Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo pagal pareiškėjo T. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. D., J. M., R. P. ir G. D. dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat nustatyti, kitą juridinį faktą, kad T. M. po senelės L. D., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal testamentą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjo atstovas advokatas Kazimiras Jukna paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė testatorė, pareiškėjo senelė, jo motinos J. M. motina L. D., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Ji 2020 m. liepos mėnesio pirmos dienos testamentu, savo mirties atveju, padarė tokį patvarkymą: „Man priklausančius visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o taip pat visas turtines ir neturtines teises, taip pat ir visą kitą turtą, koks jis bebūtų, iš ko besusidėtų, ir kada beatsirastų, palieku T. M. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) Testatorės sutuoktinis J. D., mirė (duomenys neskelbtini). Šis testamentas iki testatorės mirties nebuvo pakeistas ar panaikintas. Testatorės vardu, su kitais bendraturčiais, priklausė 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat jos vardu nuosavybės teise registruotas dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po testatorės mirties per tris mėnesius nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Šią aplinkybę patvirtina Lazdijų rajono 2- ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad paveldėjimo byla iki 2021 m. lapkričio 16 d. nebuvo užvesta. Palikimą pagal testamentą priėmė kitu įstatymo leistinu būdu - paveldimą turtą pradėdamas iš karto po testatorės mirties faktiškai valdyti. Palaidojo testatorę, sutvarkė kapą, kurį prižiūri, jo žinion perėjo visas testatorei priklausęs kilnojamasis turtas, jai priklausę kilnojamieji daiktai, piniginės santaupos, nuosavybę patvirtinantys dokumentai, kurių kopijas pridėtos. Jo žinion perėjo testatorei priklausęs nekilnojamasis turtas - dviejų kambarių butas, kuriame gyvena. Šį turtą faktiškai valdo, juo naudojasi kaip savu, moka reikiamus mokesčius, šiame bute deklaruota jo gyvenamoji vieta. Žemės sklypo dalis ir butas testatorės L. D. vardu įgytas registruotos santuokos metu, todėl jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to testatorė testamentu galėjo palikti tik jai priklausančią 1/2 turto dalį. Mirus testatorės sutuoktiniui J. D. (duomenys neskelbtini), atsirado palikimas, kurį turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - vaikai (suinteresuotieji asmenys) ir sutuoktinė L. D.. Pagal J. D. mirties metu galiojusio CK 587 straipsnio nustatytas taisykles palikimui priimti, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai tuo metu turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po J. D. mirties per šešis mėnesius nė vienas įstatyminis įpėdinis nepadavė pareiškimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina 2 - ojo notarų biuro liudijimas. Palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė L. D. pradėdama paveldimą turtą taktiškai valdyti. Ji ir toliau liko iki pat savo mirties gyventi šiame bute, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, jį tvarkė, prižiūrėjo, jai atiteko visi mirusiojo asmeniniai daiktai, santaupos. Suinteresuotieji asmenys yra mirusios testatorės vaikai. Testatorė dar turėjo sūnų D. D., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, jis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Testamentas pareiškėjo naudai buvo sudarytas visų testatorės vaikų pritarimu testatorės valiai. Jie nepretenduoją į savo motinos bei tėvo turtą. Pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų santykiai yra geri.

Suinteresuotieji asmenys E. D., J. M., R. P. ir G. D., nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjo reikalavimu sutinka. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad L. D. po vyro J. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. T. M. po senelės L. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po L. D. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina, tai, kad po jos mirties nieks nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina notaro liudijimas, kuris pridėtas prie pareiškimo (tomas 1, b. l. 11).

Pareiškėjo atstovo paaiškinimas, dokumentai: nekilnojamojo turto registro išrašai (tomas 1, b. l. 13-17), Lazdijų rajono 2 - ojo notaro biuro liudijimai (tomas 1, b. l. 10, 11), mirties įrašai (tomas 1, b. l. 6,7,8), testamentas (tomas 1, b. l. 12) visiškai patvirtina pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, kad L. D. po savo vyro J. D. mirties, o po L. D. mirties pareiškėjas, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už elektrą - valdė šį turtą kaip vienintelis savininkas, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėjas.

Pareiškėjo senelio mirties dieną galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau CK), todėl paveldėjimo procedūroms taikomos šio kodekso nuostatos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos - kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant jį valdyti. Per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė L. D., bet J. D. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po jo mirties. Pareiškėjas po senelės L. D. mirties palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per tris mėnesius (galiojo 2000 m. Civilinis kodeksas), todėl paveldėjimo procedūroms taikomos šio kodekso nuostatos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant jį valdyti. Pareiškėjas po L. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, į notarą nesikreipė.

Kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėjas kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomi nustatyti juridiniai faktai yra įrodyti, todėl jie nustatytini teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 22,40 Eur, todėl iš pareiškėjo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Taip pat nustatyti, kitą juridinį faktą, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal testamentą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridiniai faktai nustatyti tam, kad T. M., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.

Priteisti iš T. M. 22,40 (dvidešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.