- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 2-291-155/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31638-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), V. L.
- Trečiasis asmuo
- A. R., S. G., S. R., L. R.
- Kategorijos
- 2.1.27Bylinėjimosi išlaidos
dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui T. D., atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei N. M., atsakovui V. L., trečiajam asmeniui A. R., nedalyvaujant atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui, tretiesiems asmenims S. G., S. R., L. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį, pareikštą atsakovams (duomenys neskelbtini), V. L., UAB (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims S. G., S. R., A. R., L. R. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pirminį ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų: 1) 756 Lt turtinės žalos atlyginimo 2) 6 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-07-02 vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambario lubos ir sienos. Įvykio metu butas buvo apdraustas pas ieškovą būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, apskaičiuoti nuostoliai ir išmokėta 756 Lt draudimo išmoka. Ieškovas išsiaiškino, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esantis butas Nr. 7, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui V. L., ir kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą (duomenys neskelbtini) A. I. geruoju ragino atsakovus atlyginti užpylimo metu padarytą žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta iki šiol. Ieškovas pažymi, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Del kokios priežasties užpylimo atveju teka vandui iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis tik įrodo, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas (duomenys neskelbtini), pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Atsakovas mano, kad draudėjui (V. L.) dėl įvykio civilinė atsakomybė nekyla, nes užliejimas įvyko ne iš draudėjo buto vamzdžio, o iš bendrojo naudojimo vamzdžio. Atsakovas pažymi, kad ant lubų ir sienų liejimo vietoje atsiradęs pelėsis, o pelėsis yra ne vienkartinio užliejimo pasekmė, atsiranda per ilgą laiką. Atsakovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini), gyventojai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę bei į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu išsiaiškinti palėsio atsiradimo priežastis, kadangi kategoriškai nesutinka, jog užliejo žemiau esantį butą. UAB (duomenys neskelbtini) 2012-11-16 raštu pateikė informaciją, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), esančio kambario sieną, buvo pastebėtas pelėsis, todėl buvo pakeista sukorodavusi vamzdyno atkarpa tarp aukštų. Tokiu būdu vandens židinys buvo surūdijęs bendrojo naudojimo vamzdis, už kurio sutvarkymą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą už bendrastatybinius darbus, sumą padalinant visiems daugiabučio gyventojams. Todėl šiuo atveju neesant draudėjo atsakomybei, negali būti svarstoma ir draudiko atsakomybė. Pažymėjo, jog pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 punktą Nr. 204.3.4., draudimo išmoka yra nemokama, jei atsakomybė kyla dėl bendrojo naudojimo patalpų ir kitų pastato elementų eksploatavimo. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o būtent sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, skirtą draudimo teisiniams santykiams, todėl prašo šiuo atveju taikyti pasibaigusios ieškinio senaties pasekmes. Atsakovas 2012-09-28 dienos pranešimu atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal ieškovo pretenziją, todėl pasak atsakovo ieškinys pareikštas praleidus minėtą vienerių metų ieškinio senaties terminą Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.
A. V. L. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2007-09-08 dienos gyvena S. R. kartu su sutuoktiniu. S. R. bendravo su bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenančia R. A., kuri informavo, jog bute, esančiame po (duomenys neskelbtini), butu, kuriame ji gyvena, kaupiasi pelėsis. Atsakovas gavęs ieškovo pretenziją apie tai informavo draudimo bendrovę pas kurią buvo apsidraudęs. Ši draudimo bendrovė atsakovui žadėjo, jog susisieks su ieškovu ir išspręs visus kilusius klausimus. Be to atsakovas V. L. ir R. A. papildomai, savo iniciatyva kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), tam kad išsiaiškinti, kokie darbai buvo atliekami butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šie nurodė, kad buvo keistas bendro naudojimo vamzdis, tarp pirmo ir antro aukšto atkarpos dėl sukorodavusio vamzdžio, kurio pasekoje atsirado pelėsis. Todėl atsakovas įsitikinęs, kad užliejimas įvyko ne iš atsakovui priklausančio buto vamzdžio, o iš bendrojo naudojimo vamzdžio. Minėtame bute jokių remonto darbų nebuvo atliekama. Ieškovas teigdamas, kad apliejimas įvyko iš atsakovo buto, remiasi tik L. R. parodymais, o pastaroji nė karto nėra pareiškusi noro apžiūrėti buto ir nėra buvusi viduje, taip pat ir ieškovo atstovas nėra kreipęsis nei į buto savininką, nei į tame bute esančius asmenis dėl minėto buto apžiūros. Tik sunaikinimo-sugadinimo akte nurodyta, jog 2012-07-23 pirmadienį, 12.51 val. buvo negalima pateikti į butą. Atsakovas pažymi, kad jo bute gyvena jo dukra S. R. su sutuoktiniu, abu yra darbingi asmenys ir darbo dienomis dirba. Atsakovo nuomone, ieškovas būdamas savo sryties profesionalu, neatliko visų būtinų veiksmų nustatyti kokiomis aplinkybėmis atsirado žala, sužinojęs, kad žala kilo dėl bendro naudojimo vamzdžio sukorodavimo, nepripažino šio fakto ir nepagrįstai pateikė teismui ieškinį atsakovo atžvilgiu.
