Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-712-789/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-12
Bylos Nr.: eI-712-789/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03141-2018-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-712-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03141-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareiškimą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018-09-18 pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus departamentas) 2018-08-22 sprendimą Nr. (23.17)2D-11673 „Dėl statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbiami)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę, vykdant Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-05-25 išduoto statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-170525-00093 (toliau – ir Statybą leidžiantis dokumentas) galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Departamento direktoriaus 2017-07-28 įsakymu Nr. Į-155 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ sudaryta laikinoji komisija patikrinti Departamento Vilniaus skyriaus išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (toliau – ir SPR) atitiktį 2013-09-24 Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo aktui Nr. KPD-RM-2014 (toliau – ir Aktas), nustatyti, ar statinių projektai ir išduoti statybą leidžiantys dokumentai buvo parengti pagal SPR, bei pateikti patikrinimo išvadas (toliau – ir Komisija). Paaiškino, kad Komisija 2017-08-11 pateikė išvadas Nr. RG-36 (toliau – ir Išvados), kuriose iš esmės konstatuota, kad pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbiami), rekonstravimui išduoti SPR neatitinka Akto.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2017-09-25 raštu Nr. (11.13.)2-2220, 2018-03-09 raštu Nr. (11.13.)2-642 ir 2018-07-13 raštu Nr. (11.13.)2-180 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus departamentą bei prašė imtis Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo veiksmų ir sustabdyti valstybei daromą žalą. Pareiškėja skunde iš esmės nurodė, kad, atliekant pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Pastatas), rekonstrukciją pagal išduotą Statybą leidžiantį dokumentą yra galimai daroma žala valstybei, kadangi minėtas pastatas yra vietovės vertingoji Vilniaus senamiesčio savybė. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Atsižvelgdamas į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, mano, kad toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama naikinti ar kitaip žaloti Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę – tūrinės erdvinės struktūros sandarą, kuri pagal Akto 7.2.2.1 punktą yra sudaryta iš urbanistinės struktūros statinių, reikšmingų savo vieta ir tūriu. Mano, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, nes pagal jį numatyti pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbiami), rekonstravimo darbai neatitinka Akto reikalavimų, be to naikina Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad atsakovė Sprendime nurodo klaidingus faktus dėl Akto, taip pat netinkamai vertina suformuluotą teismų praktiką. Pažymėjo, kad Inspekcijos Vilniaus departamento Sprendimo išvada, jog Pastatas nėra Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė yra nepagrįsta. Nurodė, kad šį Inspekcijos Vilniaus departamento Sprendimo teiginį paneigia Akto 7.2.2.1 punktas bei Vilniaus senamiesčio Apibrėžtų teritorijos ribų plano 8 lape fiksuoti duomenys. Paaiškino, kad Akto formos pildymo aprašo priede „Nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano sutartiniai ženklai“ yra įtvirtintas urbanizuotos vietovės sutartinis ženklas – „kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros objektas (statinys, vieta, gamtinis elementas)“. Teigia, kad Sprendimas priimtas neįsigilinus ir neišsiaiškinus Akto ir jo priedų, Inspekcijos išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad Pastatas yra pažymėtas Vilniaus senamiesčio Apibrėžtų teritorijos ribų plano 8 lape, todėl yra vietovės vertingoji savybė. Teigia, kad atsakovė vengia vykdyti jos funkciją kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Pažymėjo, jog atsakovė savo iniciatyva gina viešąjį interesą kultūros paveldo srityje, tačiau nagrinėjamu atveju nemotyvuotai tai daryti atsisako.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcijos Vilniaus departamentas atsiliepime prašo teismo bylą nutraukti, kadangi pareiškėjas pateikė skundą praleidęs skundo padavimo terminą. Netenkinus šio reikalavimo, prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbiami), kuriame stovi Pastatas, patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio teritoriją. Pažymėjo, kad Pastatas nėra registruotas Kultūros paveldo registre. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju išsiskiria pareiškėjos ir atsakovės vertinimas dėl to, ar Pastatas turi vertingųjų savybių, ar statybų metu yra pažeidžiamos Pastato vertingosios statybos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei atsakovei, nei teismui, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu padarytos išvados, jog pastatas turi vertingųjų savybių. Pažymėjo, kad Pastatas yra pastatytas 1980 metais, jis buvo rekonstruotas 2007-01-31 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)31.4-214, todėl laikyti šį statinį kultūros vertybe ar sieti jį su pagrindiniais funkciniais ir kompoziciniais centrais nėra pagrindo. Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, kaip konkretūs leidimo sprendiniai daro žalą Vilniaus senamiesčio vertingosioms savybėms. Pažymėjo, kad Sprendimą grindžia, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2-502/2018, kurio 25 punkte konstatuota, kad kol konkretus daiktas įtrauktas į apskaitą tik kaip turintis vertingųjų savybių požymių, o konkrečių jo savybių vertingumas teisės aktų nustatyta tvarka dar nėra nustatytas, dar nėra žinoma, ar, atlikus vertinimų, jam bus taikoma kultūros paveldo objektui būdinga apsauga. Nurodė, kad aplinkybė, jog Pastatas yra pažymėtas kultūros vertybės teritorijos ir jos apsaugos zonų ribų plane, neišplečia NKPAĮ nustatytos apsaugos ribų. Teigia, kad konkrečiam urbanistinės struktūros objektui taikoma įstatyme nustatyta apsauga ir jos apimtis priklauso nuo to, ar tas objektas turi vertingųjų savybių, ar jis susijęs su kitomis vertingosiomis savybėmis. Mano, kad, pareiškėjui nenurodžius konkrečių vertingųjų savybių, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pažeidimų išduodant Statybą leidžiantį dokumentą nėra nustatyta. Teigia, kad pagal kompetenciją įvertino Statybą leidžiančio dokumento pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nėra teisinio pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė Statybą leidžiantį dokumentą (t. 1, b. l. 67–69). Statybą leidžiančiame dokumente nurodyta, kad Pastatas yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje, tačiau Pastatas nėra Kultūros paveldo statinys. Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos Aktu registruota kultūros paveldo vietovė – Vilniaus senamiestis (t. 1, b. l. 20–51). Akte nurodyti kultūros paveldo vietovės objektai bei jų reikšmingosios vertybės. Departamento direktoriaus 2017-07-28 įsakymu Nr. Į-155 sudaryta laikinoji komisija patikrinti Departamento Vilniaus skyriaus išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų atitinimą Aktui (t. 1, b. l. 13–14). Departamento laikinoji komisija pateikė Departamento direktoriui 2017-08-11 išvadą Nr. RG-36, kurioje nurodyta, kad Pastatui išduotas Statybą leidžiantis dokumentas neatitinka Akto nuostatų ir siūlė kreiptis į Inspekciją dėl Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ištyrimo (t. 1, b. l. 15–18). Departamento direktoriaus 2017-09-20 įsakymu Nr. Į-194 Departamento Kontrolės skyrius buvo įpareigotas pateikti Inspekcijai prašymą patikrinti Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, nustačius, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo (t. 1, b. l. 52).

