- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-940-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37195-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) E. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl nepilnametės dukters R. V. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu E. V. bei kitų su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų išsprendimo - motinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai iš motinos V. D. priteisimo padavimo, kuriuo prašo: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki ieškinio teismui - dėl nepilnametės R. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimo bei kitų susijusių klausimų išsprendimo - padavimo nustatyti laikiną nepilnametės R. V. gyvenamąją vietą su tėvu E. V., 2) uždrausti vaiko motinai V. D., bendrauti su nepilnamete dukterimi R. V.. Nurodė, jog kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos taikymo ginčo atvejui. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos R. V. tėvai - V. D. ir E. V. gyvena skyriumi. 2018-09-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018 buvo nustatyta R. V. gyvenamoji vieta su mama V. D. bei nustatyta dukters bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėčiu E. V.. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką 2020 m. gruodžio 23 d. apie 8.30 val. ryto E. V. paėmė nepilnametę dukterį iš motinos V. D. namų numatytam bendravimui. Kitą dieną, 2020 m. gruodžio 24 d., tėtis, šukuodamas dukrai plaukus, pastebėjo, kad yra sužalotos nepilnametės R. V. ausys - jose matyti ištisos kraujosrūvos ir nubrozdinimai. Mergaitė nurodė, kad tai padarė mama V. D., tačiau ji liepė niekam nieko nepasakoti. Pareiškėjas, sužinojęs aplinkybes apie tai, kad motina V. D. savo mažametės dukters R. V. atžvilgiu vartoja fizinį smurtą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. E. V. pareiškimo pagrindu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50262-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. Atliekant procesinius veiksmus dėl smurto prieš nepilnametį vaiką panaudojimo, dalyvavo vaiko teisių specialistai, kurie priėmė sprendimą negrąžinti R. V. vaiko motinai V. D., o vaiką perduoti vaiko tėvui E. V.. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir nėra priimtas procesinis sprendimas yra reali grėsmė pakenkti mažamečio vaiko interesams, todėl yra reikalinga užtikrinti vaiko saugumą, kurį galima užtikrinti vaikui gyvenant su tėčiu E. V., t. y. nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. D. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo E. V. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio pateikimo), kuriuo prašo atmesti ieškovo prašymą. Atsakovė nurodė, jog kategoriškai nesutinka su ieškovo pateiktu prašymu, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas bei pateiktas ieškovui piktavališkai kerštaujant ir negalint susitaikyti su ne jo naudai priimtais teismų procesiniais sprendimais, susijusiais su šalių bendru vaiku. Šalių santykiai yra ypač konfliktiški, todėl įvairūs su vaiku susiję klausimai ir reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti teismuose (o taip pat ir kitose institucijose). Šį faktą patvirtina ir paties ieškovo kartu su prašymu į bylą pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2019-02-21 priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendimą paliko iš esmės nepakeistą ir tik nedidele apimtimi pakoregavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Kadangi ieškovo prašymas yra grindžiamas vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu faktu, yra akivaizdu, kad šio prašymo išsprendimas jį patenkinant bei nelaukiant jokių tolimesnių (galutinių) procesinių sprendimų iš ikiteisminį tyrimą vykdančių institucijų sukeltų tokias neigiamas pasekmes (pvz., atsakovės ieškinio pilną ar dalinį atmetimą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka pakartotinai nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo), kurių ateityje jau nebepavyktų atstatyti bei pašalinti ir kurios turėtų neigiamos įtakos visų pirma pačiam šalių vaikui, kurio teisių ir interesų gynyba yra prioritetinė, o kartu ir atsakovei, ginančiai vaiko interesus. Tuo tarpu vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu faktas, net ir vertinant šį faktą atsietai nuo kitų aukščiau šiame atsiliepime nurodytų bei teismų nustatytų faktų, niekaip nepatvirtina nei kokios nors nusikalstamos