Taip pat atsakovas palaiko (duomenys neskelbtini) argumentaciją dėl senaties taikymo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo įtraukti papildomai į bylą bendraatsakoviu : pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių (duomenys neskelbtini) bei trečiaisiais asmenimis – S. R., A. R. ir L. R.. Papildomai pažymėjo, jog ieškovo atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. išaiškino, kad užpylimas įvyko per butų Nr. 2 ir Nr. 7 perdangą. Todėl ieškovas mano, kad tai įrodymas, jog butas Nr. 2 užpiltas iš viršuje esančio buto Nr. 7. Užpylimas įvyko dėl bute Nr. 7, esančio trūkusio korozijos paveikto vandentiekio sistemos vamzdžio, t.y. vamzdis trūko dėl jo nepriežiūros. Mano, kad šį vamzdį turėjo prižiūrėti šio buto savininkas (valdytojas) ir pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas (duomenys neskelbtini), pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad kaip matyti iš patikslinto ieškinio, byloje nėra ginčo tarp šalių, kad užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo vamzdžio korozijos. Nors ieškovas teigia, kad vamzdis neva trūko draudėjo bute, tačiau tokį teiginį paneigia prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad sukorodavo vamzdyno atkarpa tarp aukštų, o ne draudėjo bute esantis vamzdis. Tuo tarpu draudėjo butas ne tik nebuvo užlietas, bet jame nebuvo ir jokių vizualių vandens tekėjimo ar vamzdžių korozijos požymių. Pažymi, kad ieškovas klaidina teismą, jog už bendrojo vamzdžio priežiūra yra atsakingas tik draudėjas nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-483/2005, kurioje buvo nagrinėjamos visiškai kitos aplinkybės nei nagrinėjamos bylos. Ieškovo teiginiai, kad tik bute Nr. 7 gyvenantis asmuo turėjo galimybę nuolat stebėti bute esančių vamzdžių būklę, yra nepagrįstas, kadangi vamzdis sukorodavo tarp aukštų. Atsakovas neprivalo tikrinti vamzdžių būklės tarp aukštų, išsiardęs savo gindis ar betoną, stebėti ar nekoroduoja vamzdžiai. Tai neatitinka ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo patikslintą ieškinį atmesti.
