Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-642-611/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-25
Bylos Nr.
2S-642-611/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Skolininkas
V. J., S. J.
Kreditorius
AB DnB NORD banko
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-642-611/2012
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.3., 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų V. J. ir S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkams ir įkeisto daikto savininkams V. J. ir S. J. ir įkeisto daikto savininkams I. C. ir S. K..

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkai V. J. ir S. J., užtikrindami iki 2010-09-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01/1/2006/0021583, 2006-09-12 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DnB NORD bankui dalinės nuosavybės teise priklausančius I. C., S. K., V. J. ir S. J. nekilnojamuosius daiktus - (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštu Nr. 01/1/2009/0004355, 2009-03-16 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DnB NORD bankui bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams V. J. ir S. J. priklausantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Kreditorius pareiškime nurodė, kad skolininkams nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės, bankas nutraukė kreditavimo sutartį, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolą sudaro 402020,28 Eur ir 11045,09 Lt bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti: I. C., S. K., V. J. ir S. J. dalinės nuosavybės teise priklausančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams V. J. ir S. J. priklausantį (duomenys neskelbtini). Teismas išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Teismas įspėjo skolininkus (įkeistų daiktų savininkus) V. J., S. J., I. C. ir S. K., kad negrąžinus skolos, t.y. 386525,36 EUR negrąžinto kredito, 14205,31 EUR nesumokėtų palūkanų, 1289,61 EUR delspinigių (iš viso 402020,28 EUR), 10259,47 Lt negrąžinto kredito, 733,31 Lt nesumokėtų palūkanų, 52,31 Lt delspinigių (iš viso 11045,09 Lt) bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeisto daikto savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties Įteikimo skolininkei (Įkeisto daikto savininkei) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakšto originalą.

Teismas nenustatė, kad skolininkai laiku ir tinkamai būtų vykdę įsipareigojimus bankui, kad su kreditoriumi būtų pilnai atsiskaitę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Skolininkai V. J. ir S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartį ir kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, nesiaiškino, ar tikrai nebuvo mokėjimų, kuriuos dengdami kreditą ir vykdydami pasirašytą kredito sutartį, tikrai mokėjo.

2. Pasirašytos kredito sutarties galutinis terminas šiuo metu dar nėra suėjęs, todėl kreditorius, atsižvelgdamas į dabartinę kritinę ūkio padėtį, tikrai dar neturėjo rimtų priežasčių nutraukinėti sutartį ir pradėti išieškojimą.

3. Kreditorius turėjo siūlyti pakeisti kredito sutarties sąlygas, jas derinti su skolininku, o ne nutraukti kredito sutartį. Kreditorius nepateikė pakankamai rimtų įrodymų, kad prievolė, kurios įvykdymui buvo įkeistas aukščiau minėtas turtas, buvo tikrai grubiai pažeista ir nebus įvykdyta. Kreditorius privalėjo bandyti susitarti taikiai ir tik, išnaudojus visas galimybes gauti skolą be priverstinio išieškojimo, kuris yra kraštutinė ginčo sprendimo priemonė, tada kreiptis į teismą. Šiuo metu Lietuvoje dar tebesitęsia ekonominė krizė, todėl yra ypač sunku laiku padenginėti kreditą, tačiau vėliau situacija tikrai turi pagerėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atmesti skundą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Skolininkai nepateikė įrodymų, jog būtų įvykdę savo įsipareigojimus bankui. Laikotarpiu nuo 2010-12-27 iki šios dienos buvo atlikti mokėjimai tik 2010-12-27 (1783,64 Lt sumai) ir 2011-01-26 (12,16 Lt sumai).

2. Kredito linijos sutarties sąlygos buvo ne kartą keistos skolininkų prašymu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bankas su skolininkais nebendradarbiavo.

3. Suteiktas kreditas turėjo būti sugrąžintas dalimis - 10053,67 EUR kredito dalis turėjo būti grąžinta 2011-01-26, 10259,47 Lt kredito dalis – 2011-01-26, o 376471,69 EUR kredito dalis 2012-10-26. Suėjus terminui (2011-01-26) kredito dalys 10053,67 EUR ir 10259,47 Lt nebuvo grąžintos, o taip pat nuo 2011 m. sausio mėnesio nebuvo tinkamai vykdomi ir kiti įsipareigojimai (nemokamos įmokos, palūkanos, delspinigiai už 376471,69 EUR kredito dalį).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju pagal hipotekos lakštus Nr.01/1/2006/0021583 ir Nr.01/1/2009/0004355, užtikrinant skolininkams suteikto kredito grąžinimą, AB DnB NORD bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausantis I. C., S. K., V. J. ir S. J., taip pat (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis sutuoktiniams V. J. ir S. J.. V. J. ir S. J. nevykdant tinkamai įsipareigojimų pagal kredito sutartį, AB DnB NORD bankas 2011-09-14 vienašališkai nutraukė kredito sutartį (b.l. 114).

Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti LR CPK 558 straipsnyje ir LR CK 4.192 straipsnyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius skundžiama nutartimi areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Atskirojo skundo argumentai dėl įvykusių ar neįvykusių derybų tarp kreditoriaus ir skolininkų, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, skolų dydžio, sutarčių nutraukimo pagrįstumo, yra ginčai dėl pagrindinės prievolės. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantų argumentų nepasisako.

Apeliantų skunde dėstomi argumentai, susiję su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, tarp šalių kilusiais ginčais dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos ar delspinigių dydžiu, sutarties šalių elgesiu ir kt. neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu, nesprendžia kitų tarp šalių kilusių ginčų, o tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, kad pasibaigęs jos įvykdymo terminas ar kredito sutartis sutartyje nustatyta tvarka tinkamai nutraukta, ir vadovaudamasi LR CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009, bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Tai reiškia, kad apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei aplinkybės dėl pagrindinės sutarties nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Jei skolininkai mano, jog jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, jie turi teisę juos ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį.

Dėl nurodytų motyvų naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o skolininkų atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų kreditoriaus naudai priteistini 363 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J. ir S. J. lygiomis dalimis 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų kreditoriui AB DnB NORD bankui.

Teisėjas Andžej Maciejevski