veikos padarymo fakto, nei atsakovės kaltės, dėl ko šis faktas negali būti pagrindu pakeisti ar apriboti kokias nors atsakovės teises, tame tarpe teises, susijusias su vaiku. Nurodytas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas 2021-01-04 buvo priimtas ryšium su tuo, jog atsakovei 2020-12-30 buvo pritaikyta kardomoji priemonė - rašytinis įpareigojimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nepilnamete dukra. Ši kardomoji priemonė paskirta tikslu užtikrinti atsakovės dalyvavimą procese bei netrukdomą tolimesnį tyrimą. Pažymėtina, kad ši kardomoji priemonė dalyje dėl įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su nepilnamete dukra prokurorės 2021-01-06 nutarimu tą pačią dieną po abdukcijos išvadų gavimo bei vaiko apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo panaikinta, dėl ko nėra jokio pagrindo tokią pačią priemonę vėl taikyti ieškovo pateikto prašymo pagrindu teisme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad įvertinus prašyme dėstomas aplinkybes, turimą medžiagą, vaiko nuomonę, vertina, jog galimai egzistuoja aplinkybių visuma, reikalinga ieškovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pažymėjo, kad Tarnybos atstovė apsilankė E. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Vilniuje, bei nustatė, jog vyras ir jo nepilnametė dukra R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (ieškovo teigimu) jam priklausančiame 3 kambarių, apie 90 kv. m bute su patogumais. Namai tvarkingi ir švarūs, mergaitė turi atskirą kambarį, įrengtą bei pritaikytą tenkinti nepilnametės poreikius. Apsilankius atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, jog moters gyvenamasis 67 kv. m, 2 kambarių būstas yra nuomojamas. Namai tvarkingi, įrengti, miegamajame stovi dvigulė ir vaikiška viengulė lova, lentynos su knygutėmis žaislais. Svetainėje yra erdvė vaikui žaisti, stovi kelių aukštų lėlių namas, vaikiškas rašomasis stalas bei kiti reikalingi šeimai baldai. Tarnybos atstovei individualiai bendraujant su mergaite, ji pasakojo, jog dabar gyvena pas tėtį ir jai tai patinka, nes tėtis yra linksmas. R. prisiminė, jog mamą paskutinį kartą matė penktadienį ir trečiadienį, kai ji atėjo ir stukseno į duris, norėjo ją pagrobti, iškvietė policiją, kas mergaitę labai išgąsdino. Pas mamą R. važiuoti atsisako, nes mama yra pikta, ją muša jeigu kažką ne taip padaro, labai bara dėl mokslų, nors mergaitės teigimu, jai yra sunku mokytis bei atlikti daug namų darbų. Apie tėtį R. atsiliepia šiltai, nurodė, jog jis yra linksmas. Nors tėtis kartais ant jos ir pyksta, tačiau nemuša, jie kartu žaidžia slėpynių, su juo jaučiasi smagiai, kartu su tėčiu jie pyksta ant mamos. R. nori likti gyventi pas tėtį, jai čia patinka labiau. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikinąją nepilnametės R. V. gyvenamąją vietą su jos tėvu E. V. tėvo gyvenamojoje vietoje. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos atmetė kaip nepagrįstą, įpareigojo ieškovą E. V. pasibaigus privalomajai mediacijai, nedelsiant pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą.
5. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020-12-31 raštas dėl informacijos pateikimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-01-04 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-8, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021-01-06 nutarimas dėl pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos, patvirtina ieškovo nurodytas faktines aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė būtinybę nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą išimtinai su vienu iš tėvų, todėl ieškovo prašymas dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su juo tenkintinas.
6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku, į bendravimo procesą yra įtraukiami išvadą byloje teikiančios institucijos darbuotojai, duomenų, kad atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra netinkamas, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, byloje nepateikta. Teismas pažymėjo, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Todėl ieškovas, teikdamas prioritetą vaiko interesams, privalo vengti jo ir atsakovės ginčų, ypač vaiko akivaizdoje, ir siekti atsakovei ne uždrausti bendrauti su vaiku, bet leisti jai matytis ir bendrauti su dukra, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti ryšių su jam artimu žmogumi tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą.
7. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, bei į tai, kad šiuo metu atsakovei panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažamete R. V., duomenų apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir/ar baudžiamosios bylos iškėlimą nėra, duomenų, kad atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku daro jam žalą ar yra pavojingas, byloje nepateikta, sprendė, kad šiuo metu nėra būtinybės uždrausti atsakovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-28 nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir šioje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. V. (patikslintą) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Nutartis, kuria buvo nuspręsta iš dalies patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatitinka CPK 263 str. keliamų reikalavimų, kadangi šios nutarties motyvuojamojoje dalyje visiškai nėra išanalizuoti ir įvertinti atsakovės atsiliepime į prašymą išdėstyti motyvai ir argumentai, o taip pat jiems pagrįsti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai.
8.2. Teismas visiškai nevertino atsakovės atsiliepimo į prašymą argumento, kad įvairūs su šalių vaiku susiję klausimai ir reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti teismuose ir kad šie klausimai ir reikalavimai po ilgo bylinėjimosi laikotarpio yra galutinai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018, bei toje pačioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi. Teismas ieškovo piktnaudžiaujant savo teisėmis pateikto prašymo pagrindu netikėtai laikinai pakeitė šiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (priimtais, išsamiai išnagrinėjus bylą iš esmės) sureguliuotus teisinius santykius, nors tam, kaip matyti iš toliau nurodomų argumentų, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo bei tai prieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.
8.3. Teismas visiškai nevertino atsakovės atsiliepimo į prašymą argumento, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat 2016-09-01 (kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai) gyvena su atsakove bei kad būtent su atsakove Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-07 nutartimi (priimta taikant laikinąsias apsaugos priemones) buvo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta. Taip pat teismas nevertino, kad civilinės bylos Nr. e2-1123-930/2018 nagrinėjimo metu šmeižė ir kaltino atsakovę įvairiais nebūtais dalykais ir kad visi šie jo kaltinimai teismų buvo kategoriškai atmesti.
Atsiliepimas
8.4. Teismas visiškai nevertino atsakovės kartu su atsiliepimu į prašymą pateiktos teismo psichologinės vaiko ekspertizės išvadų, apibūdinančių atsakovės bei jos vaiko tarpusavio ryšį bei parodančių, kad vaikui galėjo būti daromas psichologinis poveikis iš tėvo, t.y. ieškovo pusės. Teismas, spręsdamas laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, visiškai nesuteikė jokios reikšmės teismų anksčiau padarytoms išvadoms šiuo aspektu.
8.5. Teismas nutartyje visiškai nevertino fakto bei jį patvirtinančių įrodymų, kad yra pasikreipta į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo paties ieškovo atžvilgiu, atsitiktinai paaiškėjus, kad egzistuoja vaizdo/garso įrašas, padarytas 2020-12-26/27 policijos patalpose, ieškovui atvykus parašyti pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu. Atsakovės įsitikinimu, atsakovės atstovo 2021-01-25 prašyme nurodyti 2020-12-26/27 garso įraše matomi/girdimi faktai, parodantys kaip ieškovas sugeba manipuliuoti įvykių eigą mačiusiu vaiku, kalba patys už save bei objektyviai turėjo sukelti teismui abejonių dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu atitikimo geriausiems vaiko interesams.
8.6. Teismas, nuspręsdamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, visiškai nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į prašymą nurodytos aplinkybės, kad ieškovas pagal savo darbo grafikus dažnai dirba ir naktimis, dėl ko jis objektyviai negalėtų užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros, ir kad dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018 buvo konstatuota, kad ieškovas negali skirti pakankamai laiko vaiko priežiūrai jam būnant pas ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
8.7. Teismas priimta nutartimi nustatė laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau nenustatė jokios laikinosios (pagal nutarties esmę – dabar jau skyrium nuo vaiko turinčios gyventi) atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, dėl ko po nutarties priėmimo tapo visiškai neaišku, koks yra priimtos nutarties ryšys ir santykis su anksčiau teismų priimtais procesiniais sprendimais, nustatančiais vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei skyrium gyvenančio tėvo (t.y. ieškovo) bendravimo su vaiku tvarką, kurios po nutarties priėmimo jau objektyviai nebeliko galimybės laikytis.
