žmona 4 aukšte, paskui su V. susipažino ir gyveno 75 bute. Paskutinį kartą prieš įvykį su V. bendravo antradienį, o ketvirtadienį jai pasakė, kad ši mirė. V. pažinojo nuo 13–14 metų. Nežino, ar M. dirbdavo, nes tuo nesidomėjo. Iš Darbo biržos nieko negaudavo. O. išlaikė M., jį rengė ir maitino. V. negerdavo, ji tik pasėdėdavo, pabendraudavo kompanijoje, stikliuką pridėdavo prie lūpų ir pastatydavo, tačiau grįžusi iš ligoninės, paskutinėmis dienomis gėrė. Atėjusi pas ją, skundėsi, kad yra nusikankinusi, kad nuo visko pavargo, tapo nervinga. Tada ir išgėrė, bet prieš tai V. negerdavo. Nėra mačiusi jos girtos. Jeigu nukentėjusioji su kaltinamuoju susipykdavo, tai po valandos susitaikydavo ir namo eidavo kartu. V. jį mylėjo, bet sakydavo, kad pavargo, sakydavo, jog jis nenori dirbti. Jei V. ateidavo pas ją viena, tai A. irgi po kokio pusvalandžio ateidavo. Pažįsta Z. J.. Jie visi yra draugai. Ji nežinanti ir nemananti, jog J. ir V. buvo meilužiai. Kartais visi jie likdavo nakvoti jos bute. A. su Z. gulėdavo ant grindų, o ji su V. ant sofos. Sužalotą V. matė antradienį, dieną prieš jos mirtį. V. atėjo su A. Ji buvo sumušta, matėsi mėlynės ant rankų ir po akimi. Dėl to, kad buvo sumušta, V. atsisakė kelionės pas mamą į Vilkaviškio rajoną, nes nenorėjo mamai rodytis su mėlynėmis. A. atėjo ryte, išgėrė butelį, manė, kad jie namo išėjo, po to vėl atėjo apie 17 valandą. Kur jie buvo išėję, nežino. Kai atėjo, V. sakė, kad nori atsigulti, blogai jaučiasi. Ji nesakė, kad ją dar kartą sumušė. Pradėjo bartis. A. ėmė ją badyti su atsuktuvu, ant grindų matėsi kraujas. A. išvariusios iš kambario, o V. iškvietė policiją. Visa tai buvo vakare. Ji nerašė pareiškimo policijai. Policija jį išsivedė, bet po pusvalandžio A. jai paskambino, jie susitaikė ir V. išėjo. Jai sakiusi, kad neitų, bet ji pasakė, kad viskas bus gerai. Jos daugiau nematė.

Liudytojas Z. J. apklaustas teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Gyveno Žvejybos uosto rajone. Santykiai su juo buvo normalūs. Susitikdavo ir su kaltinamuoju, ir su O. Su jais susitikdavo ir pas T., ir pas juos namuose buvęs bei vieną kartą nakvojęs. Paskutinį kartą pas juos į namus buvo užėjęs kelios dienos prieš nužudymą, atrodo, sekmadienį, pasiskolinti 50 litų. Su A. išgėrė butelį degtinės. Tą naktį jis miegojo V. O. bute. V. su A. susiginčijo, pradėjo bartis, V. iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai A. išsivežė. V. sakė, kad eis pas draugę, jis taip pat ruošėsi išeiti. Tuo metu grįžo A. ir V. pasakė, kad niekur nebeis. Kai skolinosi iš V. pinigus, matė kraujosruvą prie akies, mėlynes ant jos rankų.

Su V. tik bendravo, bet jokių santykių, kuriuos nurodo A. M., nebuvo, be to, jis niekada dėl to nepriekaištavo. A. M. pažįsta apie 5–6 metus. Iš matymo jį pažįsta dar ilgiau. Nežino, ar M. dirbo, ar Darbo biržoje buvo užsiregistravęs. Nežino, iš kokių lėšų jis pragyveno. Kad V. nužudyta, sužinojo iš T.

Liudytojas Ž. Ž. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip kaimyną. Kad kaimynė nužudyta, sužinojo po dviejų dienų, pažiūrėjęs žinias per televiziją. Atsimena, kad tada naktį girdėjo įprastinius jų barnius, buvo eilinė diena jų gyvenime. Toje šeimoje nuolat vykdavo barniai. Kaimynų triukšmą girdėjo vakaro pradžioje, galėjo būti apie 21 valandą, girdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiosios balsus. Naktį buvo šurmulys, suprato, kad buvo atvykusi policija, greitoji medicinos pagalba. Ten gyveno 6 metus, pastaruosius metus barniai kildavo nuolat. Kaimyną neblaivų matydavo nuolat, o kaimynę žymiai rečiau. Matydavo juos ir abu girtus. Būdavo, kad ryte jie pešasi, o vakare vaikšto už rankų susikibę. Nežino, iš kokių lėšų kaltinamasis gyveno. Jis gerdavo, matydavo jį prie šiukšlių konteinerių. Kaimynė kartais slėpdavo veidą, būdavo sumušimų, bet smarkiai sumuštos nematė. Nėra matęs, kad kiti kaimynai kviestų policiją, jis su kaimynais tik pasijuokdavo iš kaltinamojo ir tos moters. Konfliktų priežasčių nežino, nes tuo nesidomėjo.