A. V. L. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog atsakovas V. L., būdamas (duomenys neskelbtini), buto savininku gali būti labiau atsakingas (jei nebūtų apdraudęs minimo turto) už atsiradusią žalą, nei bet kuris kitas gyvenamojo namo bendraturtis, klaidina nurodęs neteisingai LAT nutartyse nurodytas aplinkybes. Vamzdis, kurį pakeitė UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo net išoriškai matomas bute, buvo giliai sienoje ir jo remontas buvo atliekamas sugadinant sienos apdailą ir išgriaunant dalį sienos. Šiuo atveju sugedo bendro naudojimo instaliacija ir dėl jos negali būti atsakingas savininkas, kurio butas yra arčiausiai vamzdžių. Atsižvelgus į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, jog šioje byloje kilo ginčas kurioje vietoje buvo sukorodavęs vamzdis, kuris padarė byloje minimą žalą, nes proceso šalys nurodė skirtingas aplinkybes. Pasak ieškovo atstovo, objektyviai įsitikinti, kur buvo vamzdis (atsakovo L. buto ribose ar ne) ieškovas negalėjo, nes bylos aplinkybės yra painios. Ieškovo ekspertas S., nuvykęs į įvykio vietą, negalėjo nustatyti šių aplinkybių, nes jo neįleido į atsakovo butą, jis nustatė, kad vandens užpylimas įvyko per perdangą, todėl objektyviai nustatyti, kur įvyko užpylimas byloje nėra galimybės. Ieškovas mano, kad užpylimas įvyko iš buto Nr. 7 ir šio buto savininkai turėtų atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovas neneigia aplinkybių, kad šis vamzdis galėjo būti bendrojo naudojimo inžinierinė įranga, tačiau ieškovo nuomone šiuo atveju yra atsakingas buto Nr. 7 savininkas bei bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurie neprižiūrėjo vamzdžių. Ieškovas pažymi, kad jeigu teismas nutrauktų bylą dėl suėjusio ieškinio senaties termino pareikštą atsakovui (duomenys neskelbtini), tai ieškinys turėtų būti nagrinėjamas kitų atsakovų - V. L. atžvilgiu, nes šiuo atveju yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo manymu, ieškinys galimai gali būti netenkinamas visiškai, bet iš dalies turi būti tenkinamas. Kkonkrečiai negalėjo nurodyti kurioje dalyje ieškinys turėtų būti patenkintas. Iš esmės sutinka, jog įvykis įvyko dėl bendrojo naudojimo vamzdžio sukorodavimo ir remiasi specialisto Steckio padaryta išvada. Negalėjo atsakyti į klausimus apie užėjimo į atsakovų butą Nr. 7 aplinkybes, kadangi neturi apie tai informacijos, pripažįsta faktą, kad pagal specialisto akte nurodytus duomenis, buvo bandyta patekti į butą darbo dieną, darbo metu apie 13.00 val. Pažymėjo, kad teikia subrogacinį reikalavimą, todėl ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie įvykį, o apie tai ieškovas sužinojo 2012 m. liepos 2 d. Dėl to ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovė palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad jų draudėjas neprivalėjo prižiūrėti bendrojo naudojimo sukorodavusio vamzdžio, kadangi šie vamzdžiai yra tarp aukštų, kad atsakovas remiasi ne pamąstymais kaip ieškovo atstovas, o rašytiniais įrodymais. Namo administratorius UAB (duomenys neskelbtini) pateikė rašte informaciją, kad buvo pakeista sukorodavusi vamzdyno atkarpa tarp aukštų. Tokia išvada padaryta realiai apžiūrėjus vamzdžius. UAB (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodė, kad vamzdynas buvo tarp aukštų, o ne atsakovo L. bute. Tokio vamzdyno negalėjo matyti ir prižiūrėti nei draudėjas, nei tretieji asmenys. Todėl kaltinti atsakovą L., kad jis neprižiūrėjo yra nesąžininga, neprotinga ir neteisinga. Be to draudėjo bute jokio vandens užliejimo nebuvo, nereikėjo ir draudikui draudėjui atlyginti žalos. Ieškovo nurodyta LAT nutartis yra klaidinanti, kadangi faktinės aplinkybės yra skirtingos. Todėl atsakovas įsitikinęs, kad aplinkybės, jog vamzdis sukorodavo ne atsakovo L. bute, yra įrodytos ir ieškinys turi būti atmestas. Be to atsakovas mano, kad ieškiniui turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio praleidimo pasekmes atsakovas prašo taikyti. Taip pat prašo atsižvelgti ir į aplinkybes, jog ieškovo atstovas teismo posėdžio metu buvo pareiškęs, jog atsakovas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. L. nėra tinkami atsakovai, kas irgi pabrėžia, kad šiuo atveju buvo pateiktas nepagrįstas ieškinys.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. L. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad namas yra senas ir visas vamzdynas yra už sienos. Jo kaimynas iš apačios buvo nurodęs, kad šlampa sienos. Tvarkant vamzdžius buvo išdaužtos grindys, betonas, pakeisti vamzdžiai, kurių nesimatė bute ir kurie buvo tarp namo aukštų.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. R. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo jokio užliejimo. Jis gavęs nusiskundimą dėl vandens pratekėjimo, apžiūrėjo visą butą Nr. 7, jame nerado jokio pratekėjimo. Dėl šių aplinkybių pranešė namo administratoriui. Šie atvyko, apžiūrėjo ir nustatė, kad tarp aukštų iš karšto vandens vamzdžio kaupėsi drėgmė, tačiau taip buvo ne dėl iš jo buto tekanęio vandens. Remontuojant ardė grindis tam, kad būtų pasiekti šiuos tarp aukštų esantys bendrojo naudojimo vamzdžiai. Išardžius rastas karšto vandens vamzdis, kuris nuo senumo buvo supūvęs, praleido vandenį. Tretysis asmuo nurodo, kad įvykio aplinkybės yra aiškios, kad ieškovui reikėjo jomis pasidomėti, iki galo įsitikinti viskuo, o ne imtis nepagrįstų kaltinimų vienam butui, esančiam virš nukentėjusiojo buto. Šiuo atveju buvo pakeistas bendrojo naudojimo vamzdis, esantis tarp aukštų, taip kilusi problema buvo pašalinta. Pažymėjo, jog tretysis asmuo dėjo pastangas, kad būtų rastas vandens nutekėjimo židinys, dėjo visas pastangas išspręsti kilusias problemas, kad jie yra nekalti ir neturi atsakyti už reikalaujamą žalą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškinys atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2012-01-20 tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens S. G. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (Būsto draudimo liudijimo serija LD Nr. 96330291), kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudiminis laikotarpis nuo 2012-01-21 iki 2014-01-20, pasirinktas standartinis pastatų draudimo variantas, t.y. draudimas ir nuo vandens (b.l. 10-11). 2012-07-23 ieškovo AB (duomenys neskelbtini) vyresnysis žalų ekspertas S. S., dalyvaujant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko S. G. nuomininkei L. R., surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodė, jog nuomininkės L. R. teigimu, jos nuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš virš aukščiau esančio buto Nr. 7. Nuomininkės teigimu šio buto (Nr. 7) savininkai nesenai pasidarė remontą, keitė vamzdynus, ko pasekoje buvo aplietas vandeniu jos nuomojamas butas. Ieškovo ekspertas pažymėjo, jog 2012-07-23 d. 12 val. 51 min. (darbo dieną, pirmadienį) buvo bandyta užeiti į butą Nr. 7, tačiau niekas neatidarė durų, iš bylos duomenų ir ieškovo atstovo paaiškinimo teisme paaiškėjo, jog daugiau užeiti į šį butą nebandyta. Ekspertas savo akte surašė bute Nr. 2 esantį turtą, kuris buvo sugadintas dėl drėgmės (b.l. 12-16). Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką – 756 Lt (b.l. 17-19). Iš JAR registro išrašo matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris paminėtas ieškovo eksperto surašytame akte kaip užliejimo židinys, savininku yra atsakovas V. L. (b.l. 20-21). 2012-08-31 ieškovas pateikė atsakovui V. L. 2012-08-31 pretenziją (b.l. 22). Bylos duomenimis atsakovas atsisakė šią pretenziją tenkinti. Atsakovo butas šio įvykio metu buvo draustas civiline atsakomybe pas atsakovą (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-32). Apie susidariusią situaciją 2012-08-10 d. buvo informuotas atsakovas namo administratorius (duomenys neskelbtini), kuris nuvyko nurodytu adresu ir apžiūrėjus butą Nr. 2, pastebėjo pelėsį. Pelėsio atsiradimo priežastis nebuvo įmanoma nustatyti, todėl gavus buto Nr. 7 savininkų leidimą buvo atidengta vidinė siena problemai nustatyti, bei nustatyta, kad buvo sukorodavusi vamzdyno atkarpa tarp aukštų, kuri buvo pakeista ir išlaidos padalintos visiems namo gyvnetojams kaip bendrastatybiniai darbai (b.l. 33-34). 2012-09-28 ieškovas pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini), 2012-09-28 pretenziją (b.l. 36). Bylos duomenimis atsakovas atsisakė šią pretenziją tenkinti. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metų nustatyta, kad bute Nr. 2 įvykio metu gyveno trečiasis asmuo L. R., o bute Nr. 7 įvykio metu gyveno tretieji asmenys A. R. ir S. R. (atsakovo V. L. dukra su vyru), kuriems atsakovas leido gyventi šiame bute.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog vandens šaltinis buvo ne iš buto Nr. 7, tačiau sukorodavusi vamzdyno atkarpos tarp aukštų, t.y. bendrojo naudojimo vamzdžiai, kurie sukorodavo ir juose kaupėsi drėgmė. Be to nurodė, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nesistengė ištirti visų įvykio aplinkybių, nesistengė apžiūrėti buto Nr. 7, tai pažymėjo ir akte. Kuriame nurodė, jog ieškovo atstovas buvo nuvykęs vieną kartą, darbo dieną, darbo metu, kai visi buto gyventojai dirbo, nepaliko jiems jokių pranešimų, neskambino telefonu suderinti apžiūros laiką, kad remiasi ieškinyje nepagrįstomis aplinkybėmis bei prielaidomis.
