Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Laimai Jašmontienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos M. D. mirties (duomenys neskelbtini) jis palikimą priėmė faktiškai valdydamas. Nurodė, kad po motinos M. D. mirties jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 0,033 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini); 5,28 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini); 32.78 kv.m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad po motinos mirties pareiškėjas už šį nekilnojamąjį turtą mokėjo komunalinius mokesčius, jį prižiūrėjo. Paveldėjimo byla buvo neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas S. D. yra M. D. sūnus. M. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,033 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini); 5,28 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini); 32.78 kv.m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties mokėjo už komunalines paslaugas, teikiamas nekilnojamajam turtui. Atsižvelgiant į pareiškėjo atstovės paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po M. D. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas po M. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. D., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.