Departamentas 2017-09-25 raštu Nr. (11.13.)2-2220 (t. 1, b. l. 53–54) kreipėsi į Inspekciją bei prašė patikrinti Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, nustačius, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo. Inspekcijos Vilniaus departamentas 2017-10-30 raštu Nr. (23.17)-2D-15191 pateikė Departamentui atsakymą, kuriame nurodė, kad atliks Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą ir apie rezultatus papildomai informuos Departamentą (t. 1, b. l. 55).

Departamentas 2018-03-09 raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti informaciją apie Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą (t. 1, b. l. 56–57). Inspekcijos Vilniaus departamentas 2018-04-23 raštu Nr. (23.17)-2D-5436 pareiškėjai į 2018-03-09 raštą bei nurodė, kad 2018-03-23 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą Nr. SLD-100-180323-00052, kuriuo konstatavo, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai (t. 1, b. l. 58).

Departamentas 2018-07-13 raštu Nr. (11.13.)2-1890 pakartotinai kreipėsi į Inspekciją ir nurodė, kad yra konstatavęs pažeidimą dėl Statybą leidžiančio dokumento išdavimo, bei prašė imtis veiksmų dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir sustabdyti valstybei daromą žalą (t. 1, b. l. 59–60). Inspekcijos Vilniaus departamentas Sprendimu atsakė į pareiškėjo 2018-07-13 raštą bei nurodė, kad Pastatas nėra Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė ir jam negali būti taikoma NKPAĮ numatyta apsauga (t. 1, b. l. 11–12).

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio turinio matyti, kad 4 aukštų pastatas (bankas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami), 2016-09-01 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14-4552 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „Via sportas“ (t. 1, b. l. 65–66). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikti duomenys, pagal kuriuos Pastatas yra 0,26 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0041:103, unikalus Nr. 0101-0041-0103, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos. Minėto žemės sklypo 0,1533 ha ploto dalis 2000-11-15 nuomos sutarties Nr. 738, 2016-10-13 susitarimo pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-381-(14.49.57.) ir 2017-12-05 susitarimo pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-434-(14.49.57.) pagrindu išnuomotas UAB „Via sportas“ (t. 1, b. l. 62–64).

