- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-143-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Civilinis ieškovas
- T. G., R. Ž., Z. I.
- Nuteistasis
- V. Č.
- Advokatai
- Vaclovas Vaitkus
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-332/2009
Teisėjas: Augustinas Mitkus Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.1.15.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gegužės 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžio, kuriuo V. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose.
Iš V. Č. V. ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1603,20 Lt už suteiktas gydymo paslaugas.
Iš V. Č. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. G. naudai priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš V. Č. civilinei ieškovai R. Ž. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir R. Ž. pripažinta teisė į ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš V. Č. civilinės ieškovės Z. I. naudai priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir Z. I. pripažinta teisė į ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. nuteistas už tai, kad 2007-11-23 apie 21 val. T. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją T. G., t.y. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį į dešinio momens – smilkinio sritį, nuo smūgio T. G. suklupus ant žemės kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, dėl ko T. G., krisdama į durų staktą, patyrė vieną smūgį į pakaušio dešinę pusę, o, jai praradus sąmonę, sudavė vieną smūgį į sprandą, du smūgius į kairįjį žastą, vieną smūgį į kaklo sritį ir dar ne mažiau kai tris smūgius į veidą, tuo nukentėjusiajai T. G. padarė galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos sumušimą, kraujo susikaupimą dešiniame momens poodyje, kraujosruvas veide, pakaušyje, dešiniame momenyje – smilkinyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiame žaste, sprande, kakle, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl gavos smegenų sukrėtimo ir kraujo susikaupimo dešinio momens poodyje sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši V. Č. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Č. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumažinti nukentėjusiajai T. G. priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt, panaikinti nuosprendžio dalį dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo civilinei ieškovei R. Ž., R. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti visiškai, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo civilinei ieškovei Z. I., Z. I. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti visiškai. Nurodo, kad padarytą 1603,20 Lt žalą už suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlygino iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2009-02-09. Mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydžius, neteisingai sprendė pareikštus civilinius ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai ir civilinėms ieškovėms. Pažymi, kad apylinkės teismas niekuo nepagrindė savo sprendimo, priteisdamas konkrečias sumas. Mano, kad tiek nukentėjusioji, tiek civilinės ieškovės nepateikė teismui įrodymų apie tokį patirtos neturtinės žalos dydį, kokį joms priteisė apylinkės teismas. Nurodo, kad teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., taigi teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymi, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiosios ir civilinių ieškovių atsiprašė, dalį padarytos žalos Valstybinei ligonių kasai atlygino, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, neįvertino, kad jis yra invalidas, pensininkas, kad jo sveikata prasta, taip pat, kad parodė apie visas įvykio aplinkybes ir kaltu prisipažino. Pažymi, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktus, neturinčius nieko bendro su jo padarytu nukentėjusiai sužalojimu, susiejo su sužalojimo pasekmėmis ir tokiu neteisingu argumentu grindė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiai T. G.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą T. G., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatų, šio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Pažymi, kad iš minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių neturtinės žalos priteisimas motyvuotas vien tik garbiu nukentėjusiosios amžiumi, tuo tarpu teismo teiginiai, kad prieš nukentėjusiąją T. G. buvo „žiauriai smurtaujama, buvo sužalotas jos veidas“, kad nukentėjusioji patyrė didelį skausmą ir diskomfortą dėl gydymosi ligoninėje, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti surinkta baudžiamojoje byloje medžiaga. Taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų, kad jo elgesys buvo žiaurus, priešingai, pats teismas konstatavo, kad jis rūpinosi medicininės pagalbos suteikimu nukentėjusiajai T. G.. Pati nukentėjusioji teismui nedavė parodymų apie didelį skausmą, nes, kaip yra nustatyta baudžiamojoje byloje, nukentėjusiai padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Apie nukentėjusią persekiojusį tariamą potrauminį sindromą nepasakojo nei pati nukentėjusioji, nei civilinės ieškovės. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji T. G. pati pakvietė jį pas save į namus ir nusikaltimo padarymo metu buvo girta. Nukentėjusiosios teisme pasakyta frazė, kad ji po gydymosi ligoninėje jo bijojo, niekuo nepagrįsta, neargumentuota ir nemotyvuota. Pačios nukentėjusiosios veiksmai prieštarauja tokiam teiginiui, nes nukentėjusioji seniai gyvena namuose (duomenys neskelbtini) ir sveikata jai nuo to nepablogėjo. Baudžiamojoje byloje nėra jokio įrodymo ar nustatytų nenuginčijamų faktų apie tai, kad po sužalojimo T. G. patirtas mikroinfarktas yra nusikaltimu patirtų sužalojimų pasekmė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs po 3000 Lt civilinėms ieškovėms Z. I. ir R. Ž. neturtinei žalai atlyginti, šio sprendimo tinkamai nemotyvavo, nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatų. Pažymi, kad iš minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių neturtinės žalos priteisimas motyvuotas vien tik tariamais civilinių ieškovių nuogąstavimais dėl motinos mirties. Pažymi, kad tokie civilinių ieškovių nuogąstavimai niekuo nepagrįsti, nes T. G. apskritai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tariami nuogąstavimai nebuvo pirmos instancijos teismo įvertinti objektyviai, civilinės ieškovės niekuo šių nuogąstavimų nepagrindė, jokių kitų įrodymų, kad joms padaryta neturtinė žala, nepateikė. Pažymi, kad kitos nuosprendyje akcentuotos aplinkybės (budėdamos pakaitomis Z. I. ir R. Ž. turėjo nepatogumų savo gyvenime, privalėjo praleisti daug laiko kelionėse, budėdamos prie motinos naktimis, negalėjo normaliai miegoti, Z. I. dirbo valytoja, tačiau dėl motinos sužalojimo negalėjo normaliai dirbti, R. Ž. studijos sutriko, po ligoninės mėnesį laiko jos slaugė savo motiną savo namuose, turėjo palaikyti T. G., kamuojant nerimui, turėjo vežioti ją pas gydytojus) yra susijusios ne tiek su neturtinės žalos dydžio nustatymu, o su galimu Z. I. ir R. Ž. materialinės padėties pablogėjimu dėl savo motinos T. G. slaugymo ir priežiūros bei išlaikymo. Pažymi, kad civilinė ieškovė Z. I. apskritai neįrodė tokių aplinkybių, kad ji budėjo naktį prie motinos, nes teismui tvirtino, kad visą laiką dirbo ir nebuvo atostogose. Kadangi civilinė ieškovė gyvena Panevėžio mieste, tai vienu metu negalėjo būti dvejose vietose – Radviliškyje ir Panevėžyje. Civilinė ieškovė R. Ž. apskritai neįrodė tokių aplinkybių, kad sutriko jos studijos, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad civilinė ieškovė turėjo problemų su studijomis.
Atsikirtimu į nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą nukentėjusios ir civilinės ieškovės T. G. gynėjas advokatas V. V. prašo nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiai T. G. paskirti papildomą teismo medicininę ekspertizę sveikatos būklei nustatyti, ar dėl 2007-11-23 padaryto kūno sužalojimo ir dvasinių išgyvenimų nėra dabartiniu metu stipriai pablogėjusios sveikatos liekamųjų padarinių, pilnai tenkinti T. G. ir jos dukterų R. Ž. ir Z. I. pareikštus civilinius ieškinius dėl 5000 Lt neturtinės žalos kiekvienai atlyginimo, taip pat 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo T. G. ir po 2000 Lt – jos dukterims – R. Ž. ir Z. I.. Pažymi, kad, nors nuteistasis V. Č. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog T. G. atsiprašė (atsiprašymo laiškas atsiųstas formaliai, norint, kad teismas pripažintų nors vieną lengvinančią aplinkybę, ir supratęs, kad bausmės nepavyks išvengti jau bylą nagrinėjant teisme), vargu ar tai galima pripažinti nuoširdžiu atsiprašymu. Nurodo, kad iš byloje esančių bankų pažymų matyti, jog V. Č. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje turėjo 15 000 Lt indėlį, o AB „Swedbank“ sąskaitose – 9000 Lt indėlius, be to, dar turi nekilnojamojo turto. Pažymi, kad nukentėjusiosios dukterys, slaugydamos ją (savo motiną) ligoninės reanimacijos skyriuje, patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sunkumų darbe, materialinės žalos, ji pati patyrė neigiamų išgyvenimų dėl nedideliame miestelyje skleidžiamų paskalų, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, o dėl pablogėjusios sveikatos ir paskleistų šmeižikiškų apkalbų turėjo atsisakyti neįgaliųjų saviveiklos užsiėmimų. Pažymi, kad jos šeimos nariams gėda pasirodyti (duomenys neskelbtini) miestelyje, iš kurio jai tikriausiai teks išsikelti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, neturėdama gynėjo, nesugebėjo tinkamai surinkti įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, perkant vaistus, degalus transporto priemonėms, samdant vairuotojus. Pažymi, kad po nuteistojo V. Č. padaryto jai kūno sužalojimo ir patirto dvasinio sukrėtimo stipriai pablogėjo sveikata: jaučia baimę, bijo grįžti į savo butą, patyrė ne vieną infarktą, pastoviai tenka gydytis, įvairios reabilitacinės priemonės yra mažai veiksmingos ir visa tai kainuoja, o prarastą sveikatą vargu ar galima įvertinti pinigais.
