Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-1854-228/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
e2-1854-228/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00334-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1854-228/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00334-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Irena Stacevičienė,sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ ir atsakovei J. R. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 701,28 EUR negrąžinto kredito, 656,12 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 656,12 EUR mokėjimo palūkanų, už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 59,05 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,00 EUR žyminio mokesčio.

Atsakovė J. R. atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) su atsakove 2013 m. gegužės 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 724,05 EUR vartojimo kreditas 24 mėn. laikotarpiui, kartu sumokant 895,51 EUR bendros vartojimo kredito kainą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieškove, todėl laikytina, kad atsakovė liko skolinga 701,28 EUR negrąžinto kredito ir 656,12 EUR bendros vartojimo kredito kainos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesilaikė sutartimi nustatytos paskolos grąžinimo tvarkos, į raginimus nereagavo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta Gautinų sumų pirkimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta Skolų pirkimo ir pardavimo sutartis, kurios pagrindu AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Be to, tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kurios pagrindu AB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei.

Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo matyti, kad ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Byloje įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė atsiskaitė, nėra (CPK 176 – 179 straipsniai).

CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolos sumą paskolos davėjui sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis). Atsakovei nuosavybės teise buvo perduota paskolos suma, atsakovė ją gavo, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, paskolos sumos pilnai ieškovei negrąžino (CK 6.873 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo sprendimo priėmimo dienai duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi piniginę prievolę ieškovei, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteistina 701,28 EUR skola ir 656,12 EUR bendros vartojimo kredito kainos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.101 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Su atsakove sudaryta Sutartis numato, kad laiku neįvykdžius prievolės, Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1. punkto pagrindu, Sutarties specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytos palūkanos bus skaičiuojamos už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį iki faktinio kredito ar jo dalies grąžinimo. Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad bendra kredito kainos metinė norma yra 146,320 proc., tačiau ieškovė nurodė, kad taiko ne šią, o 93,56 proc. dydžio vartojimo kredito metinę palūkanų normą, dėl kurios šalys taip pat buvo susitarę. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė privalėtų sumokėti ieškovei 656,12 EUR palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo (701,28 EUR x 93,56 proc., už 365 dienas).

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Atsižvelgiant į sutartinių santykių teisinį pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1. punkte numatytos palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos nuo visos pradelstos sumos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, taip pat atsižvelgiant į reikalaujamą priteisti palūkanų sumą, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi pagrindą reikalaujamų priteisti palūkanų dydį peržiūrėti ex officio, nes neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją ir faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti palūkanų suma (656,12 EUR) palyginus su skolos suma (701,28 EUR), yra neprotingai didelė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašomo priteisti palūkanų dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, nesikreipė į teismą protingu terminu, o palūkanas paskaičiavo už 365 dienas, palūkanų dydis mažintinas iki 50 proc. skolos sumos, t. y. iki 350,64 EUR sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, todėl ši palūkanų suma priteistina (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kita reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalis atmestina.

Ieškovė prašo priteisti 59,05 EUR delspinigių. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1. punktą atsakovė pradinei kreditorei įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei, ieškovės reikalavimas dėl 59,05 EUR delspinigių priteisimo (656,12 EUR 0,05 proc. x 180 d.) iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.72 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad patikslinto ieškinio suma yra 2 072,57 EUR. Ieškovė prašo priteisti 51,00 EUR žyminio mokesčio. Teismo paskaičiavimu žyminis mokestis, esant 2 072,57 EUR ieškinio sumai, yra 47,00 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovė ieškinį žyminiu mokesčiu apmokėjo daugiau, negu numato įstatymas, ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 4,00 EUR (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies (ieškinys patenkintas 85 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ir iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, buveinės adresas Vilniuje, Žalgirio g. 90, įmonės kodas 302528679, naudai: 701,28 EUR (septynis šimtus vieną eurą 28 ct) skolą, 656,12 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 12 ct) bendrą vartojimo kredito kainą, 350,64 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų 64 ct) palūkanas, 59,05 EUR (penkiasdešimt devynis eurus 05 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 767,09 EUR sumą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 EUR (keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, 4,00 EUR (keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 28 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėja Irena Stacevičienė