Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą - Joniškio rajono policijos komisariato, atstovui Arūnui Kubulkiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų G. B. ir D. B. skundą dėl Joniškio rajono PK VP VTS Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo nutarimu M. K. paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir medžiagos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2007 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono PK VP VTS Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo nutarimu pagal ATPK 183 str. 1 d. nubaustas 50 litų bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), būdamas girtas (1,41 promilė), krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) kėbule garsiai šūkavo, dainavo. Tokiais savo veiksmais M. K. trikdė viešąją rimtį. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjai G. B. ir D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai-teismo pranešimu.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą - Joniškio rajono policijos komisariato, atstovas Arūnas Kubulkis nurodė, kad nesutinka su skundu, nes nėra baudžiamosios teisės pažeidimo, o tik administracinis teisės pažeidimas ir už tai M. K. yra nubaustas. Nebuvo apklaustas nepilnametis pareiškėjų sūnus, nes atvykus pareigūnui pati mama D. B. prašė vaiko neapklausinėti, nes jis yra psichikos įskaitoje. M. K. skyrė minimalią baudą, nes jis prisipažino ir gailėjosi padaręs pažeidimą. M. K. buvo nubaustas už tai, kad, būdamas krovininio automobilio kėbule, dainavo, o tai viešosios rimties sutrikdymas. Pažeidėjai su mašina į Balčiūnų kiemą neįvažiavo, o tik ėjo aiškintis. Į Balčiūnų kiemą ėjo jų giminaitis ir mergina, kuri draugavo su V. Šilinsku trejus metus. Balčiūnų kieme įvyko konfliktas. V. Šilinskas, paskambinęs buvusiai draugei, išprovokavo konfliktą. Jaunuoliai vyko aiškintis automobiliais iki kaimo, o kaime persėdo į krovininį automobilį. Konflikto metu niekas nebuvo sužalotas, tik apsižodžiavo. G. ir D. B. galėjo laisvai vaikščioti, leido nepilnamečiui savo sūnui stovėti kieme ir stebėti bei pati D. B. išėjusi į kiemą, užsirašė krovininio automobilio numerius. Kai pamatė daugiau jaunuolių, tai gal tada ir išsigando. M. K. buvo automobilio kėbule ir dainavo. Plikiškių kaime tyrimą atlikęs tyrėjas A. Sakalauskas apklausinėjo aplinkinius ir niekas iš kaimynų negirdėjo jo dainavimo. Buvo sutrikdyta viešoji rimtis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti paskirtą administracinę baudą. Nurodė, kad tą vakarą buvo išgėręs, nuėjo prie parduotuvės, sutiko pažįstamą V. Vaitiekūną, dar buvo Neringa ir vaikinai, kurių nepažinojo, visi kalbėjosi. Netoli stovėjo 3 ar 4 automobiliai. Jaunuoliai jo paprašė pavežti, kad kažkuris galėtų išsiaiškinti santykius su giminėmis. Apie mušimą nebuvo jokios kalbos. Jis paskambino savo draugei ir paprašė, kad ši ateitų ir pavežtų. Atėjus jo draugei, susėdo į automobilius, kurių buvo trys, ir nuvažiavo į Plikiškes. Automobilyje, kurį vairavo jo draugė, dar buvo jo pažįstamas. Kaimo pakraštyje jo draugė pasiliko automobilyje, nes bijojo toliau važiuoti, kad automobilio nesudaužytų. Jis su kitais jaunuoliais, kurių buvo 8 ar 10, susėdo į krovininį automobilį, kurį vairavo Kęstutis Balčiūnas, ir važiavo prie ieškomo namo. Iš pradžių įsuko į kitą kiemą, ten užklimpo, išvažinėjo veją. Po to apsukę ratą grįžo atgal į kelią. Po kaimą niekas nevaikščiojo, tik automobilyje šurmulys buvo, į kėbulą mušė su mediniais „štapikėliais“, kurie skirti langams apkalti. Jis dainavo kėbule, bet tuo nesiekė nieko įbauginti. Kęstutis Balčiūnas automobilį pasistatė gatvėje bei nuėjo aiškintis su žmonėmis. Kieme pradėjo rėkti, kad atvažiuoja policija. Atvažiavus policijai, jie trise buvo priekaboje. Jį ir dar du jaunuolius sulaikė, o visi kiti pabėgo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų G. B. ir D. B. skundas tenkintinas iš dalies. Paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Joniškio rajono policijos komisariatui.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidom (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl.328-329).

