- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-844-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Skolininkas
- A. V.
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš šios kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-844-395/2008 pagal suinteresuotojo asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1834/2008 pagal pareiškėjos S. V. skundą suinteresuotiesiems asmenims antstoliui R.V., skolininkui A. V.dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja S. V. į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi su skundu dėl antstolio R. V. veiksmų, o būtent skundė antstolio 2007-09-20 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 147/03/4401 (skolininkas A. V., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija), kuriuo antstolis nukreipė išieškojimą į bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančią skolininkui priklausančią turto dalį, sudarančią pusę viso sutuoktinių bendro turto. Pareiškėja šį antstolio veiksmą laiko neteisėtu remdamasi tuo, kad antstolis išieškojimą į sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą nukreipė pažeisdamas LR CPK 667 str. nustatytą tvarką. Išieškojimas buvo vykdomas pagal asmeninę skolininko prievolę, t. y. išieškoma bauda, paskirta už administracinio teisės pažeidimo padarymą, todėl vykdymas galėjo būti nukreiptas tik į asmeninį skolininko turtą. Tokiu atveju, pirmiausiai reikėję įstatymų reglamentuota tvarka nustatyti skolininko dalį bendrąja jungtine nuosavybe valdomame turte. Tuo tarpu antstolis nepasiūlė skolininkui bei bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą patenkino nurodydamas, jog sutinka su skundo argumentu, kad antstolis R. V., priimdamas 2007-09-20 patvarkymą nukreipti išieškojimą į skolininko A. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šiurkščiai pažeidė LR CPK 667 reikalavimus ir viršijo jam suteiktus įgalinimus (b. l. 37-40).
Šalies argumentai
Suinteresuotasis asmuo antstolis R. V. su virš paminėta teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti, įtraukti į bylą suinteresuotuoju asmeniu Kauno apskrities VMI ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Antstolio nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog antstolis pats nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai tuo tarpu šią turto dalį nustato ne antstolis patvarkymu, tačiau įstatymas – LR CK 3.117 str. 1 d. Būtent pastarosios įstatyminės normos, įtvirtinančios prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančios lygios, teismas nepagrįstai netaikė. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė ir LR CPK 667 str. 1 d., kadangi skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 str. tvarka yra nustatoma tik tuo atveju, jei ši dalis nėra nustatyta, o nagrinėjamu atveju skolininko turto dalis yra nustatyta (preziumuojama) įstatyme, o jokių įrodymų, jog esama pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo, nei antstoliui, nei teismui nebuvo pateikta. Antstolio nuomone, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teisminės teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006 išaiškinta, jog kai išieškoma pagal asmeninę skolininko prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1-2 d. d.), už šią prievolę skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalimi. Apelianto teigimu, esama ir absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Skundžiama nutartimi teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o būtent į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas išieškotojas – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Tuo tarpu nutartimi teismas įpareigojo antstolį grąžinti areštuotas lėšas, iš kurių galėjo būti tenkinami išieškotojo reikalavimai. Tokiu būdu, nutartis yra susijusi su išieškotojo teise gauti lėšas iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Atsiliepimas
Pareiškėjos S. V. atstovė advokatė Kristina Mikolaitė apeliacinės instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo atstovės nuomone, antstolio argumentas dėl to, kad sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustato (preziumuoja) įstatymas, todėl nebuvo reikalingumo siūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, atmestinas, kadangi šia prezumpcija gali remtis tik teismas, nagrinėdamas bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo. Tuo tarpu nei LR CPK, nei antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia antstoliui teismo teisių ir neįpareigoja vykdyti teismo funkcijų. Dėl antstolio nurodyto absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, kad byloje suinteresuotu asmeniu nebuvusi patraukta Kauno apskrities VMI, pareiškėjos atstovė nurodo, jog šiam asmeniui ginčijama nutartis jokių teisių ir pareigų nenustatė, antstolis nepateikė įrodymų, kad pinigus, kuriuos jis nurašė iš pareiškėjos sąskaitos, yra pervedęs išieškotojui, todėl šiam nekylanti pareiga grąžinti neteisėtai gautas lėšas. Tokiu būdu, Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija šioje konkrečioje byloje nėra suinteresuotas asmuo.
