Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui Giedriui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl 2009-12-14 Institucijos nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-12-14 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos AVS viršininko Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 445092 M. Š. pagal ATPK 124 str. 4 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda už KET 133 p. pažeidimą.

Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2009-10-24 apie 13 val. 20 min. Kauno mieste, kelio A1 41,43 kilometre, vairuodamas automobilį Hyundai Elantra ir, esant 100 km/h leistinam važiavimo greičiui, važiavo 131 km/h greičiu, tuo leistiną važiavimo greitį viršijo 31 km/h.

Nutarimą priėmusios Institucijos įgaliotas atstovas teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose visiškai įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, be to, pats pareiškėjas neneigia viršijęs leistiną važiavimo greitį. Būtinojo reikalingumo sąlygų pareiškėjo veiksmuose nėra, kadangi atidaryti kolonėlę bei užpilti kurą galėjo ir kiti bendrovėje buvę darbuotojai.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p.).

Pareiškėjo teismui pateiktų, taip pat prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 445092 dokumentų (b.l. 5, 6, 11-16) duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas dirba AB ,,(duomenys neskelbtini) “ mechaniku ir yra atsakingas už kuro išdavimą. 2009-10-24 Jauniūnuose, Širvintų rajone, įvyko avarija magistralinio dujotiekio trasoje. Įvertinus avarijos pasekmes, pareiškėjui buvo nurodyta vykti į Kauno miestą ir užpilti kurą papildomiems mechanizmams, kurie buvo reikalingi avarijos pasekmėms likviduoti. 2009-10-24 apie 13 val. 20 min. Kauno mieste, kelio A1 41,43 kilometre, automatinė greičio matavimo kamera užfiksavo, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį Hyundai Elantra ir, esant 100 km/h leistinam važiavimo greičiui, važiavo 131 km/h greičiu, tuo leistiną važiavimo greitį viršijo 31 km/h.

Teismas konstatuoja, kad byloje nekyla ginčas dėl KET 133 p. pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių (leistino važiavimo greičio viršijimo), o tik dėl pareiškėjo veiksmų juridinės kvalifikacijos (visų teisės pažeidimo sudėties elementų buvimo jo veiksmuose). ATPK 17 str. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Paminėtos teisės normos turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Teismas taip pat pabrėžia, kad ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to seka, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Teismas, tuo pačiu, atkreipia dėmesį, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pareiškėjas būtinąjį reikalingumą iš esmės grindžia tuo, kad be jo nebuvo realios galimybės užpilti kurą mechanizmams, kurie turėjo būti kuo skubiau pristatyti į avarijos vietą. Teismas pabrėžia, kad KET 133 p. reikalavimu siekiama užtikrinti transporto eismo ir jo dalyvių saugumą. Iš esmės KET 133 p. reglamentuoja asmenų, vairuojančių padidinto pavojaus šaltinį, pareigas. Pats pareiškėjas nurodė, kad liepsna avarijos vietoje jau buvo užgesinta – t.y. didžiausias pavojus jau buvo pasibaigęs ir tik reikėjo likviduoti atsiradusias pasekmes. Kritiškai vertinamas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad be jo neįmanoma paimti kurą iš bendrovės saugyklos, nes, teismo nuomone, realiai galima situacija, kai pareiškėjas negalėtų atvykti į bendrovę ir dėl kitų iš anksto nenumatytų priežasčių (staigi liga, transporto priemonės gedimas ir t.t.), tačiau juridinio asmens - AB ,,(duomenys neskelbtini) “ veikla dėl to realiai nesustos. Iš to seka pagrįsta išvada, kad pareiškėjo, vairuojančio padidinto pavojaus šaltinį judriame kelyje, sukeltas pavojus transporto eismo ir jo dalyvių saugumui negali būti laikomas mažesne žala nei išvengta. To pasėkoje teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, nes jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, panašiais atvejais iš esmės laikosi analogiškos pozicijos (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N662– 2589/2009, LVAT 2009-12-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2924/2009 ir kt.). Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d., sudėtis (ATPK 256 – 257 str.). Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenų matyti, kad, skiriant administracinę nuobaudą pareiškėjui, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Teismas su tokia išvada iš esmės sutinka ir, įvertinęs skundo argumentus, savo iniciatyva nesunkina pareiškėjo teisinės padėties. Pareiškėjui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 20 str., 30 str., 30² str.), daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų (ATPK 30-1 str. 1 d.). Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30-1 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9– 827/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006 ir t.t.). Dėl to, remiantis ATPK 30-1 str. nuostatomis bei jo taikymo praktika, yra pagrindas pareiškėjui sušvelninti paskirtą administracinę atsakomybę - paskirtą administracinę nuobaudą (400 Lt baudą) pakeisti švelnesne administracinės nuobaudos rūšimi negu numatyta straipsnio už padarytą pažeidimą sankcijoje – t.y. paskirti įspėjimą. Kaip jau buvo paminėta, darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, savo priešingų teisei veiksmų iš esmės neneigė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažeidimo teismas nelaiko ypatingai grubiu, jis jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį - įspėjimą. Tokią praktiką iš esmės panašiose bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N502-831/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti 2009-12-14 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos AVS viršininko Arūno Atkočiūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 445092, kuriuo M. Š. pagal ATPK 124 str. 4 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda už KET 133 p. pažeidimą, ir M. Š., remiantis ATPK 30-1 str. 1 d., paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.