Teismas pažymi, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog Pastatas nebuvo įregistruotas Kultūros vertybių registre. Nagrinėjamu atveju ginčo taip pat nėra dėl aplinkybės, kad Pastatas pateko į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – teritoriją. Minėtą aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir išduotas Statybą leidžiantis dokumentas, kuriame konstatuota, kad Pastatas yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje (t. 1, b. l. 67–69).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-05-19 nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ Vilniaus miesto senamiestis paskelbtas kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe, o minėto įsakymo 1.4 punktu nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. NKPAĮ 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad kultūros paveldo vietovė - teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase, kuriam prilyginamas Kultūros vertybių registro duomenų išrašas, nurodytas vertingąsias savybes.

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad Pastatas turi vertingųjų savybių, todėl priskiriamas kultūros paveldo objektui. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 40 punktą, vertingoji savybė — kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį, nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamentas ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekonstravimo projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyta, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Pastato rekonstravimo projekte Nr. 1608-TP nurodyta, kad jis parengtas remiantis su Departamento Vilniaus Skyriumi suderintais projektiniais pasiūlymais Nr. 317-PP ir specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais Nr. EV-899 (t. 2, b. l. 122–123, 271). Iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija, gavusi Departamento 2018-03-09 raštą, kuriame jis prašė pateikti informaciją apie Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, 2018-04-23 surašė inspekcijos statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-180423-00052, kuriame nurodė, jog Statybą leidžiantis dokumentas, leidžiantis rekonstruoti Pastatą, yra išduotas teisėtai (t. 1, b. l. 108–120). Patikrinimo akte Nr. SLD-100-180423-00052, be kita ko, konstatuota, kad statinio projekto sprendiniai nepažeidžia sprendinių atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, užstatymo tankio, intensyvumo, užstatymo tūrio rodiklio, statinio aukščio, aukštų skaičiaus, statybos zonos, statinių matmenų ir kt.).

Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti. Nurodė, kad atsakovas 2018-04-23 raštu Nr. (23.17)-21-5436 pateikė pareiškėjui informaciją apie atlikto statybos veiksmų teisėtumo tyrimą bei pateikė pareiškėjui poziciją dėl Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas pažymi, kad Inspekcijos Vilniaus departamentas priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kurio apskundimo terminas skundo pateikimo metu nėra praleistas. Teismas taip pat pažymi, kad jeigu Inspekcijos Vilniaus departamento pozicija Departamento 2018-07-13 rašto Nr. (11.13.)2-1890 nagrinėjimo metu buvo tokia, jog pareiškėjas teikė pakartotinį prašymą, nenurodęs naujų aplinkybių, tai minėtą aplinkybę Inspekcijos Vilniaus departamentas turėjo nurodyti ginčijamame Sprendime. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio matyti, kad Inspekcijos Vilniaus departamentas iš esmės išnagrinėjo Departamento 2018-07-13 raštą Nr. (11.13.)2-1890 ir Sprendimu atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui pateikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015, yra pasisakęs dėl kultūros paveldo vietovėje esančių statinių, neįrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, statuso ir reikalavimų jų tvarkymo darbams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu ir tokio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui privalo būti atlikta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – ir LVAT) 2018-05-11 sprendime administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 konstatavo, kad minimalios daikto, dar nepripažinto kultūros paveldo objektu, apsaugos, sukuriamos vien jo įtraukimu į apskaitą, nėra pagrindo prilyginti apsaugai, kuri taikoma kultūros paveldo objektams. Kol konkretus daiktas įtrauktas į apskaitą tik kaip turintis vertingųjų savybių požymių, o konkrečių jo savybių vertingumas teisės aktų nustatyta tvarka dar nėra nustatytas, dar nėra žinoma, ar, atlikus vertinimą, jam bus taikoma kultūros paveldo objektui būdinga apsauga – dėl jos reikalingumo sprendžia Departamento Vertinimo tarybos (NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalis). Tokių objektų, kurie patys nėra kultūros paveldo vertybė ir nėra susiję su kitų kultūros paveldo objektų vertingosiomis savybėmis, pažymėjimas grafiniuose dokumentuose sudaro galimybę detaliai užfiksuoti kultūros paveldo objekto teritoriją. Nesant teisės aktuose nustatytos apsaugos šiems objektams, tokio pažymėjimo nėra pagrindo aiškinti kaip suteikiančio jiems apsaugą, būdingą kultūros paveldo objektams ir kaip nors suvaržančio nuosavybės teises į pažymėtą objektą. LVAT 2018-05-11 sprendime administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 konstatavo, kad pareiškėjo kvestionuojamos teisės normos, nurodančios Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybos sudaromuose grafiniuose dokumentuose užfiksuoti galinčius turėti reikšmės kultūros paveldo apsaugos užtikrinimui duomenis apie objektus, neįvardytus kultūros paveldo objektais, esančius žymimoje teritorijoje, nėra pagrindas teigti apie įstatyme nustatytos apsaugos išplėtimą. Nurodytos normos nenustato grafiniuose dokumentuose pažymimiems objektams jokios papildomos apsaugos, kuri kiltų ne iš įstatymo, bet tiesiogiai iš kvestionuojamų teisės normų, atitinkamai jos nelemia nuosavybės teisės suvaržymų ne įstatyme nustatytu pagrindu.