Kolegija, išnagrinėjusi antstolio R. V. atskirąjį skundą, jį atmeta kaip teisiškai nepagrįstą, štai dėl kokių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo
Kolegija, įvertinusi antstolio skunde ir pareiškėjos atstovės atsiliepime išdėstytus argumentus, susijusius su absoliučiu skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindu, o būtent, kad į bylą suinteresuotuoju asmeniu nebuvo įtrauktas išieškotojas Kauno apskrities VMI, laikosi nuomonės, kad išieškotojo dalyvavimas šioje konkrečioje byloje dėl teismo antstolio veiksmų suinteresuotuoju asmeniu nėra būtinas, todėl atmeta antstolio argumentą dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. LR CPK 633 str. 1 dalis išieškotoją ir skolininką laiko vykdymo proceso šalimis, tuo tarpu šio straipsnio 2 d. nurodo, jog asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip institucija, vykdymo procese atstovaujanti valstybę, kai pagal vykdomuosius dokumentus išieškoma pastarosios naudai, turi interesą - gauti realų vykdomojo dokumento įvykdymą. Šioje byloje dėl antstolio veiksmų pareiškėja S.V.skundė tvarkos, kuria antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko A. V. turtą, esantį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su pareiškėja, teisėtumą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir atlikdamas skolininko turto paiešką, be kita ko, nustatė, jog skolininko vardu yra registruoti lengvieji automobiliai MAZDA 326 ir AUDI 80 (b. l. 2, 18), kurie areštuoti. Šis faktas leidžia tikėtis, kad realų vykdomojo dokumento įvykdymą išieškotojas – Kauno apskrities VMI gaus, kadangi antstolis rado pakankamai turto, į kurį galima nukreipti vykdymą. Tuo tarpu byloje dėl antstolio veiksmų priimta nutartimi teismas panaikino antstolio patvarkymą, kuriuo išieškojimas buvo nukreiptas į konkretų kitą bendrojoje jungtinėje skolininko ir jo sutuoktinės – pareiškėjos S. V. nuosavybėje esantį turtą. Kolegija atmeta antstolio argumentą, jog skundžiama nutartimi panaikinus šį patvarkymą, tai palietė išieškotojo teises ir interesus. Pagrindinis tikslas, kurio vykdymo procese siekia išieškotojas, yra gauti realų vykdomojo dokumento įvykdymą. Vykdomojoje byloje 147/03/4401 tokia galimybė egzistuoja, kadangi antstolis rado, aprašė ir areštavo skolininko turtą. Kita vertus, nei išieškotojui, nei antstoliui įstatymas nesuteikia įgalinimų savo tikslų vykdymo procese siekti nukrypstant nuo įstatymo nustatytos išieškojimo iš skolininko turto tvarkos. Tokiu būdu, teismo nutartis, kuria teismas pripažino antstolį neteisėtai, teismo tvarka nenustačius skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nukreipus išieškojimą ne į kurį nors kitą skolininko turtą, bet būtent į skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančias lėšas, išieškotojo teisių tiesiogiai neįtakoja. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, kad antstolio argumentas dėl Kauno apskrities VMI neįtraukimo į bylą suinteresuotuoju asmeniu kaip absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo yra formalaus pobūdžio, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Bylų dėl antstolio veiksmų paskirtis yra operatyviai nustatyti antstolio atliekant vykdymo veiksmus padarytus teisės normų pažeidimus ir juos savalaikiai šalinti. Tokiu būdu, teismo nutarties panaikinimas vien tuo pagrindu, kad į bylą nebuvo įtrauktas išieškotojas, su kurio teisėmis ir interesais skundžiamas antstolio atliktas vykdymo veiksmas nėra tiesiogiai susijęs, neatitiktų bendrųjų civilinio proceso tikslų ir teisingumo principo. Tokią kolegijos išvadą juo labiau sąlygoja tai, kad ji sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis R. V.s šiurkščiai pažeidė civilinius procesinius įstatymus, reglamentuojančius išieškojimo nukreipimo į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tvarką.
Dėl būtinumo atlikti skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje procedūrą prieš nukreipiant į šią turto dalį išieškojimą
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006, nuo kurios antstolis teigia nukrypus pirmosios instancijos teismą, yra išaiškinta apie antstolio pareigą nustatyti tai, pagal kokio pobūdžio prievoles yra išieškoma, iš kokio turto tas išieškojimas vykdytinas, o taip pat, kuriais atvejais skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje procedūra yra būtina, o kada ne.
Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 straipsnis) nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka ( Taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005 V. N. v. antstolis A. Z.).
Pažymėtina, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-04 nutarties kasacinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006 ratio decidendi sutampa. Pastarojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nukreipdamas vienam iš sutuoktinių paskirtų administracinių nuobaudų išieškojimą į sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, antstolis neatsižvelgė į tai, kad išieškoma pagal asmeninę skolininko prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1, 2 dalys), už šią prievolę skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalimi.
Tai reiškia, jog išieškant vienam iš sutuoktinių paskirtą administracinę nuobaudą, kuri laikytina asmenine prievole, vykdytina iš asmeninio sutuoktinio turto, skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje procedūra yra būtina, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog antstolis R. V.šiuos įstatymo reikalavimus šiurkščiai ignoravo.
Kolegija atmeta kaip visiškai teisiškai nepagrįstus antstolio R. V. argumentus dėl to, kad būtinumas nustatinėti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje apskritai nekylantis, kadangi įstatymas preziumuoja sutuoktinių turto dalis esant lygias. LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto dalių lygumo principas yra taikomas tik, kai bendras sutuoktinių turtas dalijamas ir nereiškia, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso pusė bendro turto, nes apskritai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalys nėra nustatytos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. – Vilnius: Justitia, 2002. P. 239).
Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė nustatyti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra suteikiama tik patiems sutuoktiniams sutartimi, o jeigu tokia nesudaryta – teismui. Tokiu būdu, antstolis tai atlikdamas pats bei taikydamas sutuoktinių turto dalių lygumo prezumpciją veikė akivaizdžiai viršydamas jam vykdymo procese įstatymo suteikiamus įgalinimus.
Kolegija nesutinka ir su antstolio atskirojo skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 185 str. 1 d., nes įpareigojo pareiškėjai grąžinti visas vykdymo proceso metu areštuotas lėšas. Šiuo atveju antstoliui pabrėžtinas skirtumas tarp išieškojimo nurašant lėšas nuo asmens banko sąskaitos ir sąskaitoje esančių lėšų arešto. Teismas, panaikindamas neteisėtą antstolio patvarkymą, įpareigojo antstolį grąžinti neteisėtai nuo sąskaitos nurašytas lėšas. Tuo tarpu dėl antstolio patvarkymo areštuoti pinigines lėšas pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Antstolis pats pažymi, jog šiais klausimais vykdomojoje byloje tą pačią dieną, t. y. 2007-09-20 buvo priimti du patvarkymai. Vienas jų – dėl lėšų arešto (vykd. b. l. 41), antrasis „Dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto dalies“ (vykd. b. l. 40). Pastarąjį nutarimą byloje dėl antstolio veiksmų skundė pareiškėja (b. l. 2-4), o pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiama nutartimi. Taigi, patvarkymo dėl lėšų arešto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas byloje nebuvo keliamas ir nagrinėjamas.
Atmesdama antstolio R. V. atskirąjį skundą, kolegija tenkina pareiškėjos atstovės atsiliepime į šį skundą pareikštą prašymą priteisti pareiškėjos S. V. naudai bylinėjimosi išlaidas, o būtent išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu – 300 litų už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašymas tenkintinas, kadangi pagrįstas reikiamais įrodymais, byloje yra su advokate Kristina Mikolaite 2008-05-14 sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 28/2008 (b. l. 47), apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir jo priimtas atsiliepimas į antstolio atskirąjį skundą. Prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio (LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo). Virš paminėtu LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų 8.15 p. nustatyta, kad maksimalus atlyginimas už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareiškiamas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 0.5 minimalios mėnesinės algos. Nuo 2008-01-01 Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 800 litų, todėl advokato atlyginimo dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą negali viršyti 400 litų. Kaip minėta, prašomo priteisti atlyginimo suma maksimalaus rekomenduotino dydžio neviršija.
Atsižvelgdama į išdėstytą ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 93 str. 1 d., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-10 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuotojo asmens antstolio R. V.300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos S. V. naudai.