Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui H. S. (H. S.), pareiškėjo atstovui Viliui Striužui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Užumeckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. (H. S.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas H. S. 2016-04-25 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymą Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymą Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymą Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta kvalifikacinė klasė; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas H. S. 2016-12-08 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2016-11-10 įsakymą Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui H. S.; 2) grąžinti pareiškėją H. S. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2016-11-10 iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-16 nutartimi administracinės bylos pagal aukščiau nurodytus pareiškėjo skundus sujungtos, suteikiant administracinei bylai Nr. eI-386-281/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01678-2016-4.

Atsižvelgiant į tai, teisme bus nagrinėjami toliau nurodyti pareiškėjo skundo reikalavimai: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymą Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymą Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymą Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta kvalifikacinė klasė; 4) panaikinti 2016-11-10 įsakymą Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui H. S.; 5) grąžinti pareiškėją H. S. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas; 6) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2016-11-10 iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; 7) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigose nuo 2012-02-22 laimėjęs konkursą. Po 2015 m. savivaldybės tarybos rinkimų atėjusi nauja politinė savivaldybės vadovybė pareikalavo pareiškėją trauktis iš tarnybos. Pareiškėjui tai daryti atsisakius, prasidėjo veiksmai, kuriais buvo siekiama jį sukompromituoti ir atleisti iš valstybės tarnybos. 2016-03-23 įsakymu Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2016-04-01 įsakymu Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2016-04-18 įsakymu Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“ pareiškėjui sumažinta kvalifikacinė klasė, galiausiai 2016-11-10 įsakymu Nr. 41-636 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjas teigia, kad skundžiami įsakymai priimti nesant teisinio pagrindo, neteisėti, todėl naikintini, jais siekiama neteisėtai atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Visi veiksmai, susiję su kliūčių statybvietėje M. K. Čiurlionio g. 3, Vilniuje buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, nebuvo. Atsakovas netinkamai ištyrė visas aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiką kaip tarnybinius nusižengimus, nes nėra pažeidimo sudėties, o taip pat ir pareiškėjo kaltės. Dėl šios aplinkybės pareiškėjui nepagrįstai skirta antroji tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo tarnybinė veikla nepagrįstai įvertinta „patenkinamai“, o motyvų, kodėl priimta tokia išvada, atsakovas nepateikė. Pareiškėjo žiniomis, jo vadovaujamo departamento skyrių vadovų veikla įvertinta labai gerai. Nors įsakymas dėl atleidimo priimtas remiantis aplinkybe, kad pareiškėjas darbo laiku užsiėmė su valstybės tarnyba nesuderinama veikla bei tarnybos laiką naudojo politinės partijos veiklai, pareiškėjo teigimu, jis nepriklauso jokiai politinei partijai, vykdė visas savo tiesiogines funkcijas, atliko visus jam priklausančius darbus, dalyvavo savivaldybės posėdžiuose ir susirinkimuose. Atsakovas nevisapusiškai, neobjektyviai ir nesąžiningai tyrė visas aplinkybes, nepagrįstai pateikė pareiškėjui kaltinimus dėl nurodytų veiksmų, tarnybinio nusižengimo tyrimo atsakovas tinkamai neatliko, o pareiškėjo veiksmuose kaltės nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjui ginčijama nuobauda – pastaba – skirta už tai, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių žmonių ir transporto priemonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje, esančioje Čiurlionio g. 3, Vilnius, problemai spręsti, todėl pažeidė savo pareigybės aprašymo nuostatas. Atsakovas, prieš skirdamas nuobaudą, atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio metu nustatyta pažeidimo sudėtis, sudariusi pagrindą pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – skirta už tarnybinių nusižengimų daugetą – pareiškėjas padarė pažeidimą, susijusį su viešųjų ir privačių interesų deklaravimu, taip pat pažeidimus, susijusius su tiesioginiu tarnybos pareigų vykdymu. Pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė dukters darbo jo vadovaujamame departamente, be to, atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su dukters darbu – vizavo ir pasirašė jos parengtus dokumentus, priėmė sprendimus dėl atostogų. Pareiškėjas neužtikrino, kad Apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba būtų informuota apie Ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėties pakeitimus, pareiškėjas neužtikrinimo civilinės saugos pratybų organizavimo, neturėdamas įgaliojimų vadovavo 2014-10-31 ekstremalių situacijų komisijos posėdžiui ir pasirašė posėdžio protokolą, pareiškėjas neužtikrino Darbuotojų civilinės saugos mokymo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo kontrolės, nesiėmė konkrečių veiksmų dėl patalpų Savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro slėptuvei numatyti. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo vykdomas nepažeidžiant Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių reikalavimų. Tiesioginė pareiškėjo vadovė pareiškėjo veiklą įvertino patenkinamai, o Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija savo išvadoje pritarė tokiam vertinimui ir priėmė teisės aktuose numatytą siūlymą – suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Pareiškėjo veikla buvo vertinama objektyviai, pareiškėjui suteikta teisė pasisakyti tarnybinės veiklos vertinimo klausimais, tačiau atsižvelgta ne į subjektyvų pareiškėjo veiklos vertinimą, bet į faktus, rodančius, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pareiškėjui skirta dėl to, kad jis darbo laiku užsiėmė politine veikla, tarnybos valandas naudojo neefektyviai ir ne tik tarnybos tikslams, be to, pareiškėjas vilkino Savivaldybės tarybos pavedimų iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planą ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų duomenų perdavimo paslaugų viešąjį pirkimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas galimai neketino darbovietei išviešinti fakto, kad į rinkimų komisiją buvo pasiūlytas politinės partijos ir tuo būdu gintis nuo įtarimo pažeidus draudimą tarnybos laiko nenaudoti politinei veiklai. Pareiškėjas, būdamas atsakingu už viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą, neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomą laiką būtų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planą ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų viešąjį pirkimą, taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo būtinybę.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamentas pareiškėjui pateikė 2016-02-10 pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, nes pareiškėjas galimai nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat nevykdė savo tarnybinių pareigų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamentas pareiškėjui pateikė 2016-03-01 pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, nes pareiškėjas galimai nevykdė Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo reikalavimų.

