- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- AN2-195-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00281-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarimo V. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį patrauktas dėl to, kad jis 2019 m. rugsėjo 17 d. 07.57 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido iš dešinės pusės į vairuojamą kelio dalį išėjusio pėsčiojo nepilnamečio N. B., jį kliudė ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimu V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieniems metams.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą ir prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nubaustasis nurodė, kad nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje berniukas į važiuojamąją kelio dalį išėjo staiga, jo nesimatė, nes įvažiavimo kelias į (duomenys neskelbtini) namą iki pat pagrindinės gatvės buvo užstatytas automobiliais, visiškai užstojo pėsčiųjų perėjos matomumą, o N. B. už jas nebuvo aukštesnis. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, tačiau atkreipia dėmesį į jo padarymo laiką – 3 min. iki pamokų pradžios, todėl galimai N. B. dėl skubėjimo į pamokas buvo ne visai atidus. Po įvykio nubaustasis ir V. G. išlipo iš automobilio, klausė vaiko, kaip jis jaučiasi. Jis atsakė, kad jaučiasi gerai ir ketino eiti į mokyklą, tačiau jie jam neleido. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į Kelių eismo taisyklių 6 skyriaus „Pėsčiųjų pareigos“ 42, 44 ir 48 punktus.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad nubaustasis vairuotojo pažymėjimą turi jau 45 metus, per visą vairavimo stažą turi vos kelis mažareikšmius nusižengimus, tokius kaip transporto priemonės pastatymas rezervuotoje vietoje ar greičio viršijimas 10 km/val. Metuose jis 9 mėnesius dirba valstybinį darbą, kuriam atlikti yra būtina transporto priemonė. Be to, nubaustasis teigia turintis 5 anūkus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi ir sportuoja, todėl jis aktyviai prisideda prie jų vežiojimo, nes tėvai yra dirbantys ilgas darbo valandas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nubaustojo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nubaustojo apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Nubaustasis skunde savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, neginčija. Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones jam paskyrimo, todėl aukštesnės instancijos teismas skundą nagrinėja jo ribose ir nubaustojo kaltės klausimo nespendžia.
7. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
8. Nagrinėjamu atveju V. K. buvo paskirta ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 423 straispnio 4 dalyje numatytam minimaliam terminui.
9. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Taigi įstatymų leidėjas nenumatė privalomo šios administracinio poveikio priemonės skyrimo, todėl kiekvienu atveju dėl jos taikymo turi būti sprendžiama itin kruopščiai įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, jį padariusio asmens atsakomybę ir jį charakterizuojančius duomenis.
10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas V. K. nutarė paskirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, tačiau, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokios priemonės paskyrimas šiuo atveju yra perteklinis siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos skyrimo tikslus.
11. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime apsiribodamas lengvinančios aplinkybės nustatymu bei sunkinančių nebuvimu, taip pat faktu, kad nubaustasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, atskirai neišdėstė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog administracinio poveikio priemonės neskyrus, nuobaudos tikslai V. K. nebus pasiekiami. Nors V. K. atsakomybės skunde nurodomi teiginiai dėl pėstiesiems keliamų pareigų nešalina, kadangi padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, važiuodamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turi pasirinkti tokį važiavimo greitį (ar, prireikus, apskritai sustoti), kad užtikrintų eisme dalyvaujančių pėsčiųjų saugumą, juolab tuo atveju, kai teritorija aplink pėsčiųjų perėją jam yra nematoma, o šis kelio ruožas yra ties mokykla, tačiau vis tik iš įvykio aplinkybių akivaizdu, jog nubaustojo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo, nepakankamai įvertinus esamą situaciją. Kaip nurodė tiek jis pats, tiek V. G., vykusi su nubaustuoju viena transporto priemone, jis leistino važiavimo greičio neviršijo, judėjo 40–50 km/val. greičiu. Be to, nubaustasis iš karto po įvykio sustojo, vaikui išreiškus ketinimą toliau eiti į mokyklą, nesutiko, siūlė savo pagalbą –V. G. susisiekė su tuo metu vaikui telefonu skambinusia J. B., kuri 2019 m. gruodžio 13 d. paaiškinime nurodė, kad iš karto atvykusi į įvykio vietą matė, kad nubaustasis dėl įvykio labai pergyveno. Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. savo kaltę pripažino iš karto, jos neneigė ir bylos nagrinėjimo metu, teigė, kad jaučia kaltę dėl to, jog per vėlai pastebėjo į gatvę išėjusį vaiką ir nespėjo sustabdyti automobilio. Dėl padaryto nusižengimo gailisi. Tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nubaustąjį, leidžia daryti išvadą apie jo, kaip vairuotojo, atsakingą požiūrį į savo elgesį ir atsakomybės prisiėmimą už padarytą nusižengimą. V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis neteistas, administracine tvarka baustas kelis kartus už smulkius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, specialiąją teisę vairuoti turi nuo 1974 metų, jokių duomenų apie šiurkščius KET pažeidimus byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas iš esmės laikosi įstatymų reikalavimų, administraciniai nusižengimai nėra sistemingo ir nuolatinio pobūdžio. Be to, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, o taip pat akcentuojama ir nubaustojo skunde, jis yra dirbantis asmuo, teigia, kad transporto priemonė jam reikalinga atlikti darbo funkcijas. Be to, jis lanko ir padeda Kauno rajone gyvenantiems anūkams. Nors pažeidėjo asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimas nėra privalomas, todėl sprendžiant klausimą dėl jos taikymo, šios aplinkybės taip pat įvertintinos nubaustąjį charakterizuojančių duomenų visumoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, šiuo nusižengimu itin sunkių padarinių nukentėjusiajam mažamečiui nekilo, V. K. nėra asmuo, piktyviškai ir sistemingai pažeidžiantis Kelių eismo taisykles, po eismo įvykio prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus nubaustojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis ir teisės vairuoti kelių transporto priemones poreikį darbiniams ir šeiminiams interesams užtikrinti, laikytina, kad proporcingumo principas ir administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimas keistinas, panaikinant V. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeisti:
Panaikinti V. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.