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitais panašiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis (2001-04-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacija Nr. 57, Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 336). ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra banketinė. Tai reiškia, kad ji nereikalauja, jog būtų pažeistos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ar tvarkos. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas iš viso neatlikus jokių matavimų, o pavyzdžiui, remiantis liudytojų parodymais ar kitais įrodymais, tačiau jokių įrodymų, išskyrus paties M. K. prisipažinimą, administracinėje byloje nėra.

Iš teismo posėdyje apklausto liudytojo Dainiaus Nutauto parodymų matyti, kad gavus G. B. pranešimą, jog į Plikiškių kaimą atvykę jaunuoliai grasina fiziškai susidoroti su jo šeima, ir nurodytu adresu išvykus policijos pareigūnams, policijos budinčioje dalyje dar buvo gauti 2-3 pranešimai. Vienas pranešimas buvo dėl išvažinėtos žolės, tačiau ne dėl triukšmo. Taip pat liudytojas nurodė, kad gavo daug pranešimų, kuriuose buvo nurodytas automobilis, markė, tokio automobilio ir ieškojo. Taigi, nebuvo aiškintasi, ar dėl viešosios rimties trikdymo buvo gautas pranešimas, dėl ko būtent M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pateiktoje medžiagoje yra G. B. 2007 m. lapkričio 25 d. pareiškimas policijai dėl grasinimo susidoroti su jo šeima, kuris yra bendro pobūdžio, jame įvardinti tik du asmenys, kuriuos jis pažįsta, kitų asmenų, kaip nurodyta pareiškime, G. B. nepažįsta. Todėl būtina papildomai ir išsamiai apklausti Gintautą ir D. B. dėl būtent M. K. atliktų veiksmų. Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad G. B. telefonu informavo apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau pastarasis neatvyko, o administracinėje medžiagoje nėra jokio rašytinio įrodymo, jog Gintautas ir D. B. būtų tinkamai informuoti apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Teismo nuomone, priimant skundžiamą nutarimą Joniškio rajono PK buvo pažeista ATPK 273 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šioje normoje neįvardyta, kad nukentėjusiuoju yra fizinis asmuo, todėl pagal ATPK 273 str. 1 d. nukentėjusiuoju administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti pripažintas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuriam pažeidimu padaryta žala (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 339). Taip pat šis straipsnis nereglamentuoja nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio. Šiame straipsnyje nustatytos nukentėjusiojo teisės: susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba, apskųsti nutarimą. Jei nukentėjusiajam gali būti žinoma kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės, jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Pagal ATPK 256 str. nukentėjusiojo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonės, kuriomis remiantis įstatymo nustatyta tvarka gali būti įrodomas administracinio teisės pažeidimo padarymas. Rengdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, prie kurių priskirtinas ir nukentėjusysis, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą (ATPK 280 str. 3 p.). ATPK 283 str. nustato administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises. Be to, posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys byloje asmenys ir ištiriami įrodymai. Taigi, nukentėjusiajam privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus ir nepranešus nukentėjusiajam, būtų pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir būtų nepasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šių įstatymo nuostatų pažeidimas, esant nukentėjusiojo skundui, gali būti pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu (Administracinių teismų praktika Nr.2, psl. 317-318). Šio reikalavimo nebuvo laikytasi, nebuvo pilnai objektyviai ir visapusiškai išsiaiškintos visos aplinkybės, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, paskirta administracinė nuobauda M. K. negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti, kokie pranešimai buvo gauti policijos komisariato budinčioje dalyje dėl minėto įvykio, ar buvo pranešimų dėl viešosios rimties trikdymo (garsaus dainavimo, daužymo mediniu daiktu į mašinos kėbulą ir pan.), išsamiai apklausti Gintautą ir D. B. dėl konkrečių M. K. atliktų veiksmų ir iš įrodymų visumos spręsti, ar M. K. atžvilgiu galima konstatuoti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir ar M. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18str. 2 d. 8 p., 124 str. l d. 4 p., teismas

nutarė:

Pareiškėjų G. B. ir D. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti M. K. 2007 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono PK VP VTS Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo nutarimu pagal ATPK 183 str. 1 d. paskirtą 50 (penkiasdešimties) litų baudą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Joniškio rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.