- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2SA-63-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00506-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., Nordea Bank Finland Plc (AB), UAB „Promano LIT“, ir antstolio I. G. pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti 2011-01-18 dienos antstolio I. G. varžytynių protokolą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/00453, netvirtinti varžytinių akto dėl G. Š. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), padavimo, bei įpareigoti antstolį I. G. atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti.
Nurodė, kad pareiškėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš varžytinių buvo parduotas per maža rinkos kaina, kuri neatitinka realios turto vertės, kadangi toks turtas parduodamas už 600000 Lt, o varžytinėse jo kaina buvo nustatyta 333000 Lt. Pareiškėjas prašė pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, nes turto įkainojimas buvo įvykdytas labai seniai. Nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, todėl antstolis turėjo imtis veiksmų, kad turtas būtų įkainojamas iš naujo tam, kad galima būtų parduoti jį už realią rinkos kainą. Antstolis privalėjo atlikti aktyvius veiksmus, kad būtų nustatyta, ar varžytynėse parduodamo turto kaina nėra pasikeitusi, nes antstoliui kyla pareiga praėjus kuriam laikui įvertinti turtą iš naujo, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjo teigimu, išieškotojas taip pat turi būti suinteresuotas, jog turtas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą, kadangi tik tokiu atveju nebūtų pažeidžiami nei skolininko, nei kreditoriaus interesai.. Be to, už neteisingą kainą parduotas turtas tiesiogiai įtakoja ne tik pareiškėjo, bet ir jo nepilnamečių vaikų bei gyvenimo partnerės (bei jos pilnametės dukros) interesus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašė skundą atmesti ir išspręsti varžytynių akto patvirtinimo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-05-02 nutartimi pareiškėjo G. Š. skundą atmetė.
Teismas patvirtino 2011-01-18 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0008/10/00453 ir priteisė iš pareiškėjo išieškotojui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, bylinėjimosi išlaidas – 1169,69 Lt.
Teismas pažymėjo, jog 2010-02-22 arešto akte turtas nebuvo įkainotas, tačiau jame nurodyta, kad turto rinkos vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė. Ekspertizės aktas antstolio kontoroje gautas 2010-09-03, tos pačios dienos patvarkymu skolininkas informuotas apie eksperto nustatytą turto vertę, šalys informuotos apie tai, kokia tvarka galima susipažinti su ekspertizės aktu bei šalims išaiškinta jų teisė pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas ar išieškotojas būtų pateikę motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės, todėl teismo teigimu, antstolis neturėjo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka.
Dėl turto perkainojimo teismas konstatavo, vykdomojoje byloje nėra informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė po jos nustatymo. Turto arešto aktas, patvarkymas dėl eksperto nustatytos turto vertės buvo tinkamai įteikti vykdymo proceso šalims, šalys nepateikė antstoliui prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, vykdymo proceso eigoje neteikė antstoliui informacijos apie įvykusius nekilnojamojo turto vertės pokyčius, todėl teismas padarė išvadą, jog antstolis neturėjo jokio pagrindo atlikti turto perkainojimą ar abejoti ekspertų nustatyta turto rinkos verte, t.y pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turėdamas šiuos duomenis bei įvertinęs tai, kad vykdymo procesas pradėtas ne dėl skolų už energijos išteklius ar kitas komunalines paslaugas priteisimo, antstolis neturėjo pareigos išaiškinti skolininkui jo teisės kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš paskutinio būsto apribojimo.
Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad buto pardavimas pažeidžia jo šeimos narių interesus, nes jame gyvenamąsias vietas yra deklaravę partnerė bei jos dukra. Iš teismui pateiktų pažymų apie gyvenamosios vietos deklaravimą matyti, kad pareiškėjo partnerė A. Ž., jos dukra G. K. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2010-09-16, t.y., pareiškėjui žinant, kad pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotas vykdomasis raštas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas kaip šeimos turtas, atvirkščiai, pareiškėjo gyvenamoji vieta yra deklaruota 2009-04-30 adresu (duomenys neskelbtini).