Pareiškėjo 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. A154-774/16 (3.4.38-PD2) pasiūlyta pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją.

Pareiškėjo 2016-03-18 tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-60/16(3.4.53-PD3) pareiškėjui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėjas nuo 2014-10-14 nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių žmonių ir transporto priemonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje M. Čiurlionio g. 3, Vilniuje, problemai spręsti.

Pareiškėjo 2016-03-18 tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-61/16(3.4.53-PD3) pareiškėjui siūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už tai, kad jis nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų, taip pat neįgyvendino Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus veiklos koordinavimo ir kontrolės bei civilinės saugos priemonių vykdymo organizavimo ir kontrolės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-03-23 priėmė įsakymą Nr. 41-167, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, už tai, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų ir priemonių žmonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje, esančioje M. K. Čiurlionio g. 3, Vilnius, problemai spręsti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-04-01 priėmė įsakymą Nr. 41-197, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, už tai, kad pareiškėjas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat nevykdė savo tarnybinių pareigų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016-04-25 raštu Nr. S-699-(2.5) informavo, kad atlikto tyrimo išvadoje H. S. elgesio įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymu Nr. 41-216 pareiškėjui suteikta nuosekliai žemesnė, antra, kvalifikacinė klasė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento komisija 2016-10-21 pareiškėjui pateikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, nes pareiškėjas galimai pažeidė reikalavimą dalyvauti politinėje veikloje ne tarnybos metu, taip pat neužtikrino, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planą ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų viešąjį pirkimą, taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo būtinybę.