8.8. Teismas pakankamu pagrindu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones laikė tai, kad ieškovo prašymu atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau pažymėtina, kad po nutarties priėmimo analogiškas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką buvo pradėtas paties ieškovo atžvilgiu, kurį inicijavo ne atsakovė, o pati išvadą šioje byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės V. D. atskirąjį skundą ir 2021-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4444-897/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
9.1. Atsakovė atskirojo skundo 4 punkte mini teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kurios buvo surašytos vykstant civilinei bylai 2018 metais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės išvados buvo reikšmingos, nagrinėjant civilinę bylą 2018 metais, tačiau tuo laikotarpiu mergaitė buvo dar pakankamai maža, o šis ieškovo kreipimasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo inicijuotas, kadangi kilo grėsmė mažametės dukros interesams ir, jei bus būtinybė, tai ir šio ginčo nagrinėjimo metu turės būti atlikta teismo psichologijos ekspertizė, o ne vadovaujamasi neaktualia išvada, todėl klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja ir nesivadovavo.
9.2. Vaiko tėvas, paėmęs dukterį iš motinos 2020 m. gruodžio 23 d. rytą, vakare, prieš miegą perengdamas dukrą, pastebėjo rausvą dėmę su dviem mažom žaizdelėmis ant dešiniojo vaiko sėdmenuko, kurias papurškė dezinfekuojančia priemone ir užklijavo medicininiu pleistru. Dukra tėvui paaiškino, kad paslydo, nugriuvo ir užsigavo būdama su mama vonios kambaryje apipilta šaltu vandeniu. Mergaitė paneigė bet kokį smurtą. Būtent dėl šios dėmelės vaiko motina V. D. melagingai įskundė tėvą E. V. ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitą dieną, 2020 m. gruodžio 24 d., tėtis, šukuodamas dukrai plaukus, pastebėjo, kad yra sužalotos nepilnametės R. V. ausys – jose matyti ištisos kraujosruvos ir nubrozdinimai. Matomas kraujosruvų ir nubrozdinimų vaizdas labai šokiravo ir sujaudino ieškovą.
9.3. Teismui patenkinus ieškovo prašymą iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, nustatant R. V. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu E. V., atsižvelgus į tai, jog nepilnamečiam vaikui motinos namuose nėra užtikrinama stabili ir saugi aplinka. Šias aplinkybes bylą nagrinėjantis teismas patvirtino surinkta rašytine medžiaga, t. y. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020-12-31 raštu dėl informacijos pateikimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-01-04 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-8, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021-01-06 nutarimu dėl pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygų. Šios aplinkybės tik patvirtino faktą, kad vaiko gyvenamoji vieta su motina tapo nesaugi jo fizinei, psichologinei ir socialinei raidai.
9.4. Atsakovės atskirajame skunde yra analizuojamos aplinkybės, kurios išimtinai susijusios su galimais kitais procesiniais sprendimais V. D. atžvilgiu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-77-656/2021, vykstant ikiteisminiam tyrimui, įtemptais tarpusavio santykiais su ieškovu, tačiau tai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė labiau baiminasi dėl galimų ateityje nenaudingų procesinių sprendimų jos atžvilgiu. Atsakovė atskirajame skunde akcentuoja labai konfliktiškus šalių santykius, neva šis kreipimasis į teismą ieškovo kerštas. Ieškovas pažymi, kad šiuo metu sprendžiamas tik civilinis ginčas tarp šalių dėl išlaikymo priteisimo ir ieškovas neturi dėl ko konfliktuoti su atsakove ir jai keršyti.