Be to, teismo teigimu, antstolis tinkamai atliko informavimo apie būsimas varžytines pareigą tuo užtikrindamas skolininko teisę imtis iniciatyvos, kad varžytinėse dalyvautų kuo daugiau galimų pirkėjų. Teismas pažymėjo ir tai, kad skolininkui tinkamai buvo išaiškinta jo teisė iki varžytinių pradžios pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Iki teismo posėdžio teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, leidžiantys įvertinti skolininko elgesį iki skundo teismui padavimo kaip aktyvų, nukreiptą į tai, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Teismas nustatė, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs aktyviai įgyvendinti savo teises – parduoti butą kuo didesne kaina pirmąsias varžytines paskelbus neįvykusiomis, t.y. nuo 2010-12-17, kuomet pareiškėjo atstovas gavo informaciją apie antrųjų varžytinių laiką ir vietą, iki antrųjų varžytinių 2011-01-18.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad antstolis vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-12 išduotą vykdomąjį raštą, nepažeidė teisės normų, susijusių su vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, susijusių su varžytinių organizavimu ir vykdymu, reikalavimų. Pareiškėjui vykdymo proceso metu laiku ir tinkami raštu išaiškintos jo teisės ir pareigos, tačiau pareiškėjas vykdymo proceso metu nebuvo aktyvus ir jam priklausančių teisių savalaikiai neįgyvendino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-02 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2011-01-18 dienos antstolio I. G. varžytynių protokolą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/00453, netvirtinti varžytinių akto dėl G. Š. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), padavimo, bei įpareigoti antstolį I. G. atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti.
antstolis pardavė turtą už per mažą kainą, nors turėjo iš naujo nustatyti jo rinkos vertę, kadangi šis turtas galėjo būti parduotas už žymiai didesnę kainą. Kitaip tariant, įstatymas įpareigoja antstolį imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų nustatyta, ar varžytinėse parduodamo turto kaina nėra pasikeitusi, nes antsoliui kyla pareiga praėjus kuriame laikui įvertinti turtą iš naujo. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Be to, iš į bylą pateiktos 2011-02-10 REMAX nekilnojamojo turto atstovės pažymos matyti, kad iki ginčo turtą žymiai didesnėmis nei rinkos kainomis siūlėsi įsigyti keli pirkėjai, kurie sužinoję apie turtą liečiančių teisinių santykių egzistavimą, atsisakė dalyvauti tolesnėje turto pirkimo – pardavimo procedūroje;skubus turto realizavimas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi dėl turto pardavimo nekentės skolininko ir jo partnerės vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota iš varžytinių parduotame bute.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą anstolis I. G. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-02 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo (skolininko) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad apie nustatytą kainą bei galimybę ją ginčyti pareiškėjas buvo informuotas raštu, tačiau preištaravimų dėl ekspertų nustatytos kainos nepateikė. Ekspertizę atliko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo, todėl abejoti ekspertizės išvada nebuvo pagrindo. Be to, skolininkui buvo išaiškinta teisė pasinaudoti CPK 704 str., tačiau šia teise skolininkas taip pat nepasinaudojo.
Nurodo, jog nuo 2010 m. rudens nekilnojamojo turto kainos nepadidėjo, o pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kad nekilnojamojo turto rinka pagyvėjo. Vykdymo procesas vyko be sustabdymų, skolininkas buvo supažindintas su kaina, buvo nustatytas terminas išreikšti prieštaravimus dėl nustatytos kainos, tačiau to nepadarė.
Antstolis taip pat pažymi, kad pareiškėjo partnerė ir jos dukra gyvenamąją vietą adresu J. S. g. 4-10, Vilniume deklaravo 2010-09-16, kai jau buvo prasidėjęs vykdymo procesas. Be to, faktiškai pareiškėjas su partnere gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – šį adresą pareiškėjas yra nurodęs ir teismui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-02 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo (skolininko) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teigia, kad skolininkui nebuvo jokių kliūčių pasinaudoti teise reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės, tačiau to jis nepadarė. Skolininkui neginčijant nustatytos turto rinkos vertės, antstolis turėjo teisę skelbti pirmąsias, o joms neįvykus – antrąsias varžytines, ir nustatyti iš varžytinių parduodamo turto kainą. Suinteresuoto asmens teigimu, nebuvo pagrindo taikyti CPK 681 str. 2 d. įtvirtinto turto perkainojimo instituto, kadangi vykdomojoje byloje nėra informacijos, kad dėl objektyvių priežasčių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė po jos nustatymo. Be to, skolininkas vykdymo procese nesiėmė aktyvių veiksmų, nukreiptų į tai, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą.
Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad šiuo atveju skolininkas taip pat neturi teisės naudotis CPK 663 str. 4 d. garantija, kadangi turto pardavimas iš varžytinių nepažeidė jo vaiko interesų, susijusių su gyvenamąją vieta. Parduodamas turtą iš varžytinių antstolis nepažeidė teisės normų, susijusių su vykdymo procese dalyvaujančių šalių teisių apsauga. Išieškotojas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko argumentai dėl šeimos interesų pažeidimo yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis skolininko atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-02-19 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 50V/2009 priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui G. Š. (vykdm. b.l. 4). 2010-02-20 buvo priimtas patvarkymas dėl nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB “Ober – Haus” Nekilnojamasis turtas (vykdm.b.l. 14). 2010-02-22 areštuotas skolininkui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykdm.b.l. 11-13). Arešto akte nurodytas turto arešto mastas 674402,06 Lt, nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, daiktas areštuotas nedalyvaujant skolininkui ir išieškotojui. Skolininkui kartu su 2010-02-22 patvarkymu išsiųsti 2010-02-22 turto arešto aktas, 2010-02-20 patvarkymas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir 2010-02-19 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šie dokumentai 2010-02-28 įteikti A. Ž. (įteikimo pažymoje nurodyta – žmonai) (vykdm.b.l. 16). 2010-02-22 patvarkyme pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės nustatytos CPK 643 straipsnyje, ir pareigos nustatytos CPK 644 straipsnyje, bei teisė iki varžytinių pradžios pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.
Iš vykdomojoje byloje esančių antstolio šaukimų matyti, kad 2010 metų kovo - balandžio mėnesiais skolininkas buvo kviečiamas atvykti į antstolio kontorą (CPK 634 str. 2., 644 str.) (vykm.b.l. 20,24,25). 2010-05-24 patvarkymas dėl turto ekspertizės skyrimo buvo išsiųstas UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas (vykdm.b.l. 27,28). 2010-09-03 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas pateikė turto ekspertizės išvadą. Vykdymo proceso šalys 2010-09-03 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų informuotos, jog, atlikus turto vertės ekspertizę, nustatyta areštuoto turto rinkos vertė – 555000 Lt (vykdm.b.l. 34). Patvarkyme išaiškinta šalių teisė per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės (CPK 682 str. 1 d. ir 2 d.), išaiškinta parduodamo iš varžytinių turto kainos nustatymo tvarka (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). Šio patvarkymo nuorašai 2010-09-08 įteikti pareiškėjo partnerei A. Ž. bei 2010-09-14 pareiškėjo atstovui advokatui D. S. (b.l 36, 38,39).
2010-10-06 antstolis paskelbė apie pareiškėjui priklausančio turto varžytines, nurodydamas jų laiką 2010-11-15 9:30 (vykdm.b.l. 41). Skelbimas apie pirmąsias varžytines 2010-10-11 buvo išspausdintas spaudoje ir specialiame interneto tinklapyje (CPK 706 str. 1 d.) (vykdm.b.l. 42-44). Skolininkui – pareiškėjui apie būsimų varžytinių vietą ir laiką pranešta registruotu laišku, kuris asmeniškai įteiktas pareiškėjui ir jo atstovui (CPK 706 str. 3 d.). (vykdm.b.l. 45, 47,49). Apie antrąsias varžytines, kurios paskirtos 2011-01-18 10 val., buvo paskelbta 2010-12-18 spaudoje ir specialiame interneto tinklapyje (vykdm.b.l. 73,74-76). Pareiškėjui apie būsimų antrųjų varžytinių vietą ir laiką pranešta registruotu laišku, kuris asmeniškai įteiktas pareiškėjui ir jo atstovui (CPK 706 str. 3 d.) (vykdm.b.l. 77,78,80).