Pareiškėjo 2016-11-09 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 164-163/16(3.4.53-PD3) pareiškėjui siūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už tai, kad 2016 m. spalio 5-6 d. pareiškėjas darbo laiku užsiėmė politine veikla – dirbo Verkių rinkimų apygardos rinkimų komisijoje, be to, būdamas atsakingu už viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą, neužtikrino, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planą ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų viešąjį pirkimą, taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo būtinybę.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-11-10 įsakymu Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento direktoriui H. S.“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už tai, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 5-6 dienomis darbo laiku užsiėmė su valstybės tarnyba nesuderinama veikla, taip pat neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomą laiką būtų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planą ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų viešąjį pirkimą, taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo būtinybę.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastaba, griežtas papeikimas, atleidimas iš tarnybos bei įsakymo, kuriuo pareiškėjui sumažinta kvalifikacinė klasė, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi, valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos bei griežto papeikimo

Teismas pažymi, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. 41-167 pareiškėjui skirta už tai, kad pareiškėjas nuo 2014-10-14 nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių žmonių ir transporto priemonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje, esančioje M. K. Čiurlionio g. 3, Vilnius, problemai spręsti. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymu Nr. 41-197 pareiškėjui skirta kita tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, už tai, kad pareiškėjas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat neįgyvendino Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus koordinavimo ir kontrolės bei civilinės saugos priemonių vykdymo organizavimo kontrolės: būdamas atsakingu už Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus veiklos koordinavimą ir kontrolę, neužtikrino, kad Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba būtų nedelsiant informuota apie Ekstremalių situacijų komisijos ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėties pakeitimus, be to, neužtikrino civilinės saugos pratybų organizavimo, vadovavo ir pasirašė 2014-10-31 posėdžio protokolą, nors tokios teisės neturėjo ir neatliko kitų su Civilinės saugos skyriaus veikla susijusių funkcijų. Teismas pažymi, kad pranešimas apie pastarąjį tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pateiktas 2016-02-10, tuo tarpu pranešimas apie tarnybinį pažeidimą, susijusį su veiksmais statybvietėje pareiškėjui pateiktas 2016-03-01. Taigi matyti, kad atsakovas vienu metu turėjo informaciją apie visus aukščiau nurodytus galimus pareiškėjo tarnybinius pažeidimus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami 2016-03-23 ir 2016-04-01 įsakymai dėl tarnybinių nuobaudų – pastabos ir griežto papeikimo skyrimo.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išreiškęs poziciją, jog Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo „aplinkybes ir padarinius“ apima pažeidimų daugėtą bei jais sukeltų padarinių vertinimą. Kitaip aiškinant teisinį reguliavimą, skiriant tarnybines nuobaudas atskirai už kiekvieną iš nusižengimų, paaiškėjusių vienu metu, nebūtų galimybės pilna apimti įvertinti visų nusižengimo aplinkybių ir padarinių, individualizuoti nuobaudos, suderinti teisės pažeidėjui taikomos poveikio priemonės griežtumo ir teisinės atsakomybės tikslų. Tokiu būdu vienu metu paaiškėjus, kad buvo padaryta daugėtas nusižengimų ir esant šių nusižengimų realiai sutapčiai turi būti parinkta ir skiriama viena tarnybinė nuobauda, atitinkanti Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus bei 29 straipsnio 3 dalimi nustatytą griežtumo hierarchiją (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2009-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-164-09). Atsižvelgiant į tai, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas galimai netinkamai vykdo savo tarnybines pareigas, turėjo būti svarstomas vienos tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimas.