Dėl ieškinio senaties taikymo, kurią atsakovai prašo taikyti. LR CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 d. – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką. Šiuo atveju atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, jog LR CK 1.125 str. 7 d. numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, todėl pasak atsakovų ieškinys paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą. Šie atsakovų argumentai yra atmestini. LR CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., (duomenys neskelbtini), sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovams kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisių santykių atsirandantiems reikalavimams, tuo tarpu reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Šiuo atveju ieškovas pareiškė subrogacinį reikalavimą. Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), o draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Todėl šiuo atveju ieškovui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento – 2012-07-02. Kadangi ieškovas ieškinį pateikė nepraėjus trijų metų ieškinio senaties terminui, ieškinio senatį taikyti nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovams dėl žalos atlyginimo (vandens užliejimo atveju). Kaip ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, nagrinėjamu atveju atsirado žala ne bendrosios dalinės nuosavybės objekte, o atsakovui V. L. priklausančiame bute Nr. 7, todėl pasak ieškovo už žalą atsako solidariai atsakovai V. L., (duomenys neskelbtini) bei namo administratorius (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo posėdžio per baigiamasias kalbas, ieškovo atstovas jau pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad galimai atsakovai V. L. ir (duomenys neskelbtini), nėra tinkami atsakovai, o atsakyti turi tik UAB (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovo atstovas vis dėl to pripažino, jog žala galimai atsirado bendrosios dalinės nuosavybės objekte. Tuo tarpu atsakovai visiškai nesutiko su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, šią nuomonę palaikė viso proceso metu bei nurodė, jog sukorodavusi vamzdyno atkarpa (kuri sukėlė žalą butui Nr. 2) buvo tarp aukštų, o ne V. L. bute Nr. 7 bei nurodė, kad ieškovas visiškai neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių ir net nesistengė to daryti, bei rėmėsi tik buto Nr. 2 nuomininkės parodymais (nuomone), pažymėjo, jog tiek pati nuomininkė, tiek ieškovo atstovai net nėra buvę įėję į buto Nr. 7 vidų. Todėl pasak atsakovų, ieškovo atstovui ir yra painios šios visos aplinkybės, nors pasak atsakovų šios aplinkybės yra aiškios.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014)
Ieškovas nepateikė įrodymų (be fakto, jog buto sugadintos nuo drėgmės (pėlesio) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos), patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus, jog butas Nr. 2 buvo užpiltas iš (duomenys neskelbtini), buto. Ieškovo atstovo (ieškovo eksperto) ir buto Nr. 2 nuomininkės L. R. nuomonė nėra objektyvus įrodymai vertinant užpilimo židinį, kadangi kaip byloje nustatyta, nei nuomininkė, nei ieškovo atstovas (ekspertas) net nebuvo užėję į butą Nr. 7 ir išsamiau įvykio aplinkybių nesiaiškino, o tiesiog padarė prielaidas, jog vanduo teka iš viršuje esančių patalpų (buto Nr. 7), nepateikdami teismui tai patvirtinančių įrodymų. 