Varžytinių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t.y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, teik išieškotojų interesus. Varžytinių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytinių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytinės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytinių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.
Apeliantas teigia, kad antstolis turėjo pareiga iš naujo įvertinti iš varžytinių paduodamą turtą, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl pardavė skolininko turtą per pigiai ir tuo pažeidė tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skolininko argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Pažymėtina, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi, turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.
Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Be to, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Būtent šiuo atveju, areštuoto turto vertė nebuvo nustatyta, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 1 dalimi 2010-02-20 priėmė patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti. Apie šiuos antstolio veiksmus buvo informuotas skolininkas bei 2010-02-022 patvarkymu Dėl informacijos jam buvo išaiškinta teisė, jog skolininkas gali iki varžytynių pradžios pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (v. b. l. 15). Iš byloje esančio 2010-08-31 UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo daikto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto matyti, kad buto su rūsių, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 555 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėto nekilnojamojo turto vertės nustatymas yra atliktas kvalifikuotų turto vertinimo specialistų. Minėta įmonė yra viena iš nekilnojamojo turto paslaugų srities lyderių Baltijos šalyse, turinti savo atstovybes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Bendrovės 35 biuruose dirba daugiau nei 350 nekilnojamojo turto specialistų, o įmonių grupės metinė apyvarta sudaro apie 126 mln EUR (www.ober-haus.lt). Todėl, akivaizdu, kad minėto turto vertinimas buvo atliktas gilias profesines žinias turinčių nekilnojamojo turto rinkos profesionalų. Iš minėto ekspertizės akto matyti, kad jis yra išsamus – jame nurodyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti turto vertinimą, prielaidos turto vertei nustatyti, vertinamojo turto detalus aprašymas, išsamiai aptarta vertinimo metodika, be to matyti, kad naudotas lyginamasis metodas – palyginant panašius tame pačiame mikrorajone esančius nekilnojamojo turto objektus ir nurodant išsamius duomenis apie juos, taip pat ekspertizės akte yra išsamios vertinamojo objekto fotonuotraukos bei visa VĮ Registrų centro Nekilnojamjo turto registre apie vertinamąjį nekilnojamojo turto objektą kaupiama medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. numatytais metodais, tarp jų – lyginamosios vertės metodu, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Kaip matyti iš pateikto ekspertizės akto minėtas metodas ir buvo naudojamas nustatant nekilnojamojo turto kainą, todėl teigti, kad turto kaina nustatyta nepagrįstai, nėra pagrindo. Be to, skolininkas ir jo atstovas advokatas D. S. antstolio 2010-09-03 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, kuris jiems įteiktas 2010-09-08 ir 2010-09-14, buvo informuoti apie ekspertų nustatytą turto rinkos vertę – 555 000 Lt bei informuoti apie galimybę susipažinti su ekspertizės aktais bei reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (v. b. l. 34,36,37,38,39). Tačiau, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos, skolininkas jokių prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų nereiškė (CPK 682 str. 2 d.). Tai reiškia, jog skolininkui neginčijant nustatytos turto rinkos vertės, antstolis turėjo tesię skelbti pirmąsias, o joms neįvykus – antrąsias varžytines, ir nustatyti iš varžytinių parduodamo turto kainą (CPK 718 str., 722 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skolininko argumentu, kad jau vykstant varžytinių procedūroms turtas turėjo būti iš naujo įkainotas tam, kad būtų parduotas už realią rinkos kainą.
Pažymėtina, kad CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo iš varžytynių ar pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui sąlyga. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui, apeliantas nepateikė motyvuotų nesutikimo su nustatyta turto verte argumentų, juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių suabejoti nustatyta turto verte, bei savo nuomonės dėl turto vertės. Vykdomojoje byloje nėra informacijos, kad dėl objektyvių priežasčių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė po jos nustatymo. Gavęs antsolio patvarkymus skolininkas nepateikė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, vykdymo proceso eigoje taip pat neteikė antstoliui informacijos apie turto vertės pokyčius. Apelianto pateikti bendro pobūdžio prieštaravimai nesuteikia pagrindo abejoti, kad turto vertė yra per maža ar, kad nuo turto vertės nustatymo, areštuoto turto vertė dėl objektyvių aplinkybių būtų pasikeitusi ir būtų atsiradęs pagrindas turtą perkainoti CPK 681 str. 2 d. pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jau vykstant varžytnių procesui antstolis neturėjo jokio pagrindo atlikti turto perkainojimą ar abejoti ekspertų nustatyta turto rinkos verte.
Apeliantas taip pat remiasi į bylą pateikta 2011-02-10 REMAX pažyma, kurioje nurodama, kad 2010 m. turto domėjosi keli pirkėjai, kurie atsisakė pirkti sužinoję apie varžytines. Pažymėtina, kad šioje pažymoje, surašytoje nekilnojamojo turto bendrovės REMAX darbuotojos po turto pardavimo iš antrųjų varžytinių, nurodyta, kad 2010 m. šiuo butu domėjosi nemažai klientų, šį butą suinteresuoti asmenys norėjo įsigyti už 550 000 Lt ir 580 000 Lt, pastarąją kainą siūlė 2010 m. lapkričio mėn. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, ši pažyma kaip tik patvirtina, kad antstolis teisingai nustatė parduodamo turto rinkos vertę (550 000 Lt) 2010-09-03 ir kad 2010 m. pabaigoje nebuvo ženklių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ar ženklesnio nekilnojamojo turto kainų kilimo. Be to, skolininko pateiktas 2010-11-08 REMAX informacijos suteikimo aktas, kuriame nurodyta, kad turtą apžiūrėjo A. J., nepatvirtina, kad šis asmuo ketino įsigyti turtą, kadangi 600 000 Lt suma akte nurodyta ne kaip apžiūrėjusio asmens siūloma kaina, o kaip pardavėjo nurodyta ir pageidaujama kaina. Taigi šis aktas taip pat neįrodo jokių realių galimo pirkėjo ketinimų pirkti turtą už didesnę kainą, nei antstolio nustatyta rinkos kaina.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir atsisakyti tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad skolininko teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos.
Skolininkas savo atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, kad skubotas turto pardavimas pažeidė viešąjį interesą, nes nukentėjo ne tik skolininko, bet ir jo vaikai, gyvenantys ir deklaruojantys gyvenamąją vietą iš varžytinių parduotame bute. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu.
Teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai vykdymo procese yra skirtos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skolininkas nuo 2009-04-30 yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gauna korespondenciją adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra tas pats kampinis namas, kurio 20 butas priklauso apeliantui. Remiantis skolininko pateiktomis pažymomis, jo partnerė A. Ž. ir jos šiuo metu pilnametė dukra G. K. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 2010 m. rugsėjo 15-16 d., t.y. jau vykstant vykdymo procesui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų registruotas kaip šeimos turtas. Be to, teismui nepateikta jokių duomenų apie skolininko ir A. Ž. nepilnamečio sūnaus N. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą. Apeliantas taip pat neįrodė, kad iš varžytinių parduotas turtas buvo skolininko gyvenamoji vieta.
Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skolininkas neturi teisės naudotis CPK 663 str. 4 d. garantija, kadangi turto pardavimas iš varžytinių nepažeidė jo vaiko interesų, susijusių su gyvenamąja vieta. Į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis negyvena, pagrįstai išieškojimas buvo nukreiptas bendra tvarka. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl šeimos interesų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių prašo priteisti jam iš apelianto 1815 Lt advokato pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju remiantis šia nuostata ir aplinkybe, kad pareiškėjo (skolininko) G. Š. ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, pareiškėjo skundas atmestas, darytina išvada, jog yra pagrindas suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą dydį už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas atsikirtimas (8.15 p.), pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui priteistina ne visa jo prašoma bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Ši suma mažinama iki 400 Lt (CPK 98 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo G. Š. suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.