Remiantis nurodyta teismų praktika, pažymėtina, kad dėl daikto, nepripažinto kultūros paveldo objektu, vertingųjų savybių ir jo apsaugos sprendžia Departamentas.

Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (LVAT 2018-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1802-629/2018). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (LVAT 2014-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Teismas pažymi, kad Inspekcija, atlikdama statybų patikrinimą bei surašydama patikrinimo aktą Nr. SLD-100-180423-00052, atliko jos kompetencijai priskirtą funkciją, t. y. įvertino Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir patikrinimo akte Nr. SLD-100-180423-00052 nenustatė, jog Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai. Inspekcijos Vilniaus departamentas atsakė Departamentui į jo 2018-03-09 raštą ir 2018-07-13 raštą Nr. (11.13.)2-1890. Šiuo atveju Inspekcija ir Inspekcijos Vilniaus departamentas įgyvendino jų diskrecijai priskirtą teisę tikrinti Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą.

Vadovaujantis Statybų įstatymo 27 straipsnio 24 punktu, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Pažymėtina, kad, pagal NKPAĮ 5 straipsnio 9 dalį, pareiškėjas yra įgaliota atlikti konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktą ir 18 punktą pareiškėjas įgaliotas tikrinti kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoti, ar jie nepažeidžiami, teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 dalies 19 punktą, Departamentas yra įgaliotas kontroliuoti kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdyti fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jei nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai. Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą Departamentas yra įgaliotas nustatyti NKPAĮ pažeidimus bei pateikti reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims dėl minėtų pažeidimų pašalinimo. Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad Departamentas, įgyvendindamas jo diskrecijai priskirtą teisę, turi galimybę atlikti NKPAĮ nustatytus kontrolės veiksmus dėl Pastato rekonstravimo darbų bei Statybų įstatymo 27 straipsnio 24 punkte nustatyta tvarka kreiptis su ieškiniu dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, jeigu jis mano, kad Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus, nustatytus Statybų įstatyme ir NKPAĮ. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentavimas neapriboja pareiškėjos galimybės teikti ieškinį dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo net ir tuo atveju, kai ji pritarė Statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjo ir atsakovo pozicijos dėl Pastato vertingųjų savybių ir jų apsaugos skiriasi. Tačiau pareiškėjas, kaip specialią kompetenciją kultūros paveldo apsaugos srityje turinti institucija, turi įgaliojimus savarankiškai spręsti dėl konkretiems statiniams keliamų paveldosaugos reikalavimų. Tai, kad nagrinėjamu atveju išsiskiria dviejų statybos procese dalyvaujančių institucijų nuomonės dėl Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, nereiškia, kad Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimai tais aspektais, kuriuos kelia pareiškėjas, negali būti sprendžiami teisme. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino Inspekcijos Vilniaus departamento atliktus veiksmus atsakant į Departamento kreipimąsi, ir nustatė, kad kreipimosi nagrinėjo procedūros nebuvo pažeistos. Tai, kad tarp dviejų institucijų kyla ginčas dėl to, ar Pastatas turi vertingųjų savybių ir ar dėl to Statybą leidžiantis dokumentas turi būti laikomas neteisėtu, rodo, kad šis ginčas gali būti išspręstas nagrinėjant kitų administracinių aktų, inter alia, Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimą. Remdamasis byloje esančiais dokumentais, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad Inspekcijos Vilniaus departamento Sprendime išdėstyta pozicija akivaizdžiai negalima, pažeidžianti Inspekcijos Vilniaus departamento diskreciją vertinti dokumentus pagal jam suteiktą kompetenciją.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-08-22 sprendimas Nr. (23.17)2D-11673 „Dėl statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbiami)“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Netenkinus pareiškėjo skundo dalies dėl Sprendimo panaikinimo, nėra tenkinama ir kita skundo dalis – įpareigoti atsakovą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-05-25 išduoto statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-170525-00093 galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė