Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Sigitui Gedvilui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Sergejui Tretjakovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal R. M. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus rajono agentūros nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 24 d. R. M. surašė ATP protokolą už tai, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Bernotų kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, iškasta kūdra, kurios tūris-639,39 m³ (plotas-799,24 m²); atlikti reljefo keitimo darbai: supiltas gruntas (93,08 m³ tūrio, 16,82 m³ tūrio, 81,80 m³ tūrio). Tame pačiame žemės sklype įrengta tinklinio aikštelė, kurios plotas-259,84 m². Protokole pažymėta, kad kūdros, tinklinio aikštelės įrengimo, grunto supylimo darbus atliko (organizavo) R. M.. Jis nepateikė jokių dokumentų, suteikiančių teisę atlikti šiuos darbus. Minėtame žemės sklype taip pat įrengė betoninius pamatus, kurių užstatytos teritorijos plotas-6,19 m². Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p., 145.1 p., 145.4 p., 145.6 p., 145.10 p., Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 5-7 p., Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. patvirtinto statybos techninio reglamento 1.01.07:20002 12.2.1 p. (b. l. 26-27). Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2008 m. lapkričio 11 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51-2 str. 1 d., 51-13 str. 1 d., 76 str. 2 d. padarymą R. M. skirta 750 Lt bauda (b. l. 30).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojas nėra nei vyriausiasis, nei vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, taip pat nėra valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, todėl neturėjo teisės nagrinėti pažeidimų, numatytų ATPK 51-2 ir 51-13 str., bylas ir skirti administracines nuobaudas.

Tvirtina, kad Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojui raštu pateikė išsamų paaiškinimą, kodėl atliko savo žemės sklypo tvarkymo darbus. Žemės sklypas anksčiau priklausė vietiniam gyventojui, kuris tą žemę arė, sėjo įvairias žemės ūkio kultūras ir niekas nepripažino, kad jis keitė reljefą. Vietiniams Girijos kaimo gyventojams užtvenkus iš Girijos ežero ištekantį upelį, ežero vandens lygis pakilo apie 0,4 m ir užliejo didelius žemės plotus, tačiau aplinkos apsaugos pareigūnai į tai nereagavo. Užtvenkus upelį, jo žemės sklypas dalinai buvo užlietas, todėl žemės sklypo dalis prie ežero tapo pelkėta, nebuvo galima prieiti prie ežero. Buvo priverstas tvarkyti savo žemės sklypą.

Kūdra jo žemės sklype buvo iškasta labai seniai. Niekas buvusio savininko nebaudė už jos iškasimą. Minėtą kūdrą, kuri buvo užpelkėjusi ir užžėlusi vandens augalais, išvalė, o žemę supylė sklypo dalyje, kuri buvo užlieta vandeniu patvenkus upelį. Teigia, kad išliejo pamatus malkinei. Statybos reglamentai nustato, kad statiniams iki 80 m² joks leidimas nereikalingas, todėl mano, kad pažeidimo nepadarė. Tvirtina, kad jokie teisės aktai nedraudžia savo žemės sklype įsirengti tinklinio aikštelę.

Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas A. C. parengė Girijos ežero tyrimo ir sutvarkymo pasiūlymų santrauką, kurioje nurodė, kad būtina išvalyti ežerą ir žmonėms padaryti priėjimus prie ežero, panaikinti menkaverčius krūmus apie ežerą ir t. t. Mano, kad jo atlikti darbai, tvarkant žemės sklypą, niekaip nepažeidžia galiojančių teisės aktų ir yra atlikti vadovaujantis protingumo, teisingumo ir kt. principais.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Pažeidimo protokole nurodyta, kad R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p., 145.1 p., 145.4 p., 145.6 p., 145.10 p., Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 5-7 p., STR 1.01.07:20002 12.2 p. reikalavimus.

Pažymėtina, kad ATP pažeidimų fiksavimo momentu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 145.1 p., 145.4 p., 145.6 p., 145.10 p. jau buvo pripažinti netekusiais galios, todėl minėtų punktų pažeidimai eliminuojami iš pareiškėjui pareikšto kaltinimo.

Kokie veiksmai neleistini kraštovaizdžio draustinių teritorijoje yra reglamentuojama įstatyminiu lygmeniu. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus (1 p.), tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti (5 p.), įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius (6 p.), sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius (7 p.).

STR 1.01.07:20002 12.2 p. nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: nereikalingas statybos leidimas [4.1], [4.14] (atskirais šio Reglamento priede nurodytais atvejais kai kurių statinių statybai vietoj statybos leidimo privalomas kitas minėtame priede įvardytas dokumentas, be kurio statyba, kaip ir be statybos leidimo, yra savavališka [4.1]).

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p. įtvirtinta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų , miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip:

- 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;

- 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro - nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos.

ATPK 51-2 str. 1 d. nustato, kad ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, rekonstravimas, plėtimas, atidavimas ar priėmimas naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt ir pareigūnams – nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt. Pagal ATPK 51-13 str. 1 d. specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt. ATPK 76 str. 2 d. numato, kad rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą piliečiams nuo 150 Lt iki 300 Lt ir pareigūnams – nuo 250 Lt iki 500 Lt.

Šioje byloje nagrinėtina tik tai, ar pareiškėjo veiksmuose buvo administracinių teisės pažeidimų sudėtys. Todėl skundo argumentai dėl ankstesnio žemės sklypo savininko veiksmų, susijusių su reljefu keitimu, dėl Girijos kaimo gyventojų veiksmų, susijusių su upės patvenkimu, nėra juridiškai svarbūs nagrinėtinoje byloje.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 16-17), R. M. ir G. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Eitminiškių k. v.), esantis Bernotų kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Sklypas patenka į Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Tokioje vietoje atliktiniems statybos darbams reikalingas leidimas.

Skunde R. M. kategoriškai tvirtino, kad minėtame žemės sklype išliejo pamatus malkinei, įrengė aikštelę, išvalė kūdrą, o žemę supylė savo sklypo dalyje, kuri buvo užlieta vandeniu, kas pagal darbo apimtis iš esmės gali būti prilyginama kūdros kasimo darbams. Atitinkamų darbų atlikimas buvo patvirtintas ir jo paaiškinime, kuris buvo teiktas institucijai (b. l. 28). Todėl teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovo išsakytas argumentas, kad kūdrą 2008 m. vasarą valė vietinis traktorininkas, vertintinas kritiškai, kaip bandymas padėti R. M. išvengti administracinės atsakomybės. Nei institucijai, nagrinėjusiai ATP bylą, nei teismui R. M. nepateikė nustatyta tvarka su Vilniaus rajono agentūra suderintos projektinės dokumentacijos, kuri būtų leidusi atlikti žemės reljefo keitimo ir statybos darbus. Kaip nustatė institucija, priėmusi nutarimą, tinklinio aikštelės, betoninių pamatų įrengimas buvo atliktas Girijos ežero vandens apsaugos zonoje be leidimo.

Nagrinėtinu atveju pažeidimų faktus tai pat patvirtina teismui pateikta filmuota medžiaga ir fotonuotraukos.

J. G. ir A. S. rašytinis paaiškinimas (b. l. 10), kuriame nurodyta, kad jie 1990 m. išvalė aro dydžio kūdrą, nepaneigia pažeidimų fakto, kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas pats pripažino, kad po kūdros iškasimo atliko valymo darbus, o žemę supylė sklype. Atsižvelgiant į išpiltą kiekį, akivaizdu, kad buvo atlikti reljefo keitimo darbai. Be to, teismo posėdyje, įvykusiame 2009 m. sausio 28 d., J. G. pripažino, kad matė, kaip R. M. valė kūdrą.

Girijos ežero tyrimo ir sutvarkymo pasiūlymų santrauka (b. l. 5-6), parengta Lietuvos žemės ūkio universiteto docento A. C., nesuteikia R. M. ignoruoti teisės aktų reikalavimus ir savavališkai atlikti reljefo keitimo darbus.

Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas (b. l. 38-39), patvirtintas Vilniaus regiono aplinkos pasaugos departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. VR-V-162 ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimas Nr. 001545 (b. l. 39) liudija, kad pareigūnas S. Tretjakovas turėjo teisę nagrinėti R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti jam administracines nuobaudas. Taigi, pareiškėjo argumentas dėl to, kad administracinę nuobaudą šiuo atveju skyrė neįgaliotas pareigūnas, yra nepagrįstas.

Kitos nurodytos aplinkybės nėra svarbios nustatant teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi ATP protokole ir nutarime įvardintų pažeidimų įrodymui. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, nuomone. Vertinant įrodymus, pareiškėjo parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. R. M. veika pagal ATPK 51-2 str. 1 d., 51-13 str. 1 d. ir 76 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos.

Konstatuotina, kad Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2008 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jo naikinti ar keisti R. M. skunde nurodytais motyvais.

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. M. skundo netenkinti.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. lapkričio 11 d. nutarimą, kuriuo R. M. paskirta 750 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.