Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pirmininkas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Aleksandro Bondarevo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aleksandro Bondarevo skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Aleksandras Bondarevas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 30-9L-856 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą savigynai panaikinimo".

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos bylos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas nurodė, kad šalių teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų apskųsti sprendimą policijos generaliniam komisarui, o po to skundžia teismui gavęs jį netenkinantį atsakymą ar visai negavęs atsakymo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčą sprendė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl padaryta išvada, kad jis šios tvarkos nesilaikė.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiamame sprendime remiamasi Generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 "Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo". Tai reiškia, kad įstaigos sprendimo apskundimas toje pačioje įstaigoje asmeniui (generaliniam komisarui), kuris savo įsakymu nustatęs taisykles ir pagrindus, a priori patvirtinant šios įstaigos sprendimą, yra logiškai nepagrįstas veiksmas ir civilinės teisės sąvokos iškraipymas. Jis, būdamas Lietuvos Respublikos pilietis ir civilinės teisės subjektas, apeliuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 195 straipsniu, bet ne aktais, turinčiais ATPK atžvilgiu antraeilę reikšmę. Pagal Konstituciją, teisingumą šalyje vykdo tik teismai. Be to, Teismų įstatymai ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijomis pripažįsta tik visuomenines administracinių ginčų komisijas, apskričių administracinių ginčų komisijas ir Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Taigi, įstatyme numačius išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką, ji yra privaloma.

Vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Tačiau šio straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas.

Pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kurio 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų apskųsti sprendimą (sprendimą panaikinti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo) policijos generaliniam komisarui. Asmuo, per 30 dienų negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs atsakymo, sprendimą gali apskųsti teismui.

Taigi, minėtame įstatyme yra numatyta speciali pareiškėjo keliamo ginčo ikiteisminė nagrinėjimo tvarka: pirmiausia asmuo per 30 dienų sprendimą dėl leidimo panaikinimo turi skųsti policijos generaliniam komisarui ir tik po to, per 30 dienų negavęs jį tenkinančio atsakymo arba apskritai jo negavęs, sprendimą gali skųsti teismui.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta tvarka, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimus (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.