Nors atsakovė teigia, kad pareiškėjas nuo 2014-10-14 nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių grėsmę keliančiai tvorai pašalinti, teismas pažymi, kad byloje esanti faktinė medžiaga tai paneigia. 2014-11-17 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-2852114(2.1.15-SM4) patvirtina, kad statybvietė, esanti Čiurlionio g. 3, Vilniuje, yra aptverta tvarkinga ir saugia tvora, į statybvietę pašaliniai asmenys pateikti negali; viešosios tvarkos pažeidimų neužfiksuota. Vien aplinkybė, kad 2014-10-14 gautas pranešimas apie kliūtį ir saugumo užtikrinimo būtinybę M. K. Čiurliono g. 3, Vilniuje, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas H. S. atliko neteisėtus veiksmus. Paties atsakovo teigimu, pagal 2014-10-14 pareiškimą H. S. suformavo užduotį tuo metu Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo-Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pareigas ėjusiam J. M.. 2016-01-15 tarnybinis raštas Nr. A121-1013/16(2.1.19-PD3) patvirtina, kad į 2014-10-14 gautą pranešimą 2014-11-07 pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, jog leidimas aptverti statybvietę išduotas nuo 2007-10-03 galiojo iki 2009-12-31, pratęstas nebuvo, klausimas dėl kelio ženklų perduotas spręsti Eismo organizavimo skyriui. Eismo organizavimo skyriaus valdymo poskyrio vedėjas 2014-12-05 raštu informavo 2014-10-14 pranešimą padavusį pareiškėją, kad esantys kelio ženklai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pakartotinis atsakymas 2014-10-14 pranešimą padavusiam pareiškėjui pateiktas ir 2014-11-07. 2016-01-04 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-6/16(2.1.15-SM4) taip pat patvirtina, kad tvora pastatyta tvirtai, plyšių ir pažeidimų nėra. Vadovaujantis šiuo aktu Saugaus miesto departamentas 2016-01-04 pateikė atsakymą pareiškėjui Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3), kuriame nurodyta, kad tvora įrengta teisėtai. 2016-01-08 išduotas naujas leidimas aptverti statybvietę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes matyti, kad problema dėl tvoros, esančios M. K. Čiurlionio g. 3, Vilnius, visą ginčo laikotarpį buvo spręsta, pareiškėjas davė pavedimus spręsti skundus dėl minėtos tvoros. Be to, 2015 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjas įvertintas labai gerai, jam palikta suteikta pirma kvalifikacinė klasė ir pareikšta padėka. Teismas akcentuoja, jog esant tęstiniam, atsakovo teigimu nuo 2014-10-14, tarnybinių pareigų neatlikimui, šie rezultatai galimai atsispindėtų ir 2015 m. vertinimo išvadoje, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjas visą šį laikotarpį vertintas labai gerai, jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą nurodytu laikotarpiu, nėra.

Antroji tarnybinio tyrimo išvada 2016-03-18 Nr. A164-61/16(3.4.53-PD3) pareiškėjo padarytus pažeidimus sieja su aplinkybe, kad pareiškėjas nedeklaravo privačių ir viešų interesų, be to, nustatyti pažeidimai susiję su pareiškėjo vadovaujamo departamento Civilinės saugos skyriaus veiklos koordinavimu ir kontrole bei civilinės saugos priemonių vykdymo organizavimu ir kontrole, laikotarpiu, kai civilinės saugos skyrius neturėjo vadovo, tiesiogiai atsakingo už skyriaus funkcijų tinkamą vykdymą. Teismas, vertindamas pareiškėjo pažeidimus, susijusius su Civilinės saugos skyriaus vadovo funkcijų atlikimu, pasisako, kad vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. 40-505 patvirtinto Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punktu, šias pareigas einantis asmuo koordinuoja ir kontroliuoja Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus veiklą, o 7.8 punkte nustatytas reikalavimas organizuoti ir kontroliuoti civilinės saugos priemonių vykdymą. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo, kaip Saugaus miesto departamento direktoriaus funkcijos, nesutampa tu skyriaus vadovo funkcijomis, todėl pareiškėjas negali atsakyti už pareigų nevykdymą, jeigu šios pareigos jam oficialiai vykdyti priskirtos nebuvo. Nors pareiškėjas kaltinamas, kad neįvykdė Civilinės saugos skyriaus vadovui skirtų funkcijų, bet pareiškėjui pagal pareigybės aprašymą Civilinės saugos skyriaus vadovo pavadavimas nėra numatytas, taip pat pareiškėjui nebuvo duotas atskiras pavedimas atlikti Civilinės saugos skyriaus vadovo pareigas. Teismas pažymi, kad skyriaus veiklos priežiūra nėra skyriaus vadovo funkcijų vykdymas. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjui laikotarpiu, kai Civilinės saugos skyrius neturėjo vadovo, buvo duoti pavedimai atlikti skyriaus vadovo funkcijas ar kiti įgaliojimai dėl šių pareigų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareiškėjo veiksmų šiuo aspektu.

