- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- TS-24-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01860-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., 140 str. 1 d., taikant BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., laisvės atėmimu 2 metams.
Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 13 d.
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 23 d.
Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis 2018 m. kovo 23 d. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 357-101 atmestas nuteistojo V. B. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nutarime Komisija nurodė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas du kartus, viena nuobauda galiojanti. Ankstesnius nusikaltimus jis įvykdė būdamas neblaivus, tačiau alkoholio vartojimo problemos nesprendė. Jo elgesio korekcija nėra pakankama, sumažėjus savikontrolei, jo elgesį užvaldo emocijos ir jis nesugeba jų suvalyti. Turi savo įsitikinimus ir jų keisti visiškai nelinkęs. Nuteistajam priteistas iš viso 9 557 Eur ieškinys, atlyginęs tik 74 Eur, bausmės atlikimo metu nedirba ir į pataisos namų administraciją dėl darbo nesikreipė. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama 64 balais, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika yra aukšta. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis V. B. su Komisijos išvadomis nesutiko ir prašė Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarimą panaikinti. Nurodė, kad Komisijos argumentai, jog nėra pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų, yra šališki ir nepagrįsti. Jis atlikęs daugiau kaip 3/4 dalis bausmės, paskatintas tris kartus, bausmės atlikimo metu mokosi, pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus. Pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas, socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę. Komisija akcentavo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis teistas už tokį nusikaltimą, kuris yra statinis veiksnys ir jo pakeisti niekaip negali. Komisija neatsižvelgė, kad atima jam galimybę pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą, nepagrįstai priekaištauja, kad jis turi savo įsitikinimus ir visiškai nelinkęs jų keisti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvavo tikslinių socialinių-terapinių grupių nuteistiesiems vedimo programoje. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine – 64 balai (pastebėtina, kad net 39 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali pakeisti savo teigiamu elgesiu), be to, nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika yra aukšta, o tai ypač svarbu įvertinti šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai. Pažymima, kad nuteistasis atlikęs didžiąją dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka net keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai; išsilavinimo, įsidarbinimo ir darbo išlaikymo problemos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymo ir elgesio problemos. Nuteistasis teistas už smurtinius nusikaltimus ir būtina įvertina socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistajam iki šiol būdingas labiau impulsyvus veikimas, jis retai susimąsto apie galimas savo elgesio pasekmes. Nors yra nusikaltęs neblaivus, tačiau alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta. Nuteistasis tikina nesilaikantis kriminalinės subkultūros, tačiau turi savus įsitikinimus, kurių keisti nelinkęs. Šios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo elgesio ir mąstymo korekciją teigiama linkme, ką patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos išlieka kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje pasirinkdavo netinkamą laisvalaikio praleidimą ir jo gyvenimo stilius bei draugai taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju ankstesni teisės pažeidimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, anksčiau jis teistas tris kartus, daro smurtinius nusikaltimus ir, kaip minėta, jo smurtinio elgesio rizika išlieka aukšta, tai leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo darbinė patirtis laisvėje yra tik apie metus laiko. Bausmės atlikimo metu jis nedirba ir dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė, tai rodo, kad jo darbinė motyvacija nėra teigiama. Ir nors nuteistasis pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas, tačiau įvertinus tai, kad jis neturi teigiamos darbinės motyvacijos, išsilavinimo, įsidarbinimo ir darbo išlaikymo problemos yra kriminogeninis veiksnys, galima pagrįstai spręsti, jog laisvėje jis susidurs su sunkumais dėl pajamų pragyvenimui, o turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdyti nesistengia, nes bausmės atlikimo metu jokios iniciatyvos dirbti nerodo, padidina riziką laisvėje nusikalsti. Tai, kad nėra akivaizdžios nuteistojo elgesio korekcijos teigiama linkme, patvirtina ir aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas tris kartus, dvi nuobaudos galiojančios, paskutinį kartą nubaustas jau po jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo – 2018 m. balandžio 19 d. (asmens byla, II dalis, b. l. 46), be to, bausmės atlikimo metu už drausmės pažeidimus du kartus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis, b. l. 16, 28). Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų, todėl nuteistojo baustumas viso bausmės atlikimo metu yra jį charakterizuojanti aplinkybė, leidžianti spręsti apie jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir pastangas koreguoti elgesį teigiama linkme.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo V. B. (V. B.) skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.