Liudytoja R. Š. apklausta teisme parodė, jog dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje. Buvo atvykusi į įvykio vietą pagal iškvietimą. Kaltinamasis pasitiko kieme. Buvo tamsu, jis sakė, kad pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Einant link buto, sakė, kad moteris dūsta. Nukentėjusioji gulėjo lovoje nusisukusi į sieną, buvo nuoga, matėsi, kad subadyta. Suprato, kad ji negyva. Paklausus, kas taip padarė, kaltinamasis atsakė, kad jis. Ji matė vieną dūrį šone, ant kūno buvo daug įvairaus senumo mėlynių. Kaltinamasis sakė, kad jis ją mušė, nes ji nevirė valgyti, pasakė ir kitokių kvailų priežasčių. Virtuvinis peilis buvo padėtas atvirai ant stalo, ant jo matėsi kraujas. Kaltinamasis juokėsi, buvo neblaivus. Jis buvo gerai nusiteikęs, sakė dūrė, nes nevirė valgio. Nuo kvietimo iki atvykimo praėjo nedaug laiko – 8–10 minučių. Nukentėjusiosios oda jau buvo pabalusi, atrodė, kad nukentėjusioji mirė jau prieš kelias valandas. Kraujo buvo ant fotelio, tualete, vonioj, koridoriuje, lova buvo visa kruvina, kruvinas kilimas. Kraujas jau buvo sustingęs. Grumtynių pėdsakų nebuvo. Butas buvo idealiai tvarkingas, lentynose viskas gražiai sudėta, matosi, kad buvo gera šeimininkė.

Liudytojas G. J. parodė, jog vyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kaltinamasis pasitiko, sakė, kad jo draugei blogai, nuėjo kartu į kambarį. Kambaryje pamatė lovoje gulintį apklotą kūną. Ant kūno buvo daug mėlynių, matė vieną durtinę žaizdą. Moteris buvo mirusi. Mano, kad nukentėjusioji buvo mirusi prieš pusantros ar dvi valandas, nes jau buvo odos pakitimų, buvo prasidėjęs lavoninis stingimas. Kaltinamasis paaiškino, kas įvyko, pasakė, kad prieš porą valandų turėjo lytinį aktą. Jis blaškėsi po kambarį, skambino motinai. Kaltinamasis nebuvo nei išsigandęs, nei nusiminęs. Jis paklausė, ar moteris tikrai mirusi. Mano, jog kaltinamasis buvo neblaivus. Nukentėjusioji mirė dėl vidinio kraujavimo. Kraujo buvo daug. Peilis buvo ant stalo, kaltinamajam nematant, peilį padėjo ant palangės. Mirusiajai ant kūno buvo daug įvairaus senumo kraujosruvų. Klausiamas, ar mušęs ją, kaltinamasis pasakė, kad ji buvo išėjusi pas draugą, o kai grįžo, mušė. Mirusiosios veido sužalojimų neatsimena, bet ant kūno buvo daug mėlynių. Netikrino, ar buvo sužalotas kaltinamasis. Jo nuomone, kaltinamasis buvo labai girtas. Išvyko sulaukę policijos pareigūnų.

Iš GMP kvietimo kortelės duomenų (t. 1, b. l. 107) matyti, kad medikams apie sužalotą V. O. buvo pranešta 2010 m. gegužės 19 d. 23.51 val. Atvykę pagal iškvietimą 23.56 val., jie konstatavo nukentėjusiosios mirtį.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 4–25) patvirtina, kad bute (duomenys neskelbtini), 2010-05-20 00.30 val. rastas lovoje gulintis nuogas V. O. lavonas su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, nugaroje, rankose, kojose, durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos apatinės dalies kairėje pusėje. Prie lovos – kraujo pėdsakai. Kambaryje, kuriame buvo lavonas, ant stalo rastas ir paimtas peilis su kraujo sutepimais. Kraujo sutepimai užfiksuoti ir kitame kambaryje ant sofos, ant vonios elektros jungiklio. Vonioje skalbimo mašinoje rasti rausvi marškiniai su kraujo sutepimais, vonioje rasti užmerkti du kruvini rankšluosčiai. Ties kriaukle šepetys su drėgnu, galbūt kruvinu skuduru.