Vertinant tarnybinės nuobaudos paskyrimą už viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, analizavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nuostatas (17 str., 29 str. 1 d.), yra padariusi išvadą, jog tokiu atveju taikant tarnybinę atsakomybę yra būtinas VTEK sprendimas dėl VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo. Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, VTEK turi išimtinę teisę vertinti ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo. Toks teisės normos aiškinimas taip pat grindžiamas ir VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriuo nustatyta, kad VTEK gali siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą (žr. 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–1392/2013; šiuo aspektu taip pat žr. 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011). Nagrinėjamos bylos atveju, teismas daro išvadą, kad nesant VTEK sprendimo, jog pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ, atsakovas nepagrįstai paskyrė nuobaudą pareiškėjui. Teismas pažymi, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo išvada Nr. A164-61/16(3.4.53-PD3), kuria pareiškėjui siūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už tai, kad jis nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų priimta 2016-03-18. Įsakymas Nr. 41-197, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, už tai, kad pareiškėjas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat nevykdė savo tarnybinių pareigų priimtas 2016-04-01. Tuo tarpu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016-04-25 raštu Nr. S-699-(2.5) informavo, kad atlikto tyrimo išvadoje H. S. elgesio įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti. Iš įvykių chronologijos matyti, kad įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas neturint VTEK išvados dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimo. Taigi tokiu būdu atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, netinkamai atliko padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūrą ir tuo pažeidė įstatymais suteiktą VTEK kompetenciją vertinti įtariamą pažeidimą.

Teismas papildomai akcentuoja, kad 2016-03-18 tyrimo dėl H. S. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-60/16(3.4.53-PD3) pažymėta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Akcentuota, kad žala daroma dėl pareiškėjo aplaidumo. Teismas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. A63–1366/2011 LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčine veika (veikimu ir neveikimu), iš esmės kaltės netyręs. Nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta (2011 m. balandžio mėn. 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–1366/2011; taip pat žr. 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63–2967/2011). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad tarnybinio tyrimo išvadoje, kuria siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, pastabą, neanalizuota pareiškėjo kaltė, neaptartos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo kaltę dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Be to, 2016-03-18 tarnybinėse išvadose nekonkretizuota kokią žalą pareiškėjo veiksmai sukėlė. Vien abstraktus nurodymas, kad buvo padaryta žala savivaldybės autoritetui ar požiūriui į tinkamą pareigų vykdymą, nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė realių neigiamų padarinių.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymas Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymas Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintini.

Dėl tarnybinės veiklos vertinimo

Pareiškėjas nesutinka Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymu Nr. 41-216, kuriuo, atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016-04-18 posėdžio protokolą, pareiškėjui suteikta nuosekliai žemesnė kvalifikacinė klasė. Atsakovo teigimu, 2015 m. pareiškėjas sau buvo išsikėlęs veiklos užduotis, tačiau 2016 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nėra nurodoma ar pareiškėjas šias užduotis įvykdė. Be to, teigia, kad pareiškėjas savo tarnybinės veiklos vertinimo išvadose kelia bendro pobūdžio tikslus, iš esmės atkartojančius pareigybės aprašymo nuostatas.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 22¹ straipsniai bei juos detalizuojančios inter alia Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909.

Taisyklėse nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Taisyklių 81–9 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 18 p.). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.).

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo221 straipsniu bei Taisyklių 2-5 punktu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją sudaro valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas vertinamas valstybės tarnautojas, vadovas (VTĮ 22¹ str. 1 d.). Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Teisės akte dėl vertinimo komisijos sudarymo nurodomi vertinimo komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai, taip pat vertinimo komisijos narys, kuriam pavedama atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, vertinimo komisijos pirmininkui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe (Taisyklių 3 p.). Vertinimo komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Vertinimo komisija taip pat turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą (VTĮ 22¹ str. 6 d.). Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (Taisyklių 21 p.). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai.

Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. A154-774/16(3.4.38-PD2) pareiškėjas įvertintas patenkinamai, išvadoje siūlytina pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolas 2016-04-18 Nr. A16-381/16(3.4.50-PD5) patvirtina, kad vertinimo komisija siūlo pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlymui, suteikti nuosekliai žemesnę (II) kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Išklausius Komisijos 2015-04-20 posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginės vadovės teigimu pareiškėjui trūksta tinkamo kontakto su kitais asmenimis, pareiškėjas vilkina atlikti užduotis. Profsąjungos atstovės teigimu pareiškėjo vadovaujamame departamente atmosfera yra bloga, kyla konfliktai kolektyve. Komisijos 2016-04-18 posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas buvo kritikuojamas dėl einamųjų metų užduočių formulavimo. Tačiau teismas pabrėžia, kad pagal Taisyklių 9 p., pareiga suformuluoti darbuotojo einamųjų metų užduotis tenka jo tiesioginiam vadovui. Be to, subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, susiklosčiusios tarp pareiškėjo vadovaujamo departamento darbuotojų, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo vertinimas komisijos posėdžio metu buvo atliekas nesilaikant Taisyklėse įtvirtintų karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų. Komisija nenurodė kokių konkrečių kriterijų pareiškėjas neatitiko. Šių pagrindų taip pat nenurodė ir pareiškėjo tiesioginis vadovas teikdamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo išvada taip pat neatitinka elementarių formos reikalavimų: pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo lentelėje, taip pat gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo lentelėje pažymėti visi galimi langeliai. Iš tokios išvados turinio nėra aišku, ar pareiškėjas įvykdė visas užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, ar, vis dėlto, pagal sutartus vertinimo rodiklius užduočių neįvykdė.

Teismas papildomai pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento 2015-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. A154-401/15(3.4.38-PD2) patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. buvo įvertintas labai gerai, pareiškėjui buvo siūloma palikti suteiktą pirmą kvalifikacinę klasę ir pareikšti padėką. Pareiškėjui pirma kvalifikacinė klasė siūlyta suteikti pagal 2014-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. A154-467/14(3.4.38-PD2), kuria pareiškėjas taip pat įvertintas labai gerai. Aplinkybę, kad pareiškėjas labai gerai įvertintas ir 2013 m. patvirtina 2013-08-27 tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. A154-977(3.4.38-PD2), kuria pareiškėjui siūlyta suteikti antrą kvalifikacinę klasę. Pareiškėjo puikius darbo rezultatus patvirtina ir byloje pateikti padėkos raštai bei padėkos. Nei komisijos 2016-04-18 posėdžio metu, nei 2016-03-09 tarnybinio vertinimo išvadoje nebuvo nurodyta aplinkybių, kurios lemtų, kad pareiškėjo kvalifikacija būtų sumažėjusi. Iš 2015-01-19 tarnybinio vertinimo išvadoje suformuotų einamųjų metų užduočių ir 2016-03-09 išvadoje nurodytų pasiektų rezultatų matyti, kad pareiškėjas iš esmės įvykdė visus 2015 m. suplanuotus einamuosius uždavinius. Nors pareiškėjas komisijos 2016-04-18 posėdžio metu pripažino, kad neįvykdė planuotos užduoties užtikrinti vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose surinkimą, ši užduotis nebuvo įvykdyta dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl teisės aktų pasikeitimo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų faktą, kad pareiškėjas planuotų rezultatų nepasiekė, be to, 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurios siūlymus komisija patvirtino, neatitinka formos reikalavimų.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymas Nr. 41-216, kuriuo atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016-04-18 posėdžio protokolą, pareiškėjui suteikta nuosekliai žemesnė kvalifikacinė klasė yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų

Kaip nurodoma VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (VTĮ 29 str. 4 d.). VTĮ 29 str. 5 d. nustato, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-10 punktuose išvardyta kokie pažeidimai pagal šias įstatymo normas laikomi šiurkščiais, tarp jų – dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje bei kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams (VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 5 punktas ir 10 punktas). Minėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik tuo atveju, jei nustatoma kuri nors iš Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Minėta įstatymo norma (jos nuostata <...gali būti skiriama...>) valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (VTĮ 30 straipsnio 5 dalis) suteikia diskreciją spręsti, ar nustačius šios įstatymo normos taikymo sąlygas, valstybės tarnautojui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, ar parinkti švelnesnę. Tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimas turi būti individualizuotas ir motyvuotas. Nuobaudos rūšies parinkimo motyvavimas tarnybinio nusižengimo turimo išvadoje (prireikus papildomai ir įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą) ypač svarbus, kai siūloma skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-10 įsakymu Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento direktoriui H. S.“ tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, skirta už tai, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 5-6 dienomis darbo laiku užsiėmė su valstybės tarnyba nesuderinama veikla, taip pat neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomą laiką būtų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planą ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų viešąjį pirkimą, taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo būtinybę.

Pastebėtina, kad veikla, nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, įtvirtina valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 1 d. 1-4 p. dalyvavimas ir pagalba rinkimų apygardos veikloje šiame sąraše nėra nurodyta. Be to, teismas akcentuoja, kad dalyvavimas rinkimų apygardos veikloje nėra prilyginamas dalyvavimui politinėje veikloje. Dalyvavimas rinkimų apygardos veikloje, vykstant rinkimams, vertintinas kaip administracinis darbas, o ne politinė veikla. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pagalba rinkimų apygardos veikloje nėra draudžiama. Kita vertus, tokia veikla negali kenkti pareiškėjo tiesioginių pareigų įgyvendinimui. Byloje esanti 2016-10-28 dokumentų ir pavedimų ataskaita patvirtina, kad pareiškėjas visas jam paskirtas užduotis atliko laiku. Vyriausios rinkimų komisijos 2016 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis nepatvirtina, kad pareiškėjas rinkimų apygardoje būtų praleidęs visą ar didžiąją darbo dienos laiko dalį. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų apygardų veikla prasideda labai anksti ir, esant reikalui, baigiasi vėlai, jau po įprastų darbo valandų, teismo vertinimu tokia aplinkybė nesudaro pagrindo teiginiui, kad pareiškėjas užsiėmė nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis veikla. Be to, negauta jokių skundų ar kitokio pobūdžio nusiskundimų, tuo pagrindu, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu būtų neatlikęs ar netinkamai atlikęs jam pavestas funkcijas. Atsakovės teiginiai, kad pareiškėjo vadovaujamo departamento tarnautojai, vykdydami savo tiesiogines funkcijas, neradę departamento vadovo, turėjo nukrypti nuo planuoto tarnybos laiko, ieškoti vadovo, kad įvykdytų savo pareigines funkcijas, nelaikytini objektyviais įrodymais.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomą laiką būtų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planą ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų viešąjį pirkimą, taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo būtinybę. Teismas su tokiais atsakovo nurodomais teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad 2016-07-26 pasitarime pas mero padėjėją dėl vaizdo stebėjimo kamerų Vilniaus mieste, nuspręsta iškelti projekto „Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) sutvarkymas“ vykdymo metu įsigytą vaizdo stebėjimo kamerų bendrą vertę iš projekto „Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) sutvarkymas“ vertės ir užpajamuoti kaip atskirus vienetus pagal atskirus finansinius šaltinius. Pareiškėjas 2016-08-19 elektroniniu pranešimu nurodė priežastis, dėl kurių vėluojama įvykdyti projektą, o 2016-10-27 pranešimu apie užduoties vykdymą paprašė atidėti vykdymo terminą. Teismas akcentuoja, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog projekto vykdymo terminas atidėtas ne dėl pareiškėjo kaltės ar neatliktų bei netinkamai atliktų pareigų, tačiau dėl to, jog Finansų departamentas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad rangovas perdavė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė visą reikalingą įrangą vaizdo stebėjimo paslaugai teikti. Atsakovas, nurodydamas, kad pareiškėjas pažeidė pareigą per įmanomai trumpiausią laiką įvykdyti užduotį, nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas nurodytą užduotį galėjo atlikti greičiau ir kokiomis priemonėmis tai galėjo būti padaryta. Byloje esantis medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi reikiamų ir būtinų veiksmų užduočiai vykdyti, tačiau dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių laiku tai padaryta nebuvo. Todėl nenustačius pareiškėjo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad pareiškėjas jam pavestus pavedimus atliko tinkamai.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir apskritai nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo padarius tarnybinį nusižengimą. Vadinasi, prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–231/2009). Akcentuotina, kad 2016-11-09 išvadoje Nr. A164-163/16(3.4.53-PD3) dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo nėra argumentuojama, kodėl už analizuotinus galimus pažeidimus pareiškėjui yra skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda, nesvarstytas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pastebėtina, kad nurodytoje tarnybinėje išvadoje nekonkretizuotas žalos kriterijus, nenurodyta kokios neigiamos pasekmės kilo dėl galimų pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų. Griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimas, nepagrindžiant tokios nuobaudos būtinybės ar reikalingumo, negali būti laikomas pagrįstu ir reikalingu. Be to, panaikinus anksčiau paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, išnyko sąlyga, leidžianti taikyti nuobaudą-atleidimą iš tarnybos už kitą tarnybinį nusižengimą jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda-griežtas papeikimas (VTĮ 29 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-10 įsakymas Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento direktoriui H. S.“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą

Kai teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš darbo (tarnybos) pripažinimo neteisėtu, nustato, jog darbuotojo (tarnautojo) atleidimas iš darbo (tarnybos) neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytų darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne. Jeigu darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 str. 3 d.). Jeigu darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, jam priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 300 str. 4 d.). Teismai, parinkdami vieną iš šių alternatyvių darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų užtikrinta darbuotojų (tarnautojų) teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, šie teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų (tarnautojų) interesams ginti (2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012).

Kalbant apie nurodytų alternatyvų pasirinkimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiam pasirinkimui yra reikšminga paties neteisėtai atleisto darbuotojo (valstybės tarnautojo) pozicija, t. y. jo argumentuotas noras arba nenoras tęsti darbo (tarnybos) santykius pas darbdavį, arba objektyvios, nuo darbuotojo (valstybės tarnautojo) noro pasilikti dirbti pas darbdavį nepriklausančios priežastys, kurios teismo turi būti nustatytos, įvertinant atitinkamus įrodymus (2013 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2013). Pareiškėjo paaiškinimai ir skundo reikalavimai patvirtina, kad pareiškėjas pageidauja būti grąžintas į darbą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo, skyrimo naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėjas grąžintinas į darbą priteisiant negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, vadovaujantis Darbo kodekso 300 str. 3 dalimi, pareiškėjui H. S. apskaičiuotinas nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2016-11-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2017-03-14 (įskaitytinai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistinas 6 365,72 Eur vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (2016 m. – už 35 darbo dienas, 2017 m. – už 51 darbo dieną) kai, pagal atsakovo pateiktus duomenis, pareiškėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 74,02 Eur. Iš H. S. priteistinos 6 365,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos atskaičiuotina jam išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pareiškėjui H. S. vadovaujantis DK 300 str. 3 dalimi, taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 74,02 Eur nuo 2017-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas nepateikė duomenų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų nenurodė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, o pareiškėjas turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą kartu su išlaidų pagrindimu.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo H. S. (H. S.) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymą Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymą Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymą Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta kvalifikacinė klasė.

Panaikinti 2016-11-10 įsakymą Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui H. S.“.

Grąžinti pareiškėją H. S. (H. S.) į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas.

Priteisti 6 365,72 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2016-11-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš šios sumos atskaičius išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti H. S. (H. S.) po 74,02 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 2 euro centus) vidutinį darbo užmokestį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.