- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-11
- Bylos Nr.
- A-575-649-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, B. T.
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui J. V. ,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei I. O. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, B. T. , dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas priteisti 13084,5 Lt turtinei žalai ir 700 Lt išlaidoms, susijusioms su byla, atlyginti.
S. S. paaiškino, kad 2004 m. gegužės 27 d. jis užpildė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti (toliau - Paraiška) ir ją pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau - Savivaldybė) specialistui B. T. , kuris privalėjo patikrinti paraiškos teisingumą, suformuoti bylą ir perduoti ją į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) teritorinį padalinį. Pareiškėjas paaiškino, kad pranešimų jog Paraiška nepriimta ar neteisingai užpildyta, negavo. Tik 2004 m. rugsėjo pabaigoje į jo ūkį atvykus Agentūros specialistui atlikti patikrą, paaiškėjo, kad S. S. 2004 m. gegužės 27 d. Paraiškos II dalis, kurioje nurodomi duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, S. S. nežinant, buvo pataisyta, Agentūros specialistui užpildant Paraišką jo vardu iš naujo, kadangi jis, pildydamas 7,8,9 eilutes, buvo sumaišęs laukų numerius. Tačiau naujai užpildytoje Paraiškoje buvo padarytos naujos klaidos, t.y. 15 skiltyje „Žemo nepalankumo vietovės“ X ženklu buvo pažymėtos tik eilutės Nr.1, Nr.2 (2,92 ha), nors turėjo būti pažymėtos visos 27 eilutės (70,02 ha), kadangi visi 27 laukai yra žemo nepalankumo vietovėse. S. S. , pildydamas Paraiškos II dalį 15 skiltyje žemo nepalankumo vietovėmis teisingai buvo pažymėjęs visas 27 eilutes. Paaiškėjus aplinkybei, kad Paraiškos II dalis yra užpildyta iš naujo ir, kad padarytos naujos klaidos, S. S. nedelsdamas 2004 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Agentūrą, prašydamas leisti patikslinti Paraišką. Atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad jis praleido terminą, kadangi taisyti Paraiškas buvo galima tik iki 2004 m. liepos 15 d., jis gavo tik po trijų mėnesių, t.y. 2005 m. sausio 6 d.
S. S. paaiškino, kad Žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.3D-644 (toliau-Įsakymas) buvo nustatyta, jog žemės ūkio veiklos subjektai, pateikę Paraiškas ir norintys dalyvauti Kaimo plėtros 2004 - 2006 metų plano priemonėje „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ (toliau-Kaimo plėtros planas), gali pateikti Agentūrai prašymą gauti paramą už jau deklaruotus žemės plotus. Šiuo įsakymu nustatytas Paraiškų priėmimo terminas iki 2005 m. sausio 1 d. Taigi Agentūra, teikdama jam atsakymą 2005 m. sausio 6 d., žinojo, jog pagal minėtą įsakymą buvo galima pateikti naują Paraišką. Kadangi Agentūra pateikė pareiškėjui atsakymą po 2005 m. sausio 1 d., jis neturėjo galimybės pateikti Paraišką nustatytu terminu. S. S. prašė teismo priteisti jam 13084,5 Lt turtinės žalos, kuri jam buvo padaryta vietoj priklausančios 13653,9 Lt išmokos už 27 laukus priskaičiuojant ir išmokant tik 569,4 Lt už be jo žinios perrašytoje paraiškoje pažymėtus 2 laukus. Teisminio nagrinėjimo metu S. S. patvirtino skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė atmesti S. S. skundą dalyje dėl žalos priteisimo iš Savivaldybės, kadangi ši suma turėtų būti priteista iš Agentūros. Atsiliepime paaiškino, kad S. S. 2004 m. gegužės 27 d. pateikė Paraišką Savivaldybės specialistui B. T. , kuris suformavo bylą ir pateikė ją Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui, o šis bylą pateikė Agentūros Kontrolės departamento teritoriniam skyriui. Agentūros specialistai, atlikdami S. S. Paraiškos patikrinimą turėjo vadovautis Kaimo plėtros planu, tiksliau jame nurodytu „Mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašu“, ir pasiūlyti S. S. sudėti Paraiškoje atitinkamus sutartinius ženklus. Teisminio nagrinėjimo metu Savivaldybės atstovas patvirtino atsiliepime į S. S. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą Savivaldybės atžvilgiu atmesti.
Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą tvirtindama, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjui kilusios žalos yra kalta Savivaldybė. Paaiškino, kad S. S. nurodo, jog jis tik 2004 metų rugsėjo pabaigoje sužinojo, kad jo Paraišką pataisė už Paraiškų priėmimą atsakingas Savivaldybės specialistas, tačiau 2004 m. rugsėjo 30 d. prašyme Žemės ūkio ministrui ir Agentūrai leisti patikslinti Paraiškos duomenis nurodė, jog pildant Paraišką grafoje „Žemo nepalankumo vietovės“ per neapsižiūrėjimą pažymėjo ne visas eilutes. 2005 m. sausio 6 d. raštu Nr.BR6-(10.14)-91 Agentūra informavo pareiškėją kad, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.3D-320, Paraiškos duomenis buvo galima keisti iki 2004 m. liepos 15 d., todėl S. S. iki šios datos galėjo papildyti laukų sąrašą už kuriuos pageidautų gauti paramą. Agentūra paaiškino, kad Įsakymas nustatė, jog žemės ūkio veiklos subjektai, pateikę Paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti ir norintys dalyvauti Kaimo plėtros plane, iki 2005 m. sausio 1 d. Agentūrai gali pateikti prašymą gauti paramą pagal šią priemonę už jau deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir pateikti pasirašytus savo įsipareigojimus pagal paramos priemonę. Šis įsakymas nenustatė terminų keisti Paraiškose nurodytus duomenis. Teisminio nagrinėjimo metu Agentūros atstovas patvirtino atsiliepime į S. S. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą Agentūros atžvilgiu atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo B. T. iš dalies sutiko su pareiškėjo S. S. skundu, tačiau patvirtino, kad žalą turi atlyginti tik Agentūra, paaiškindamas, kad nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. liepos 15 d. jis dirbo Savivaldybėje specialistu, kad priėmė S. S. pateiktą 2004 m. balandžio 27 d. Paraišką, suformavo bylą ir ją pateikė Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui. Byla jam buvo sugrąžinta, kadangi S. S. Paraiškos II dalyje buvo sumaišęs trijų laukų numerius. Kad būtų greičiau, pats naujai užpildė S. S. vardu Paraiškos II dalį ir ištaisė padarytas klaidas, o pareiškėjo užpildytą Paraiškos II dalį sunaikino. Kadangi S. S. nerado, o Paraiškos taisymui buvo mažai laiko, todėl naujai užpildytą Paraiškos II dalį pateikė pasirašyti pareiškėjo žmonai, kuri ją pasirašė. Apie tai, kad pildydamas S. S. vardu Paraiškos II dalį, jis pats suklydo ir 15 skiltyje „Žemo nepalankumo vietovės“ pažymėjo tik 2 laukus, o ne visus 27, sužinojo 2004 metų rugsėjo mėnesį, kai pas S. S. atvykę Agentūros atstovai atliko patikrą. Teisminio nagrinėjimo metu B. T. patvirtino atsiliepime į S. S. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą iš dalies tenkinti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo S. S. skundu nesutiko, paaiškindama, kad pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių patvirtintų Žemės ūkio ministro įsakymu 19 punktą (toliau-Taisyklės), pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pakeitimo, pareiškėjas iki birželio 15 d., o įsigaliojus šių taisyklių pakeitimui (2004-05-28 įsakymas Nr.3D-320), iki liepos 15 d. Savivaldybei galėjo pateikti prašymą pakeisti Paraiškos duomenis arba naujai užpildyti Paraišką. Tuo tarpu S. S. su prašymu pakeisti duomenis kreipėsi tik 2004 m. rugsėjo 30 d., t.y. praleidęs nustatytus terminus. Taip pat, pažymėjo, kad, vadovaujantis Įsakymu, žemės ūkio veiklos subjektai, pateikę paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti ir norintys dalyvauti Kaimo plėtros plane, galėjo iki 2005 m. sausio 1 d. pateikti Agentūrai prašymą pagal šią priemonę už jau deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir pateikti pasirašytus savo įsipareigojimus pagal paramos priemonę. Todėl nagrinėjamai problemai spręsti minėtas įsakymas net negalėjo būti taikomas. Teisminio nagrinėjimo metu Ministerijos atstovas patvirtino atsiliepime į S. S. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino, S. S. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteisė 8723 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris litus) bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 4361,5 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną litą ir penkiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjui S. S. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteisė 466,7 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir septyniasdešimt centų), o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 233,3 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus ir trisdešimt centų) su byla susijusių išlaidų.
Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas, ar pareiškėjas S. S. teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą turtinę žalą atsiradusią dėl atsakovų Savivaldybės bei Agentūros veiksmų S. S. atžvilgiu.
Teismas nurodė, jog Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau-Plėtros įstatymas) 9 straipsnio 1,4 dalyse nustatyta, kad, siekiant palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygį ar kompensuoti pajamų netekimą Ministerijos nustatyta tvarka žemės ūkio veiklos subjektams mokamos tiesioginės ar kompensacinės išmokos, kurias administruoja Agentūra. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tiesioginės išmokos mokamos už pasėlių plotus, už gyvulius ar kitais Ministerijos nustatytais pagrindais. Plėtros įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad tiesioginė išmoka - parama pinigais, skirta pajamų lygiui palaikyti, Ministerijos nustatyta tvarka tiesiogiai teikiama žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems jos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato paramos kaimo plėtrai kryptis, prie kurių priskirta ir parama asmenims, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konkrečias kaimo plėtros priemones ir jų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės patvirtintos Žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.3D-72, kuris pakeistas 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.3D-287. Minėto įsakymo 6 punkte Raseinių rajono Šiluvos seniūnija, kurioje yra pareiškėjo S. S. ūkis, yra nurodyta kaip mažiau palanki ūkininkauti vietovė. Byloje aktualiu laikotarpiu, kai pareiškėjas S. S. pildė 2004 m. gegužės 27 d. Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti (I t., b. l. 6-11), galiojusių Taisyklių 16 punktas nustatė, kad pareiškėjas deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus įbraižo žemėlapiuose, užpildo Paraišką pagal šių nuostatų 1 priede pateiktą formą ir 2 priede pateiktą pildymo instrukciją. Užpildytą paraišką bei žemėlapius nuo kovo 1 d. iki birželio 1 d. pateikia seniūnijoje dirbantiems savivaldybės ar jos deleguotiems specialistams arba kitam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui pagal pareiškėjo valdos įregistravimo vietą. Taisyklių 2 priede yra pateikta detali Paraiškos pildymo instrukcija, tame tarpe ir dėl byloje aktualios Paraiškos II dalies „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius“ pildymo.
Teismas padarė išvadą kad S. S. 2004 m. gegužės 27 d. užpildė Taisyklių priede nustatytos formos Paraišką ir pateikė ją Savivaldybės specialistui B. T. (t.l. b.1.6-8,11). Iš pareiškėjo S. S. pateiktos Paraiškos kopijos II dalies (t.l.b.1.7-8) teismas nustatė, kad jis buvo pažymėjęs visas 27 eilutes, t.y. visus deklaruotus laukus. B. T. pagal šią Paraišką suformuotą bylą pateikė Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui, kur paaiškėjo, jog pareiškėjas S. S. paraiškos II dalyje 7,8,9 eilutėse sumaišė laukų numerius. Tuomet pats B. T. pareiškėjo S. S. vardu naujai užpildė 2004 m. gegužės 27 d. Paraiškos II dalį (t.l.b.1.9-10), kurioje ištaisė pareiškėjo S. S. 7,8,9 eilutėse padarytas klaidas, tačiau suklydo pildydamas 15 stulpelį „Žemo nepalankumo vietovės” ir jame X ženklu pažymėjo tik du laukus, nors turėjo pažymėti visus 27 laukus. Pareiškėjo S. S. 2004 m. gegužės 27 d. pildytos Paraiškos II dalies originalą specialistas B. T. sunaikino, su šia naujai užpildyta Paraiškos dalimi pareiškėjo S. S. nesupažindino, o ją pasirašyti pateikė pareiškėjo S. S. žmonai.
Teismas nurodė, jog Taisyklėse nustatyta, kad, pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki birželio 1 d. savivaldybei gali pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis arba naujai užpildytą paraišką. Nuo birželio 2 d. iki birželio 15 d. paraiškos duomenys keičiami pateikiant savivaldybei prašymą pakeisti paraiškos duomenis (pagal 2004 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr.3D-320 redakciją šie terminai buvo nustatyti atitinkamai iki birželio 15 d. ir liepos 15 d.). Iš minėto teisinio reglamentavimo teismas nustatė, kad pareiškėjas S. S. 2004 m. gegužės 27 d. Paraiškos II dalį galėjo taisyti iki 2004 m. liepos 15 d., nors byloje nustatyta, kad apie tai, jog ją reikia taisyti, S. S. sužinojo tik 2004 m. rugsėjo 24 d., t.y. praėjus terminui iki kurio galėjo taisyti Paraiškos II dalį. Nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nesuteikė Agentūrai teisės leisti pareiškėjams taisyti paraiškų II dalyje „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius“ nurodytus duomenis, praėjus nustatytam terminui. Todėl teismas pripažino, kad Agentūros veiksmai, kad ji netenkino pareiškėjo S. S. 2004 m. rugsėjo 30 d. pareiškimo (t.l.b.1.62,65) ir neleido jam taisyti 2004 m. gegužės 27 d. Paraiškos II dalies duomenų atitinka Įsakymu (2004 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr.3D-320 redakcija) patvirtintų Taisyklių 19‑21 punktų nuostatas. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo S. S. nurodytas įsakymas, nustatantis, kad žemės ūkio veiklos subjektai, pateikę paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti ir norintys dalyvauti Kaimo plėtros plane, iki 2005 m. sausio 1 d. Agentūrai gali pateiki prašymą gauti paramą pagal šią priemonę už jau deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir pateikti pasirašytus savo įsipareigojimus pagal paramos priemonę, ginčo teisiniams santykiams spręsti netaikytinas.
Teismas nurodė, jog Taisyklėse nustatyta, kokius administravimo bei kontrolės veiksmus turi atlikti savivaldybė bei Agentūra pagal asmenų paraiškas dėl tiesioginių išmokų gavimo, be to, numatyta šių administravimo subjektų atsakomybė. Taisyklių 17 punktas nustato, kad savivaldybė priima paraiškas ir kitus dokumentus, patikrina, ar paraiškos tinkamai užpildytos ir ar pateikti žemėlapiai, registruoja paraiškas, suformuoja atskirą kiekvieno pareiškėjo dokumentų bylą kartą per savaitę bylas bei vėliau gautus kitus dokumentus pristato į Agentūros Kontrolės departamento teritorinius skyrių (toliau-KDTS), kurio veiklos teritorijoje yra savivaldybė. Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad KDTS priima iš savivaldybių bylas bei kitus dokumentus, patikrina paraiškas bei kitus dokumentus, įregistruoja ir suveda duomenis į STIS, informuoja pareiškėjus apie paraiškų bei kitų dokumentų atmetimą atlieka patikrą vietoje, suformuoja ir perduoda dokumentų ir bylų siuntas Agentūros centriniam padaliniui. Taisyklių 23 punkte nurodyta, kad Agentūra, administruodama paramos lėšas ir užtikrindama šių Taisyklių laikymąsi, kontroliuoja paraiškose pateiktus duomenis. Teismas nustatė, kad Agentūra pareiškėjui S. S. apskaičiavo ir išmokėjo 569,4 Lt tiesioginę išmoką pagal B. T. iš naujo užpildytos Paraiškos II dalies 15 stulpelyje „Žemo nepalankumo vietovės“ X ženklu pažymėtus du laukus, t.y. už 2,92 ha (t.l. b.1.18).
Teismas nurodė, jog Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad už paraiškoje bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Teismas nustatė, kad Paraiškos II dalis buvo naujai užpildyta ir pakeista be pareiškėjo S. S. žinios, todėl nusprendė, kad Agentūros argumentas, jog jai pateiktos Paraiškos II dalies 15 stulpelyje yra pažymėti tik du laukai, o pareiškėjas S. S. yra pasirašęs Įsipareigojimą, kad Paraiškoje pateikti duomenys yra teisingi, nėra pagrindas pripažinti, kad klaidos, nepažymint 15 stulpelyje 25 laukų žemo nepalankumo vietovėmis, atsirado dėl pareiškėjo S. S. kaltės. Pareiškėjas S. S. pateikė rašytinį įrodymą, kad jis Paraiškos II dalies 15 stulpelyje buvo pažymėjęs 27 laukus (t. 1.b.1.7-8).
Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškų bei kitų dokumentų priėmimą, patikrinimą, registravimą bei perdavimą KDTS nustatyta tvarka ir terminais atsakingos savivaldybės. Teismas nusprendė, jog byloje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad Savivaldybė netinkamai atliko savo pareigas, tikrindama Paraiškos II dalį. Nors byloje nustatyta, kad Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistai pastebėjo, jog pareiškėjo S. S. 2004 m. gegužės 27 d. užpildytos Paraiškos II dalies 7,8,9 eilutės užpildytos neteisingai, tačiau šio skyriaus specialistas seniūnijoje B. T. neinformavo pareiškėjo S. S. apie reikalingumą pakeisti Paraiškos duomenis, sunaikino S. S. užpildytą 2004 m. gegužės 27 d. Paraiškos II dalį, pats pareiškėjo S. S. vardu naujai užpildė šią Paraiškos dalį, nesupažindino su ja pareiškėjo S. S. , pateikė be jokio teisinio pagrindo pasirašyti S. S. žmonai, ir, nors ištaisė pareiškėjo S. S. padarytas klaidas, tačiau padarė naujų klaidų, kadangi 15 stulpelyje „Žemo nepalankumo vietovės“ X ženklu pažymėjo tik du laukus, nors visi pareiškėjui S. S. priklausantys ir jo paties deklaruoti 27 laukai yra žemo nepalankumo vietovėje. B. T. darbo sutarties priedo - pareiginės instrukcijos (t. 1., b.1.13-17) 4 punkte nurodyta, kad jis patikrina, ar paraiškos tinkamai užpildytos. Minėtus B. T. veiksmus teismas pripažino savivaldybės administravimo subjekto netinkamu pareigų atlikimu, kurias jis turėjo atlikti pagal Taisyklių 17 punktą bei pareiginę instrukciją. Taip pat konstatavo, kad Savivaldybės Kaimo reikalų skyrius, gavęs B. T. iš naujo S. S. vardu užpildytą jo 2004-05-27 Paraiškos II dalį, neatliko Taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos patikrinti, ar Paraiška yra tinkamai užpildyta, nors galėjo ir turėjo pastebėti, kad naujai pateiktos Paraiškos II dalies 15 stulpelyje „Žemo nepalankumo vietovės“ pažymėti tik du laukai, t.y. ženkliai mažesnis skaičius, negu perduodant Paraiškos II dalį taisymui. Dėl Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistų netinkamai atliktų pareigų, byla su minėtomis klaidomis buvo perduota KDTS. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad KDTS specialistai tinkamai atliko Taisyklių 23 p. nustatytą pareigą dėl Paraiškoje pateiktų duomenų kontrolės, kadangi nesiaiškino, kodėl Paraiškos II dalyje iš 27 deklaruojamų laukų, prie 25 laukų nėra atžymų paramai gauti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.271 str. 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat, privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiame CK straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 dalis neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laiko šių subjektų neteisėtą veiką - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. CK 6.249 str. 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šias CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, esantis priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis (žala).
Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistai bei Agentūros KDTS specialistai neveikė taip, kaip jie, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo veikti, vykdydami Taisyklių 22, 23 punktuose jiems nustatytas pareigas, atliekant pareiškėjo S. S. 2004 m. gegužės 27 d. Paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti bei kitų dokumentų (žemėlapių) tarpusavio atitikties teisingumo patikrinimą, o, taip pat, dėl Paraiškos II dalies „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius“ užpildymo atitikties Žemės ūkio ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymui Nr.3D-287 „Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymo Nr.3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių pakeitimo“, kuriuo Raseinių rajono Šiluvos seniūnija, kurioje yra pareiškėjo S. S. ūkis, buvo priskirta mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Toks atsakovų Savivaldybės bei Agentūros neveikimas yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjui S. S. kilusiomis pasekmėmis, t.y. turtinės žalos atsiradimu, negavus tiesioginių išmokų, t.y. 13084,5 Lt, o pareiškėjo S. S. klaidas, sumaišant laukų numerius 7,8,9 eilutėse, teismas vertino kaip techninio pobūdžio ir neesmines.
Įvertinus tiek Savivaldybės, tiek Agentūros veiksmų apimtį bei jų svarbą, teismas padarė išvadą, kad Savivaldybės Kaimo reikalų skyrius pareiškėjo S. S. pateiktos Paraiškos patikrą atliko dviem lygmenimis, t.y. specialisto veiksmai seniūnijoje bei Kaimo reikalų skyriaus specialistų veiksmai, kad būtent Savivaldybės darbuotojų aktai (CK 6.271 str. 3 d.) didesne apimtimi įtakojo žalos pareiškėjui S. S. atsiradimą, todėl nusprendė, kad iš Savivaldybės pareiškėjo S. S. naudai yra priteistina du trečdaliai padarytos žalos, t.y. 8723 Lt, o iš Agentūros yra priteistina viena trečioji dalis, t.y. 4361,5 Ly padarytos žalos, viso priteisiant 13084,5 Lt padarytos žalos.
Teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus, įvertinti aplinkybę, ar pareiškėjo S. S. žmona, pasirašydama pataisytą Paraišką tiesioginėms išmokoms gauti bei patvirtindama jos duomenų teisingumą, turėjo teisę veikti kaip oficiali, į Ūkininkų ūkio registrą įtraukta pareiškėjo S. S. ūkininko ūkio atstovė, padarė išvadą, kad pareiškėjas S. S. ūkio partnerių neturi, o Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo registre jo žmona V. S. yra įregistruota tik kaip šeimos narys (t. 2., b. l. 90). Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra registruojamas ūkis, kurio ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), Ūkininkų ūkio registre turi būti papildomai nurodyta asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu. Vadovaudamasis šia teisės norma bei atsižvelgęs į byloje ištirtas aplinkybes, teismas nustatė, kad pareiškėjo S. S. žmona V. S. nėra S. S. ūkio partnerė ir, kad ji, pasirašydama pataisytą Paraišką tiesioginėms išmokoms gauti bei patvirtindama jos duomenų teisingumą, neveikė kaip teisėta ir oficiali pareiškėjo ūkio atstovė, kas dar kartą patvirtina S. S. skundo pagrįstumą.
Kadangi pareiškėjo skundas yra tenkintinas, iš atsakovų Savivaldybės bei Agentūros pareiškėjo S. S. naudai priteistina 700 Lt su byla susijusių išlaidų, atsižvelgiant į priteistinų sumų proporcijas, t.y. iš Savivaldybės pareiškėjo S. S. naudai priteistina 466,7 Lt, o iš Agentūros priteistina 233,3 Lt, turėtų bylos išlaidų.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
Skunde ir teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė ir patvirtino, kad 2004 m. rugsėjo 30 d. sužinojo, kad Paraiška buvo pataisyta Raseinių rajono savivaldybės specialisto, atsakingo už pateiktų paraiškų priėmimą, todėl Paraiškoje nebuvo pažymėtos žemo nepalankumo vietovės. Tuo tarpu 2004 m. rugsėjo 30 d. prašyme Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) Pareiškėjas nurodė, kad pildant Paraišką grafoje „Žemo nepalankumo vietovės“ per neapsižiūrėjimą sužymėjo ne visas eilutes, todėl prašė leisti patikslinti Paraiškos duomenis. Pabrėžia, kad Pareiškėjas Agentūros neinformavo, kad Paraiška yra pataisyta be jo žinios, tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas nuo pat pradžių netinkamai bandė apginti savo galimai pažeistas teises, į Agentūrą kreipdamasis dėl neapsižiūrėjimo netinkamai užpildytos Paraiškos, bet ne dėl be jo žinios pataisytos Paraiškos. Taip pat pažymi, kad Agentūra nei iš Pareiškėjo, nei kitais būdais nebuvo gavusi duomenų apie be Pareiškėjo žinios pataisytą Paraišką, šios aplinkybės Teismas taip pat nevertino. Pareiškėjas iki liepos 15 d. galėjo papildyti sąrašą laukų, už kuriuos pageidautų gauti paramą pagal priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“. Tokio prašymo dėl duomenų keitimo Agentūra iki 2004 m. liepos 15 d. negavo. Sprendime nurodyta, kad Agentūros veiksmai, kad ji netenkino Pareiškėjo 2004 m. rugsėjo 30 d. skundo ir neleido jam taisyti 2004 m. gegužės 27 d. Paraiškos II dalies duomenų, atitinka teisės aktų nuostatas.
Atsakovės atstovas pažymi, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.248 straipsnis nurodo, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tai atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Mano, kad Agentūra nepažeidė nustatytų procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, kadangi išmoka pagal aukščiau minėtą priemonę Pareiškėjui buvo priskaičiuota pagal Paraiškos, kurią užpildė ir parašu patvirtino Pareiškėjas, o priėmė ir užregistravo Raseinių rajono savivaldybės specialistas, pateiktus duomenis bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o Agentūros kaltė nėra įrodyta bei nepagrįsta faktais. Tai, kad Pareiškėjo nurodyta žala atsirado dėl Agentūros veiksmų (veikimo ar neveikimo), nėra įrodyta bei nepagrįsta faktais. Mano, kad priežastinis ryšys tarp Agentūros veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir žalos neįrodytas bei nepagrįstas faktais.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Taisyklių 17 punktas nustato, jog savivaldybė suteikia informaciją paramos teikimo klausimais, priima paraiškas ir kitus dokumentus, patikrina, ar paraiškos tinkamai užpildytos ir ar pateikti žemėlapiai, registruoja paraiškas bei kitus dokumentus, suformuoja atskirą kiekvieno pareiškėjo dokumentų bylą kartą per savaitę bylas bei vėliau gautus kitus dokumentus pristato į Agentūros Kontrolės departamento teritorinį skyrių (toliau - KDTS), kurio veiklos teritorijoje yra savivaldybė. Taisyklių 22 punktas nustato, kad KDTS priima iš savivaldybių bylas bei kitus dokumentus, patikrina paraiškas bei kitus dokumentus, įregistruoja ir suveda duomenis į STIS, informuoja pareiškėjus apie paraiškų bei kitų dokumentų atmetimą atlieka patikrą vietoje, suformuoja ir perduoda dokumentų ir bylų siuntas Agentūros centriniam padaliniui. Paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti administravimo tvarką Agentūros KDTS nustato Paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti ir kitų pareiškėjo dokumentų priėmimo, registravimo ir duomenų registravimo procedūra, patvirtinta Agentūros direktoriaus 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. BR1-182 (2005 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. BR1-96 redakcija) (toliau - Procedūra). Vadovaujantis Procedūra, KDTS atliekamas paraiškos ir kitų dokumentų registravimas, pirminis pateiktos paraiškos ir kitų dokumentų patikrinimas, pareiškėjo bylos bei pranešimų pareiškėjui formavimas, paraiškos ir kitų dokumentų, susijusių su tiesioginių išmokų administravimu, duomenų suvedimas į STIS, pranešimų pareiškėjui formavimas. Vadovaujantis Taisyklėmis ir Procedūra, KDTS atlieka pirminį dokumentų patikrinimą, t.y. patikrina, ar paraiška/kiti dokumentai surašyti pagal nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Procedūra, KDTS darbuotojas, priimantis paraiškas ir kitus dokumentus iš savivaldybių, patikrina, ar paraiška/kiti dokumentai pateikti laiku, atlieka pirminį paraiškos/kito dokumento patikrinimą pagal Pirminio patikrinimo elementų sąrašą (Procedūros 4 ir 5 priedai), sistemoje užpildo analogišką sąrašą ir nustato, ar paraiška/kitas dokumentas užpildyti laikantis nustatytų reikalavimų, o atlikęs pirminį paraiškos/kito dokumento patikrinimą, sprendžia, priimti ar atmesti paraišką/kitą dokumentą. Taisyklėse nustatyta pareiga KDTS patikrinti paraiškoje pateiktų duomenų sutikimą su įbraižytais žemėlapiais, tačiau nėra nustatyta pareiga tikrinti Pareiškėjo išreikštos valios. Pareiškėjas, paraiškoje pažymėdamas laukus ties atitinkamomis grafomis ir taip nurodydamas laukus, už kuriuos pageidauja gauti paramą, išreiškia savo valią. Nepažymėjus ties atitinkamomis grafomis laukų, už kuriuos pageidaujama gauti paramą, laikoma, kad Pareiškėjas už šiuos laukus nepageidauja gauti paramą. Atsižvelgiant į tai, KDTS netikrino, kodėl Pareiškėjas, paraiškoje pažymėdamas laukus ties atitinkamomis grafomis, atitinkamai pažymėjo ne visus laukus. KDTS netikrina Pareiškėjo išreikštos valios, jeigu ties atitinkama grafa yra pažymėtas bent vienas laukas, už kurį Pareiškėjas pageidauja gauti paramą kaip už laukus, pripažintus esančiais mažiau palankiose vietovėse, ir yra preziumuojama, kad Pareiškėjas pageidauja gauti paramą tik už atitinkamai sužymėtus laukus, kadangi už kitus laukus Pareiškėjas gali pretenduoti gauti paramą pagal kitas paramos priemones, pvz., apželdinimo mišku priemonę. Tokiu atveju, parama už tokius laukus, kuriuose būtų auginamas miškas, būtų mokama pagal šią priemonę, o Pareiškėjas privalėtų pateikti įsipareigojimus pagal šią priemonę. Taip pat Pareiškėjas gali nepretenduoti gauti paramą už laukus, esančius mažiau palankiose vietovėse, jeigu nenori prisiimti įsipareigojimų, taip pat jeigu planuoja gauti paramą pagal kitas paramos priemones, arba jeigu minėti laukai neatitinka paramos priemonei keliamų reikalavimų ir pan. Pareiga suteikti informaciją paramos teikimo klausimais ir informuoti Pareiškėją apie laukų sužymėjimą ties atitinkamomis paraiškos grafomis nustatyta savivaldybei, atitinkamai ji turėjo informuoti Pareiškėją apie iš laukų tinkamo ir netinkamo sužymėjimo ties atitinkamomis grafomis kylančias pasekmes. Todėl atsakovas mano, kad KDTS, priėmusi iš savivaldybės paraišką ir ją patikrinusi vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir nuostatomis, o teisės aktų nustatytas pareigas atliko tinkamai ir rūpestingai, todėl KDTS veiksmuose nėra kaltės dėl Pareiškėjui padarytos žalos.
Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad Teismas nustatė, o Raseinių rajono savivaldybės specialistas B. T. , priėmęs Paraišką bei ją užregistravęs, Teismo posėdyje patvirtino, kad jis Pareiškėjo vardu, bet be jo žinios ir sutikimo, naujai užpildė Pareiškėjo pateiktos Paraiškos dalį, kurioje suklydo sužymėdamas atitinkamas grafas. Taip pat nustatyta, kad Paraiškos dalies originalą užpildytą paties Pareiškėjo, Raseinių rajono savivaldybės specialistas B. T. sunaikino, o su naujai užpildyta Paraiškos dalimi Pareiškėjo nesupažindino. Dėl šio fakto ginčo tarp šalių Teismo posėdyje nebuvo, tai pripažįsta tiek Raseinių rajono savivaldybė, tiek Raseinių rajono savivaldybės specialistas B. T. . Atsižvelgiant į tai, mano, kad Pareiškėjui žala padaryta Raseinių rajono savivaldybės specialisto B. T. veiksmais, kurie yra įrodyti tiek teismo posėdžio metu, tiek šalių parodymais ir paaiškinimais, todėl Pareiškėjui atsiradusią žalą privalo atlyginti Raseinių rajono savivaldybė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nesutinka su Sprendime išdėstyta išvada, kad Agentūros neveikimas yra priežastiniame ryšyje su Pareiškėjui kilusiomis pasekmėmis, t.y. su turtinės žalos atsiradimu. Teismas, priimdamas sprendimą bei nurodydamas, kad Agentūros neveikimas yra priežastiniame ryšyje su Pareiškėjui kilusiomis pasekmėmis, turėjo surinkti bei įvertinti įrodymus, patvirtinančius, kad Agentūros specialistai netinkamai atliko jiems nustatytas pareigas. Mano, kad įrodymų, patvirtinančių, kad KDTS (Agentūros) specialistai tinkamai atliko Taisyklių 23 punkte nustatytą pareigą, nebuvimas neturėtų būti laikomas tinkamu įrodymu, kad Agentūra veikė netinkamai ar neatliko veiksmų, kuriuos nustato Taisyklės. Priešingai, Agentūros neveikimas turėtų būti pagrįstas įrodymais, o ne abstrakčiais samprotavimais, bei nekelti abejonių, kitaip atsakomybė bei padarytos žalos atlyginimas neturėtų būti galimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S.S. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Taip pat prašo, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Pažymi, jog apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad jis nurodė savo kaltę pildydamas paraišką ir prašė leisti paraišką taisyti. Nurodo, jog atsakovui žinomos aplinkybės, kodėl jis prašė pataisyti leidimą paraiškose. Teisme nustatyta, jog ant pataisytų paraiškų yra ne jo parašai, o atsakovas skunde remiasi tuo, kad jam apmokėta pagal jo išreikštą valią. Teigia, kad atsakovo neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, nes pagal žemės ūkio ministro įstatymą Nr. 3D-644 iki 2005 m. sausio 1 d. dar galima buvo pateikti prašymą už deklaruotus plotus.
Atsiliepimas
Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo B. T. atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismo sprendimas neteisėtas. Atsakovas pripažįsta, kad „Paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti“ pagal Taisyklių 22 punktą jis priima ir patikrina jas bei kitus dokumentus, o tokių tarpe buvo ir 7 pasėlių žemėlapiai Šiluvos seniūnijos ribose, kuri vienintelė ir yra žemo nepalankumo vietovė. Paraišką tikrinusi KDTS specialistė į tai nekreipė dėmesio ir neprašė jos patikslinti, nors kiti KDTS specialistai tikrinę paraiškas iš Šiluvos sen. iš 559 pateiktų apie 20 prašė tokius duomenis patikslinti telefonu arba raštu. Kadangi paaiškėjus Paraiškos užpildymo klaidoms buvo kreiptasi į Žemės ūkio ministrą ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl leidimo ištaisyti paraiškos duomenis, žemės ūkio ministras 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.3D-644 leido gauti šią paramą už deklaruotus plotus. Nors Nacionalinės mokėjimo agentūros Kauno skyrius turėjo pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus, jų nenagrinėjo, o atsakymą davė tik po 3 mėnesių, t.y. 2005 m. sausio 5 d. Mano, jog tai yra Nacionalinės mokėjimo agentūros KDTS neveikimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, iš esmės rėmėsi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40, 22 ir 23 punktais. Taisyklių 22 punktas nustatė, kad KDTS (Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento teritorinis skyrius): (i) priima iš savivaldybių bylas bei kitus dokumentus; (ii) patikrina paraiškas bei kitus dokumentus, įregistruoja ir suveda duomenis į STIS; (iii) informuoja pareiškėjus apie paraiškų bei kitų dokumentų atmetimą; (iv) atlieka patikrą vietoje; (v) suformuoja ir perduoda dokumentų ir bylų siuntas Agentūros centriniam padaliniui. Taisyklių 23 punktas nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, administruodama paramos lėšas ir užtikrindama šių taisyklių laikymąsi, kontroliuoja paraiškose pateiktus duomenis: (i) STIS pagalba atlieka administracinę pareiškėjo pateiktos informacijos patikrą; (ii) ne anksčiau kaip nuo birželio 1 d. iki pasėlių vegetacijos laikotarpio pabaigos, arba iš karto po jos iki tol, kol įmanomas neabejotinas deklaruotų pasėlių ir laukų ribų nustatymas, atlieka patikrą vietoje; (iii) inicijuoja nuotolinę patikrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtose nuostatose nėra įtvirtinta Nacionalinės mokėjimo agentūros ar jos Kontrolės departamento teritorinio skyriaus, gavusio pagal Taisyklių 17 punktą patikrintas paraiškas iš atitinkamos savivaldybės, pareiga aiškintis, kodėl pareiškėjas prašo paramos tik dėl dalies deklaruojamų laukų. Pastebėtina, kad paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti formos, patvirtintos paminėtu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-171 redakcija), trečiojo lapo antroje pusėje yra pateikiama atmintinė, kurioje akcentuojama paties pareiškėjo pareiga pažymėti atitinkamus stulpelius, jei jis į paraišką įtraukia laukus, kurie įtraukti į kitas paramos programas. Be to, pagal Taisyklių 17 punkto 1 ir 3 punktus, būtent savivaldybei tenka pirminė pareiga suteikti informaciją paramos teikimo klausimais, patikrinti, ar paraiškos tinkamai užpildytos ir ar pateikti žemėlapiai. Taisyklių 40 ir 41 punktai taip pat nustato, kad už paraiškoje bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, o už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškų bei kitų dokumentų priėmimą, patikrinimą, registravimą bei perdavimą KDTS nustatyta tvarka ir terminais visų pirma yra atsakingos savivaldybės.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros, jos teritorinio skyriaus darbuotojai negali būti laikomi pažeidusiais teisės aktų reikalavimus, nes jie neturėjo pareigos aiškintis, kodėl pareiškėjo pateiktos paraiškos II dalyje iš 27 deklaruojamų laukų, prie 25 laukų nėra atžymų paramai gauti. Pagal savivaldybės Nacionalinei mokėjimo agentūrai perduotą paraišką, kurioje tik du laukai buvo pažymėti kaip dalyvaujantys su žemo nepalankumo vietovėmis susijusioje paramos programoje, Nacionalinė mokėjimo agentūra neturėjo pareigos dėl visų 27 sklypų išmokėti išmokas dėl dalyvavimo paminėtoje programoje. Pakeisti paraiškos duomenis arba pateikti naujai užpildytą paraišką, pagal Taisyklių 19 punktą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 3D-320 redakcija), vėliausiai buvo galima iki liepos 15 d., be to, prašymas turėjo būti teikiamas ne agentūrai, o savivaldybei. Taigi pavėluotas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2005 m. sausio 6 d. atsakymas pareiškėjui nėra priežastiniu ryšiu susijęs su patirta žala. Darytina išvada, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju neatsirado, todėl teismas nepagrįstai priteisė dalį žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros.
Raseinių rajono savivaldybė teismo sprendimo neskundė, todėl iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sutiko, kad dėl padarytos žalos yra jos (jos institucijos darbuotojo) kaltė. Todėl, nustačius, kad žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės priteistas nepagrįstai, visa žala priteistina iš Raseinių rajono savivaldybės. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju žala priteistina būtent iš savivaldybės, o ne savivaldybės administracijos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, dėl savivaldybės valdžios institucijų padarytos žalos atsako savivaldybė, o jos įstaiga, dėl kurios darbuotojo veiksmų kilo žala, gali būti tik jos atstovu byloje (CK 6.273 straipsnio 2 dalis). Bylos išnagrinėjimas atsakovu nurodant savivaldybės administraciją bei priteisiant atitinkamą sumą iš savivaldybės administracijos, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra esminis procesinis pažeidimas, nes Raseinių rajono savivaldybės administracija, t. y. tinkamas savivaldybės atstovas pagal CK 6.273 straipsnio 2 dalį (B. T. dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje (I t., b. l. 14), aktyviai dalyvavo šioje byloje ir turėjo visas teises ginti bei gynė savivaldybės interesus. Pastebėtina, kad ir pareiškėjas prašė, ir pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, kad atsakovu byloje turėtų būti Raseinių rajono savivaldybė (I t., b. l. 178-179, 185 (teismo sprendimo įžanginė dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeistinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pakeitus teismo sprendimą dėl ginčo esmės, atitinkamai pakeistinas teismo sprendimas ir dalyje dėl su byla susijusių išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas paduodamas skundą sumokėjo 392,5 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 5), kuris Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi jam buvo grąžintas (I t., b. l. 26), todėl pirmosios instancijos teismas žyminį mokestį pareiškėjo naudai priteisė nepagrįstai. Atsižvelgdama į tai, kad teismo procesas nagrinėjamoje byloje truko ilgai, vyko daug teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ir advokatas, advokatui reikėjo vykti ir į kitą vietą, nei yra įregistruota jo darbo vieta, byla sudėtinga, teisingumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyta priteisti atstovavimo išlaidų suma (600 Lt) yra pagrįsta, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus.
Pareiškėjas savo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Šis pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, jis turėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti S. S. iš Raseinių rajono savivaldybės 13084,5 Lt (trylika tūkstančių aštuoniasdešimt keturis litus ir penkiasdešimt centų) turtinei žalai ir 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidoms, susijusioms su byla, atlyginti. Pareiškėjo S. S. reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, atmesti.
Nutartis neskundžiama.