9.5. Atsakovė taip pat kaltino ieškovą, kad jis negali objektyviai užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros dėl jo intensyvaus darbo režimo, kas pasijuto vaiko ugdymo procese, tačiau nepateikė šį faktą patvirtinančių įrodymų. Atsakovą ir mažametę dukrą sieja labai stiprus emocinis ir socialinis ryšys. Vaiko tėvas nuo pat mergaitės gimimo ir pradėjus gyventi šalims skyrium, visada labai rūpinosi savo mažamete dukra, stengėsi nuolat dalyvauti jos gyvenime, auklėjime, nes norėjo užtikrinti dukrai visavertį gyvenimą ir ateitį. Atsakovui padeda ir suaugusi dukra Karolina, su kuria mažametė praleidžia daug laiko tėvo aplinkoje, kurias, nepaisant nemažo amžiaus skirtumo, sieja stiprus emocinis seserų ryšys. Bylą nagrinėjantis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, vertindamas byloje surinktą rašytinę medžiagą, kuri vienareikšmiškai patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes apie vaiko motinos vartojamą fizinį smurtą, tapusią nesaugia vaiko gyvenamąją vietą su motina.
9.6. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė ieškovo pareikštus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu atsakovė, pateikusi atsiliepimą į prašymą, nepateikė jokio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl atsakovės bendravimo su mažamete dukterimi tvarkos nustatymo. Tokiais savo veiksmais atsakovė patvirtino aplinkybes, kad bendravimas su dukra vyksta ir iš ieškovo pusės nėra jokių trukdžių motinai bendrauti su R. V..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
10. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
12. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė šiuos naujus įrodymus: 1) 2021-03-02 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros raštą dėl prašymo nagrinėjimo rezultatų, 2021-03-02 nutarimą pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas ir 2021-03-02 nutarimą atmesti prašymą iš dalies. 2) Įtariamojo E. V. gynėjo advokato T. J. 2021-03-11 prašymą dėl psichologinio tyrimo poligrafu atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03445-21. 3) ieškovo 2021-02-07 skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės M.-M.-S. veiksmų, pažeidžiančių mažametės R. V. teises. 4) ieškovo 2021-02-10 skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vilniaus miesto SPC Paramos šeimai skyriaus atvejo vadybos specialistų veiksmų teisėtumo, specialistų nušalinimo nuo E. V. ir V. D. šeimos atvejo vadybos, dėl 2021 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro inicijuoto atvejo vadybos posėdžio pagalbos plano pripažinimo negaliojančiu. 5) ieškovo 2021-02-15 Socialinės apsaugos ir darbo ministrui, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei, Vilniaus apygardos prokuratūrai, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK pateiktą reikalavimą nedelsiant sugrąžinti dukrą R. V. tėvui E. V., kuri neteisėtai laikoma Vilniaus miesto krizių centre ir dėl V. D. smurto mažamečio vaiko atžvilgiu. 6) ieškovo 2021-02-08 skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausios specialistės M.-M.-S. veiksmų, pažeidžiančių mažametės R. V. teises. 7) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą į ieškovo 2021-02-08 skundą. 8) Antstolio D. K. patvarkymą 2021-03-03 Nr. S-21-174-5918. 9) Antstolio D. K. patvarkymą 2021-03-03 Nr. S-21-174-5890 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). 10) R. V. ir jos 2021-03-09 ir 2021-03-15 parašytų raštelių nuotraukas.
13. Atsakovė pateikė ir prašo prijungti prie bylos šiuos įrodymus: 1) 2021-03-08 Vilniaus miesto socialinės paramos pagalbos šeimai skyriaus planą. 2) Vilniaus apygardos teismo 2021-03-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-77-656/2021. 3) išrašą iš vykdomųjų bylų el. portalo. 4) 2021-02-08 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. 5) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2021-03-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 6) Vilniaus apygardos teismo 2021-03-10 nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-358507-21. 7) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021-03-18 raštą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.
14. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo
15. Atsakovė atskirajame skunde pareiškė prašymą CPK 334 str. 2 d. 1 p. nustatyto 3 darbo dienų termino ribose išreikalauti iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos (Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato, esančio adresu Laisvės pr. 80, Vilnius, tyrėja D. S., tyrimą kuruojantis prokuroras M. J., ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03445-21) arba išvadą šioje byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie ieškovo E. V. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.
16. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skunde nurodo, kad tuo atveju, jei teismas tenkintų tokį atsakovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų ir eigos išreikalavimo iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar kitos įstaigos, ieškovas taip pat reiškia prašymą išreikalauti iš Vilniaus miesto 1 PK duomenis apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50262-20 duomenis ir eigą.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2021 m. kovo 2 d., t. y. po atskirojo skundo pateikimo teismui pateikė duomenis apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03445-21 nagrinėjimo eigą ir rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad yra pateikti duomenys apie ikiteisminio tyrimo eigą, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų ir eigos išreikalavimo iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar kitos įstaigos.
Dėl bylos sustabdymo
18. Ieškovas prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-4444-897/2021 iki tol, kol bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas ieškovo E. V. atžvilgiu. Prašymą grindžia tuo, kad tęsiant civilinės bylos Nr. e2-4444-897/2021 nagrinėjimą, t.y. sprendžiant atskirojo skundo tenkinimo ar netenkinimo klausimą, gali būti priimti procesiniai sprendimai, kurie gali turėti esminės įtakos ne tik ikiteisminio tyrimo eigai, bet ir ateityje gali būti pradėti neišvengiami papildomi teisiniai procesai dėl Ieškovo bei R. V. teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.
19. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje.
20. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas gali sustabdyti tik apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą, t. y. tą bylą kuri yra to teismo žinioje. Ieškovas prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-4444-897/2021 iki tol, kol bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas ieškovo E. V. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl pirmosios instancijos teismo civilinės bylos sustabdymo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą, sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimo. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Taigi, paaiškėjus naujoms aplinkybėms asmenims nėra apribojama teisė pakartotinai reikšti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti sprendžiami operatyviai pagal esamą tarp šalių susiklosčiusią situaciją. Todėl ieškovo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su juo nustatant laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018 nustatė R. V. gyvenamąją vietą su mama V. D. bei nustatė dukters bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėčiu E. V.. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, nes atsakovės V. D. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50262-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), V. D. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su šalių dukra R. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad tą pačią dieną kardomoji priemonė nebendrauti su vaiku ir neieškoti ryšių su vaiku buvo panaikinta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad motinos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų apie šalių vaikui gyvenamoji vieta tapo nesaugi, kad dukros gyvenimas su motina darytų jai neigiamą įtaką, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą. Nors byloje yra pateikta duomenų apie tarp dukros ir motinos kilusį konfliktą, pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50262-20 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atliekamas teisėsaugos institucijos pareigūnų apklausas dėl šio įvykio, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Šios nutarties priėmimo dieną dar nėra duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Pats faktas, kad ieškovo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, esant šalių itin konfliktiškiems santykiams (šią aplinkybę patvirtina ginčo šalių teisminiai procesai ir jų procesiniai dokumentai, kuriuose šalys itin neigiamai atsiliepia vienas apie kitą) dar nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir pakeisti dukros gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo (pastebėjęs sužalotas dukros ausis), todėl jo paties pareiškime teisėsaugos institucijoms, prašymuose ir atskirajame skunde nurodyti vertinimai dėl šios situacijos negali būti vertinami kaip objektyvūs, o turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste. Tuo atveju, jei ieškovo nurodomos aplinkybės ateityje pasitvirtintų (t. y. teisėsaugos institucijoms pripažinus atsakovę padarius nusikalstamą veiką dėl šio konflikto su savo vaiku, pripažinus smurtavus vaiko atžvilgiu), būtų teisinis pagrindas pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Tačiau vien pradėto ikiteisminio tyrimo faktas nelemia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paties ieškovo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tą patį BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei dukrai). Tačiau nurodytą tyrimą iniciavo ne atsakovė, o išvadą šioje byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi, jei laikyti pagrįstu ieškovo argumentą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu įrodo, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, tuomet tuo pačiu argumentu galima būtų daryti išvadą, kad ir ieškovo gyvenamoji vieta nėra saugi, nes, kaip minėta, jo atžvilgiu jį įtariant pagal tą pačią nusikalstamą veiką taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atsakovės pateiktais duomenimis (2021 m. kovo 18 d. prokuratūros raštas), 2021-03-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00175-21 dėl to, kad galimai ieškovas siekė paveikti ir paveikė nukentėjusiąją R. V., jog ši ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50271-20 duotų melagingus parodymus, galimai paveikė nukentėjusįjį asmenį ir liudytoją R. V., kad ši duotų melagingus parodymus. Taip pat, kad galimai E. V. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d. ir galimai melagingai įskundė nekaltą asmenį V. D., dėl ko pastaroji pradėta persekioti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50262-20. Nurodytos aplinkybės dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo papildomai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo vadovautis ieškovės atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, nes jis gali būti pradėtas melagingai pradėtų parodymų pagrindų.
28. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – R. V. ir jos 2021-03-09 ir 2021-03-15 parašytų raštelių nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti rašytiniai įrodymai neįrodo, kad sąlygos su motina vaikui augti tapo netinkamos ar nesaugios. Taip pat pateikti vaiko parašyti rašteliai, kuriuose, pasak ieškovo, parašyta, kad „Tėtis yra blogas nes mama liepė nesakyt“, „Tėtis nežnybė niekada“ ir „Aš myliu tėtį“ neįrodo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo. Tuo labiau, kad nėra žinomos tokių raštelių surašymo aplinkybės ir tikslas, t .y. ar vaikas nebuvo paskatintas parašyti nurodyto turinio raštelius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nurodyti rašytiniai įrodymai nėra vertinami iš esmės, o tik įvertinami ta apimtimi, ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal ieškovo pareikšta prašymą.
29. Atsakovė atskirajame skunde taip pat remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimais dėl šios susidariusios situacijos, konkrečiai 2021-02-04 Vaiko situacijos vertinimo anketa. Anketoje nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir pateikiama Skyriaus nuomonė dėl tikslingumo tęsti laikinosios priežiūros priemonę mažametei, t. y. apsigyvenant motinai su dukra įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai betarpiškai bendravo tiek su vaiku, tiek su vaiko tėvais. Bendraudami įvertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją, kilusius konfliktus ir sprendė, kad yra poreikis laikinosios priežiūros priemonės taikymui, atsakovę su vaiku apgyvendinant Vilniaus miesto Krizių centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mama vaikui nekelia grėsmės, geba tinkamai užtikrinti saugią aplinką vaiką. Ieškovas pateikė didelį kiekį skundų, pateiktų įvairioms institucijoms dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos darbuotojos veiksmų ir netinkamai pritaikytos laikinosios priežiūros priemonės mažametei. Pažymėtina, kad teismas nevertina Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų, nes tai nėra šios apeliacijos objektas. Tuo labiau, kad ieškovo skundai nepagrindžia, kad šie veiksmai yra neteisėti, nes skundai yra surašyti tik remiantis ieškovo nuomone. Kita vertus, nurodytos institucijos atliekami veiksmai nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Vien dėl to, kad ieškovas nesutinka su šios institucijos atliekamais veiksmais nėra pagrindo spręsti, kad buvo poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
30. Atsakovė remiasi įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriais nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į juos neatsižvelgė. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturėjo analizuoti išnagrinėtoje byloje pateiktų įrodymų ir teismo konstatuotų aplinkybių. Šiuo atveju svarbu buvo įvertinti, ar pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus vaiko nustatyta gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi ir ar būtina imtis priemonių vaiko interesų užtikrinimui iki tol, kol bus išnagrinėtas ieškovo (šiuo metu dar nepareikštas ieškinys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo duomenų padaryti išvadai, kad vaikui gyvenant su atsakove kilo reali grėsmė jo turtiniams ar neturtiniams interesams. Konstatuotina, kad nebuvo teisinio pagrindo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimui.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo E. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Nutartis neskundžiama.