2012-07-23 dienos užpylimo turto sunaikinimo-sugadinimo akte nurodyta, jog 2012-07-23, 12.51 val. bandyta nesėkmingai pateikti į butą Nr. 7, tačiau pažymėtina, jog 2012-07-23 buvo pirmadienis, t.y. darbo diena (kaip atsakovai ir tretieji asmenys nurodė, tuo metu tame bute Nr. 7 gyvenę R. tokiu metu dirba ir namuose nebūna), tai objektyviai vertinant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus atsakovai negalėjo būti namie. Daugiau įrodymų, jog buvo bandyta patekti į šį butą apžiūrai, ar bandyta susisiekti, teismui nepateikta. Iš bylos duomenų (šalių paaiškinimų, paties ieškovo pripažinimo baigiamosiose kalbose, iš UAB (duomenys neskelbtini) raštų dėl informacijos pateikimo) teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žala, atsiradusi ne iš buto Nr. 7, o iš sukorodavusio vamzdyno atkarpos tarp aukštų, t.y. iš kito šaltinio, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objekte (namo bendrasavininkių bendrojoje nuosavybėje). Todėl įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu yra pagrindas daryti išvadą, kad S. G. priklausantis butas buvo užpiltas ne iš atsakovui V. L. priklausančio buto Nr. 7. Pripažintina, kad ieškovas savo poziciją nagrinėjamu atveju grindžia tik prielaidomis ir buto Nr. 2 nuomininkės samprotavimais, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių, kad žalos (drėgmės) kilimo židinys buvo bute Nr. 7, o teismas priimdamas procesinius sprendimus negali remtis prielaidomis. Pažymėtina, kad ieškovas byloje atsakovu įtraukė UAB (duomenys neskelbtini) kaip namo administratorių, jog šis privalėjo prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdį ir atsako už jo padarytą žalą. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) savo pareigas vykdė taip, kaip nustato teisės aktai, gavęs informaciją telefonu apie pelyjančią (duomenys neskelbtini), kambario sieną, nuvyko nurodytu adresu, apžiūrėjo ir nustatė pelėsio (drėgmės) atsiradimo priežastis. Pati drėgmės atsiradimo priežastis buvo sukorodavusi vamzdyno atkarpa tarp aukštų, iki kurios prieiti teko ardyti buto Nr. 7 sieną (grindis), visus bendrastatybinius darbus šis atsakovas įvykdė bei sukorodavusį vamzdį pakeitė. Jokių tai paneigiančių įrodymų (be paties žalos atsiradimo fakto) ieškovas nepateikė. Vien tik žalos atsiradimas dėl nematomo atvirai vamzdžio (kuris yra tarp aukštų) nėra pakankamas atsakovo kaip daugiabučio namo prižiūrėtojo atsakomybės pagrindas. Teismo vertinimu, atsakovas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes. Tokie vamzdžiai rūdija iš vidaus ir jų pamatyti paprastai nepavyksta, neišardžius atitinkamos sienos. Taigi atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės vizualiai įvertinti vamzdžio būklės iki jo sukorodavimo. Be to iki įvykio niekas drėgnomis sienomis namo administratoriui nesiskundė (apie tai teismui nepateiktą jokių įrodymų), todėl namo administratorius neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad šio tarp aukštų buvusio vamzdyno būklė bloga, jį būtina keisti, ir dėl to imtis žalą užkardančių veiksmų. Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kaltės dėl atsiradusios žalos taip pat nėra. Be to pažymėtina, kad ieškovas byloje ieškinyje nepatraukė atsakovais visų bendraturčių, nors kaip byloje yra nustatyta, buto Nr. 2 drėgmės (žalos atsiradimo) priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte. Už namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą yra atsakingi visi bendraturčiai (t.y. ieškovas turėjo įrodinėti visų šio (duomenys neskelbtini), namo bendraturčių kaltę), ir kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (LAT nutartis Nr. 3K-3-204/2014).
Atsižvelgus į šias visas aplinkybes ir nenustačius byloje įtraktų atsakovais (V. L., UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.248 str.), ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str.).
Atsakovai bylinėjimosi išlaidų neprašė priteisti.
Valstybė patyrė 14,20 EUR (49,02 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovo priteistina 14,20 EUR suma išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269, 270, str.
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą apeliaciniu skundu.