Teismo posėdyje nuteistasis V. Č., jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. G., jos atstovas advokatas, civilinė ieškovė R. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.284 str., fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ir kt.). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 str., teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą turi nuo smurtinių nusikaltimų nukentėję asmenys arba jų artimieji (sutuoktiniai arba išlaikytiniai), kai aukai nusikaltimo metu buvo atimta gyvybė. Nagrinėjamos bylos atveju nukentėjusiajai T. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl, vadovaujantis minėtomis teisės nuostatomis, teisę į nuteistojo V. Č. įvykdytu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą turi tik tiesiogiai nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs asmuo, šiuo atveju – T. G.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą nukentėjusios ir civilinės ieškovės T. G. dukterims Z. I. ir R. Ž. priteisė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad civilinės ieškovės Z. I. ir R. Ž. dėl mamai padaryto sužalojimo ir pavojaus jos sveikatai patyrė emocinių išgyvenimų, tačiau nagrinėjamos bylos atveju jos nėra tie subjektai, kuriems priklauso teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir tuo labiau kurių patirti išgyvenimai gali būti įvertinti 5000 Lt suma, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje civilinėms ieškovėms Z. I. ir R. Ž. priteista po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikintinas.
Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, T. G. nustatyti sužalojimai – galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumušimas, kraujo susikaupimas dešiniame momens poodyje, kraujosruvos veide, pakaušyje, dešiniame momenyje – smilkinyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiame žaste, sprande, kakle – padaryti 9 smūgiais, dėl galvos smegenų sukrėtimo ir kraujo susikaupimo dešinio momens poodyje sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 44-45). Iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės pažymos matyti, T. G. dėl sužalojimų dvi savaites gydėsi ligoninėje (b. l. 63). Po to, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duotų parodymų, ji vieną mėnesį gydėsi pas vieną dukrą ir dar mėnesį – pas kitą (b. l. 173). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios garbų amžių (įvykio metu – 71 metai) ir dėl jo padidintą jautrią reakciją į patirtą smurtą bei į tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama jos pačios namuose, girto asmens, nukentėjusioji patyrė agresiją, stresą, buvo sužalotas jos veidas, išgyveno didelį fizinį skausmą, diskomfortą dėl gydymosi ligoninėje, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo V. Č. smurtą prieš nukentėjusiąją T. G. įvertino kaip žiaurų. Be to, kaip matyti iš atsikirtimo į apeliacinį skundą, nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų dėl nedideliame miestelyje skleidžiamų paskalų, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, o dėl pablogėjusios sveikatos ir paskleistų šmeižikiškų apkalbų turėjo atsisakyti neįgaliųjų saviveiklos užsiėmimų. Išvardintos aplinkybės atitinka T. G. patirtą neturtinę žalą Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio turinio prasme. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, įvertindamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė ne tik į žalos padarinius, bet tai pat ir į nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, jį, kaip asmenį, charakterizuojančias aplinkybes – garbaus amžiaus, neįgalus, neteistas, nebaustas administracine tvarka, dažnai serga, lankėsi psichikos sveikatos centre, ir pagrįstai nukentėjusiosios T. G. patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt. Kolegija laiko, kad ši suma yra adekvati nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai, todėl jos mažinti nėra pagrindo.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios T. G. gynėjas advokatas V. V. prašo nukentėjusiai T. G. paskirti papildomą teismo medicininę ekspertizę sveikatos būklei nustatyti, ar dėl 2007-11-23 padaryto kūno sužalojimo ir dvasinių išgyvenimų nėra dabartiniu metu stipriai pablogėjusios sveikatos liekamųjų padarinių, taip pat prašo pilnai tenkinti T. G. ir jos dukterų – R. Ž. ir Z. I. civilinius ieškinius dėl 5000 Lt neturtinės žalos kiekvienai priteisimo, taip pat dėl 1000 Lt turtinės žalos T. G. ir 2000 Lt turtinės žalos kiekvienai iš jos dukterų priteisimo. Pažymėtina, kad prašymai, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, turi būti pateikiami apeliaciniu skundu, ne atsikirtimu, kuriuo tik išreiškiamas sutikimas ar nesutikimas su apeliaciniu skundu. Todėl nukentėjusiosios T. G. gynėjo advokato atsikirtime į nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą nurodytas prašymas dėl civilinių ieškinių visiško patenkinimo ir papildomos teismo medicininės ekspertizės atlikimo iš viso nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendį pakeisti – nuosprendžio dalį, kurioje iš V. Č. civilinių ieškovių Z. I. ir R. Ž. naudai priteista po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.