Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-06-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-3135-358/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3135-358/2014Nutarimas · 2014-06-16Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-6239-358/2014Nutartis · 2014-07-23Kauno apylinkės teismas
  3. A2.13.-10582-540/2014Nutarimas · 2014-12-31Kauno apylinkės teismas
  4. A2.13.-707-358/2015Nutartis · 2015-01-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
A2.6.-3135-358/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02631-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3135-358/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02631-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovei advokatei O. R. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2014 m. balandžio 2 d., apie 9.58 val., Kaune, Islandijos pl. 93, palikdamas transporto priemonę stovėti, nepasirūpino, jog ši nepradėtų savaime riedėti, dėl ko ši pajudėjo ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, būdamas eismo dalyviu nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 152, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. paaiškino , kad dėl jo kaltės pariedėjo atgal ir atsirėmė į kitą automobilį. Kitos mašinos vairuotojo nebuvo. Jis atitraukė savo automobilį, kruopščiai apžiūrėjo ar kas nors sugadinta. Jis yra specialistas, remontuoja malūnsparnius. Supratęs, kad nėra jokių braukimo, stūmimo žymių, išvažiavo. Policijoje siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą.

V. K. atstovė advokatė O. R. paaiškino, kad palaiko atstovaujamojo poziciją. Jis nurodo, kad sąlytis su kitu automobiliu buvo automobilio priekine dalimi. Prašo taikyti ATPK 30 ¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, nes tai nėra didelis pažeidimas. Asmuo vairuoja automobilį daug metų ir tai pirmas pažeidimas. Teisės vairuoti automobilį sutrikdytų jo gyvenimo ritmą.

Liudytojas V. D. parodė, kad tyrė šį eismo įvykį. V. K. pripažino savo kaltę. Apklaustas liudytojas, kuris matė eismo įvykį, automobilių apgadinimai atitiko. Su V. K. kalbėjo lietuviškai, į klausimus V. K. atsakinėjo lietuviškai.

Liudytojas A. N. parodė, kad išgirdo kaukiant savo automobilio signalizaciją. Jis buvo už 50 metrų nuo mašinos. Išėjęs pamatė, kaip žmogus pažiūrėjo į jo automobilį ir išvažiavo. Įsidėmėjo valstybinį numerį. Priėjęs prie savo automobilio, pamatė, kad apgadintas galinis bamperis, matyti braukimo žymė. Draudimas žalos dydį nustatė 450 litų. V. K. automobilis stovėjo priekine dalimi į jo automobilio galinę dalį. V. K. nesiūlė atlyginti žalą.

Liudytojas A. M. parodė, kad pagal valstybinį transporto priemonės numerį buvo nustatytas savininkas. Paskambinus buvo paprašyta atvykti , tačiau savininkas atsisakė. Nurodė, kad automobilis stovi gatvėje. Nuvykus prie automobilio, jis nufotografuotas, apgadinimai ant automobilio priekinio bamperio atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus ant galinio bamperio. Savininkas bendrauti nenorėjo.

Pažeidimų faktas ir V. K. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), A. N. paaiškinimu (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 11), fotonuotraukomis (b. l. 12-13), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

V. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

V. K. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). V. K., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. K. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, į jo vairavimo stažą – 40 m., daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. K. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant piniginę baudą ir atimant teisės vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 500 (penkių šimtų) litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 m. (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 500 (penkių šimtų) litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 m. (vieneriems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė