Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, advokatui Aldevinui Švedui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, šiuo metu (nuo 2020-06-07) gyvena reabilitacijos centre VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, teistas 4 kartus: 2008-10-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2009-02-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 180 str. 2 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2008-10-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2014-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. - - 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2014-10-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 180 str. 1 d., - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 metai ir 2 mėnesiais laisvės atėmimo (teistumas neišnykęs), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

jis 2020-01-09 apie 21,10 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, viešoje vietoje - prie pėsčiųjų perėjos, esančios šalia lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tyčia dėl chuliganiškų paskatų kitų asmenų akivaizdoje sumušė atsitiktinį praeivį V. M., keletą kartų suduodamas šiam kumščiu į galvą, o V. M. pargriuvus ant grindinio, vėl jį mušė ir spardė į įvairias kūno vietas. Taip M. K. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė V. M. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus sužalojimus: kairio smilkinio, kairio skruosto, kairio užausio - kaklo kairės pusės poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos kairės pusės raudonio ir gleivinės muštinės žaizdos, 25 danties sumušimus, taip pat nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamą sužalojimą - dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžius, nes dėl kulkšnių lūžių V. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei dešimties dienų laikotarpiui.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020-01-09 apie 19 - 20 val., apsipirkęs Naujininkų rajone esančioje "Maxima" parduotuvėje, ėjo žemyn (duomenys neskelbtini) gatve link stotelės. Buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Prie lošimų automatų salono "(duomenys neskelbtini) " pamatė vyrą, kuris ketino pereiti gatvę. Vyriškis jam praeinant kažką pasakė, tačiau jis nesuprato ką, todėl perklausė. Tada vyriškis pradėjo artintis, todėl pajutęs grėsmę, jis (kaltinamasis) žengė žingsnį į priekį ir smogė vyriškiui kumščiu į smakrą. Vyriškis nuo smūgių suklupęs susmuko ant šaligatvio ant dešinės kojos. Tada jis vyriškiui sudavė dar daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis. Vyriškiui paprašius, jis bandė šį pakelti, tačiau pakėlęs pamatė, kad šis nepastovi ant kojų. Pagalvojo, kad vyriškis neblaivus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nuo jo smūgio krentant ant šaligatvio vyriškiui lūžo čiurnos kaulai. Palikęs vyriškį, jis pasišalino link Naujininkų viaduko, tačiau ten netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl savo veiksmų gailisi, nuo 2020-06-07 jis gyvena reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, ten gydosi nuo priklausomybės narkotikams, yra pasiryžęs baigti vienerių metų reabilitacijos kursą. Civilinių ieškinių dydžio neginčija, sutinka atlyginti žalą, tačiau tokią galimybę turės tik ateityje iš numatomų darbo pajamų po reabilitacijos.

Esant nustatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apklaustas nukentėjusiuoju V. M. parodė, kad 2020-01-09 (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančioje parduotuvėje "Gėrimai ir pigiau" išgėrė du bokalus alaus ir apie 21 val. ėjo namo. Prie sankryžos jam laukiant leidžiamo šviesoforo signalo staiga kažkas kumščiu jam smogė į pakaušį. Atsisukdamas pajuto dar kelis smūgius kumščiu į veidą, dėl to pargriuvo ant šaligatvio ir vėl buvo spardomas bei mušamas keliais, jautė stiprų fizinį skausmą. Smūgių buvo mažiausiai dešimt. Viskas įvyko labai greitai, jį užpuolęs vyras neleido jam atsistoti, tačiau tikriausiai pamatęs, kad aplinkui daug žmonių ar išgirdęs, kad važiuoja policijos pareigūnai, vyriškis pradėjo šalintis link stoties. Atvažiavusiems policijos pareigūnams jis nurodė kryptį, kuria vyriškis pabėgo ir netrukus pareigūnai pastarąjį sulaikė. Jis vyriškį atpažino. Su užpuoliku nebuvo jokio žodinio konflikto ar bendravimo, jis net nematė kaip pastarasis priėjo. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir jį nuvežė į Žalgirio kliniką, po to - į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jis buvo hospitalizuotas ir operuotas. Jam buvo nustatytos žaizdos apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dvidešimt penkto danties sumušimas, dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžiai. Jis dirba prekybos centruose apsaugos darbuotoju, darbe jam dažnai tenka sulaikyti ar išprašyti iš prekybos centro įvairius asmenis, todėl galbūt buvo užpultas dėl šios priežasties. Neatsimena, ar užpuolikas reikalavo pinigų, ar buvo kraustomos jo kišenės, tačiau greitosios pagalbos automobilyje savo kairėje rankoje aptiko suspaustą išplėštą savo striukės kišenę. Telefono ir piniginės jis neturėjo, todėl jam niekas nedingo. (b. l. 23-25, 27-29, 32-35)

Apklaustas liudytoju A. Š. parodė, kad 2020-01-09 21,08 val. lydėjo link parduotuvės "Maxima", esančios Šaltkalvių gatvėje, Vilniuje draugę P. D. ir (duomenys neskelbtini) gatvėje prie lošimų automatų salono "(duomenys neskelbtini) " pamatė vyriškį, kuris spardė į galvą ir į kitas kūno vietas ant šaligatvio gulintį vyriškį. Matė mažiausiai penkis spyrius. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir anonimiškai pranešė apie įvykį Vyriškio, kuris mušė gulintį vyrą, atpažinti negalėtų. Gulintis vyras buvo sąmoningas. (b. l. 45-46)

Apklausta liudytoja P. D. parodė, kad 2020-01-09 apie 21,10 val. su draugu A. Š. ėjo į Naujininkų "Maxima" parduotuvę. (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug už trijų šimtų metrų nuo lošimo automatų salono "(duomenys neskelbtini) ", pamatė prie pėsčiųjų perėjos ant važiuojamosios kelio dalies galva į šaligatvio pusę gulintį mušamą vyrą. Matė kaip mušantis vyras daug kartų rankomis ir kojomis smūgiavo gulinčiam vyrui į įvairias kūno vietas. Buvo jau tamsu, todėl ji gerai nematė į kurias gulinčio vyro kūno vietas buvo smūgiuojama. Mušantis vyras bandė pakelti gulintį vyrą, paėmęs iš nugaros už juosmens, tačiau gulintis vyras nesikėlė. Tada vyras, kuris mušė atsitraukė, nuėjo ir atsitūpė prie lošimų automatų salono, jis atrodė susinervinęs, netrukus grįžo prie gulinčio vyro ir vėl pradėjo šį dar labiau spardyti ir mušti. Jai atrodė, kad visus smūgius vyras taikė į viršutinę gulinčio vyro kūno dalį ir į galvą. Buvo nesuskaičiuojamas kiekis smūgių gulinčiam vyrui tiek rankomis, tiek kojomis. Smūgiai atrodė stiprūs. Ji labai išsigando. A. Š. paskambino policijos pareigūnams, skambindami jie nuėjo tolyn į kiemus, todėl nebematė kas vyko toliau. (b. l. 48-50)

Apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad 2020-01-09 automobiliu važiavo nuo Vilniaus centro link savo namų ir apie 21,10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojęs prie raudono šviesoforo signalo, esančio priešais pasukimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad priešais - prie lošimų automatų salono "(duomenys neskelbtini) ", ant šaligatvio pėsčiųjų perėjoje sėdi vyras, kurio kojos buvo važiuojamojoje dalyje. Tuo metu prie sėdinčio vyro priėjo kitas vyras bandė judinti sėdintį vyrą už peties, šis kiek palinko, tačiau nereagavo. Tada stovintis vyras priėjo prie sėdinčio vyro iš priekio ir pradėjo šiam rankomis ir keliais smūgiuoti į galvą. Smūgių buvo ne mažiau kaip penki. Stovinčio vyro keliai buvo sėdinčio asmens galvos aukštyje. Sėdinčio vyro veidas kraujavo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis pajudėjo kartu su automobilių srautu ir sustojęs "Maxima" parduotuvės aikštelėje paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Tada važiavo atgal link geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiuodamas matė, kad sumuštas vyras vienas guli ant nugaros toje pačioje vietoje, šalia jo pastebėjo kraujo balą. Matė, kad atvyko policijos pareigūnai, todėl nuvažiavo namo. (b. l. 52-54)

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas V. Ž. parodė, kad 2020-01-09 apie 21 val. patruliavimo metu iš AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Vilniuje, prie lošimų automatų salono vienas asmuo muša kitą. Su porininkų E. K. atvykę į įvykio vietą pamatė ant šaligatvio gulintį garbaus amžiaus vyrą kruvinu veidu. Viena vyriškio koja buvo ant važiuojamosios dalies, jis laikėsi susiėmęs už kitos kojos. Atkreipė dėmesį, kad vyriškio čiurna sužalota, atrodė, kad ji persikreipusi į kitą pusę. Vyriškis nurodė, kad jo užpuolikas buvo apsirengęs tamsiai, su raudonu gaubtuvu, taip pat nurodė, kad pastarasis nuėjo link sporto klubo "Gym+". Jo kolega E. K. nubėgo nurodyta kryptimi. Nukentėjęs vyras pasakė, kad stovėjo prie pėsčiųjų perėjos ir pajuto smūgį iš nugaros. Tada jis (liudytojas) pamatė, kad jo kolega E. K. staiga pasuko link sporto klubo "Gym+", iš ko suprato, kad jis galbūt pastebėjo įtariamąjį. Paprašęs pro šalį ėjusios moters pasilikti prie nukentėjusiojo ir stebėti pastarojo būklę, pats sėdo į automobilį ir nuvažiavęs paskui kolegą E. K. pamatė, kad šis jau buvo sulaikęs įtariamąjį. Pastarojo rankų krumpliai buvo kruvini. Jie su įtariamuoju grįžo į įvykio vietą ir nukentėjusysis iškart atpažino, kad tai yra jį sumušęs asmuo. Nukentėjusįjį išvežė greitoji medicinos pagalba, o įtariamasis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. (b. l. 56-58)

Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro pateikti tyrimui aktualūs duomenys apie gautus dviejų asmenų pranešimus apie gatvėje mušamą asmenį. (b. l. 65-66)

Kaip tyrimui reikšmingas daiktas byloje apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota nukentėjusiojo V. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta striukė. Apžiūros protokole užfiksuota, kad dešinė kišenė apačioje prie užtrauktuko buvo susiūta. (b. l. 96-100)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Veikos kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, atliktų veiksmų pobūdis, kilę padariniai.

Nusikalstamos veikos padarymo vieta – yra viešoji vieta, kuri suprantama kaip viešoji erdvė, į kurią gali laisvai patekti ir būti asmenys, ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Šioje byloje tiriamo nusikaltimo vieta neabejotinai yra viešoji vieta – tai viena iš Vilniaus miesto gatvių. Incidentas įvyko vakaro metu, praeivių ir pro šalį pravažiuojančių žmonių akivaizdoje, kurie, matydami gatvėje mušamą žmogų, ir skambino į BPC. Tokie veiksmai, kaip smurtavimas viešoje vietoje teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinami kaip įžūlūs, nes jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ( LAT nutartis 2010-10-05, Nr.2K-447/2010). Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti vien tik smurtavimo viešoje vietoje faktą ir toks elgesys atitinka įžūlaus elgesio sampratą. Šiuo atveju tai, kad kaltinamasis viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas šia daugybę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, neginčijamai nustatyta tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek ir atsitiktinių įvykį mačiusių liudytojų A. Š., P. D., R. B. apklaustų parodymais.

Taigi nustatyta, kad viešoje vietoje kaltinamasis M. K. įžūliu elgesiu, tai yra smurtaudamas prieš V. M., demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtų ir tvarką.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo M. K. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka LR BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

Iš teismo medicinos specialistės V. B. išvados matyti, kad dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžius nukentėjęs V. M., labiausiai tikėtina, patyrė vienmomentiškai, pasukant dešinę čiurną, galimai griūnant. Šalia specialistės išvados vertinant kaltinamojo parodymus teisme, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojos P. D. parodymus, jog nukentėjusiajam nebuvo suduodami smūgiai į šią vietą (čiurną), tai iš esmės pavirtina aplinkybę, jog čiurnos kulkšnių lūžius nukentėjusysis patyrė ne nuo tiesioginių kaltinamojo smūgių, o dėl to, kad jis nuo kaltinamojo smūgio parklupo ir pagriuvo ant šaligatvio.

Taigi šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltinamojo veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas taip pat suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau pastaruoju atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymui – sunkiam, nesunkiam ar nežymiam) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas nusikalstamos veikos aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors M. K. nesiekė padaryti nukentėjusiajam V. M. konkretų tam tikro sunkumo sužalojimą, tačiau jis neabejotinai suprato, jog savo veiksmais (suduodant nukentėjusiajam daugybę smūgių, šį parbloškiant ant šaligatvio ir vėl mušant), gali nukentėjusįjį sužaloti (neapibrėžta tyčia). Pažymėtina, kad kaltinamasis yra sportiškos išvaizdos, jis pats nurodė, jog praeityje daug metų užsiiminėjo Rytų kovų menais, taigi smogdamas ženkliai vyresniam nukentėjusiajam kumščiu į smakrą, jis negalėjo nenumatyti toje situacijoje labiausiai tikėtinų pasekmių – tai yra to, kad nukentėjęs grius ant grindinio ir patirs sužalojimus. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai yra kaltinamojo M. K. veiksmai sukėlė nukentėjusiajam V. M. konkrečius padarinius - dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžiais pasireiškusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis be jokios priežasties viešoje vietoje sužalojo visiškai atsitiktinį praeivį, kas, esant nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmei, vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte sudėties požymius. Veikos kvalifikacija, sutaptyje su viešosios tvarkos sutrikdymu (BK 284 str.), teisinga.

Dėl bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltės prisipažinimo tik teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl M. K. veiksmų nukentėjęs V. M. patyrė labai reikšmingas pasekmes sveikatai, tačiau kaltinamasis jo net neatsiprašė, per puse metų jis neparodė jokios iniciatyvos bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajam turtinę ar neturtinę žalą, jo ketinimai tai padaryti iš tolimoje ateityje numatomo darbo užmokesčio yra tik deklaratyvūs ir nerealūs. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra ta, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis praeityje 4 kartus teistas, iš jų net tris kartus už plėšimus, o tai yra smurtiniai nusikaltimai nuosavybei, teistumai neišnykę, jis taip pat baustas administracine tvarka. (b. l. 121-123) Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti (b.l. 106-112), kad kaltinamasis dar viename ikiteisminiame tyrime yra įtariamas nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. dėl veikos, kuri buvo padaryta 2020-01-28, tai yra nepraėjus nė mėnesiui po šioje byloje tiriamo įvykio. Šią aplinkybę teismas vertina kaip kaltinamąjį charakterizuojančią aplinkybę ir šiuo metu rodančią bent jau tai, kad kaltinamasis po šioje byloje tiriamo įvykio vis tik nenustojo būti nusikalstamo elgesio aspektu vertintinose situacijose.

Psichikos bei priklausomybių sutrikimų sveikatos priežiūros įstaigose kaltinamasis nebuvo gydytas. (b. l. 128-129, 130) Kaltinamasis neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, nors nėra priežasties, dėl ko jis negali jo turėti, paskutines draudžiamas pajamas jis yra gavęs iki 2013-15-31, užimtumo tarnyboje M. K. neregistruotas. (b.l. 124, 125)

M. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Jis savo veiksmais pasikėsino į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos kaltinamasis neatlygino nė menka dalimi.

Nepaisant kaltinamojo teismui pademonstruoto ketinimo gydytis dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, šiam pateikus raštą, jog nuo 2020-06-07 vieneriems metams jis apgyvendintas reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, teismas kaltinamojo asmenybę, vis tik, vertina kaip nesitaisančią ir linkusią nusikalsti. Pažymėtina, kad, nors kaltinamojo organizme po jo sulaikymo buvo rasta narkotinių medžiagų, kas rodo, jog jis išties svaiginasi, tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir pakankamų duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo asmenybė dėl narkotinių medžiagų vartojimo yra tiek degradavusi, jog tik ilgalaikė izoliacija reabilitacijoje jam yra paskutinė ir vienintelė viltis pasveikti. Byloje išvis nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis kentėtų dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, jis niekada nebuvo gydytas šio profilio sveikatos priežiūros įstaigose. Kaltinamojo praeityje padaryti administraciniai teisės pažeidimai taip pat nėra tiek dažni ir tokio pobūdžio, kuriuos galima būtų priskirti prie narkotines medžiagas vartojančių asmenų daromų pažeidimų. Minėta, kad kaltinamasis yra jaunas, sveikos sportiškos išvaizdos, adekvatus žmogus, taigi aplinkybę, jog likus trims dienoms iki teismo posėdžio šioje byloje jis pradėjo ilgą laiką (ne mažiau kaip vienerius metus) uždaroje bendruomenėje trunkantį izoliacijos nuo išorinio pasaulio laikotarpį, teismas vertina tik kaip švelnesnės – su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės lūkestį, juolab, kai dar vienoje byloje kaltinamąjį įtariant sunkaus nusikaltimo padarymu, realios laisvės atėmimo bausmės artimiausioje ateityje tikimybė jam yra gana didelė. Čia teismas taip pat pažymi ir akcentuoja, kad, besąlygiškai pripažįstant asmens teisę savanoriškai gydytis nuo priklausomybių bei tai skatinant, vis tik, tai negali tapti pretekstu išvengti adekvačios – padaryto nusikaltimo ir pasekmių sunkumą, bausmės neišvengiamumo bei teisingumo principą atitinkančios baudžiamosios atsakomybės, kaip ir atsakomybės nešalina (priešingai – ją sunkina) pats svaigalų vartojimo faktas.

Taigi įvertinus kaltinamojo asmenybę jo padarytų nusikalstamų veikų bei aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, taip pat vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo, bausmės neišvengiamumo kriterijais ir principais, teismas sprendžia, kad tinkama bausmė M. K., kuria galima įgyvendinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bausmės paskirtį, yra terminuotas laisvės atėmimas. Teismas taip pat akcentuoja, kad, nors šiuo atveju yra įstatyminė galimybė taikyti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 str.), tačiau ši galimybė teismui nėra privaloma. Bausmę teismas skiria kiekvienu atveju ją individualizuodamas. Minėta, kad kaltinamasis M. K. nesitaiso, nedirba, žalos neatlygina, nors jis suluošino niekuo dėtą žmogų, vartoja narkotikus.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamomis veikomis padarytos 157,90 Eur turtinės ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 38-43)

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas vaistams išleista pinigų suma Iš pridedamų prie ieškinio pirktų vaistų kvitų matyti, kad didžiąją dalį išlaidų vaistams, t.y. 126,03 Eur sudaro kraujo krešumą reguliuojantys vaistai Zibor 3500, vartojami būtent po ortopedinių chirurginių operacijų, ką nukentėjęs ir patyrė po įvykio. Kiti nukentėjusiojo pirkti vaistai, sprendžiant pagal jų pirkimo datą, taip pat susiję su nagrinėjamų įvykiu. Nukentėjęs V. M. teismo posėdžio metu, palaikydamas ieškininius reikalavimus, be kita ko, nurodė, kad jo patirtoji turtinė žala iš tikrųjų yra žymiai didesnė (pirktos privalomos nuolat dėvėti kompresinės kojinės, kiti vaistai), tačiau dėl to ieškininių reikalavimų nekeičia, nes neišsaugojo pirkimo kvitų.

Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jaučia nuolatinį stiprų kojos skausmą, pooperacines reabilitacijos negalėjo praeiti dėl COVID-19 pandemijos nulemto karantino. Taip pat jis jaučia nerimą dėl ateities, nes nežinia, ar galės ateityje dirbti (dirba „Maxima“ parduotuvėje apsaugos darbuotoju), jo judėjimo tempas žymiai sulėtėjo, automobilio jis nevairuoja (iš darbo dabar eina 50 minučių, kai iki sužalojimo tą patį atstumą nueidavo per 10 minučių), vidutinis jo uždarbis siekia 500 eurų per mėnesį, tai vienintelės jo pajamos.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo nurodytus neturtinės žalos argumentus, sprendžia, kad prašoma 5000 eurų neturtinės žalos suma yra nuosaiki, ji neviršija realiai nukentėjusiojo patiriamų išgyvenimų, nepatogumų bei fizinių kančių masto. Nors nukentėjusiojo čiurnos lūžiai vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš tikrųjų tai yra esminė gyvenimą dezorganizuojanti trauma. Vien teismo posėdyje buvo akivaizdu, kad dėl patiriamo skausmo nukentėjusiojo galimybė pilnavertiškai judėti yra labai sumenkusi, o vertinant, kad po įvykio praėjo jau pusė metų, pilno kojos funkcijos atstatymo tikimybė, akivaizdu, yra abejotina. Vertinama, kad nukentėjusiojo darbas susijęs su judėjimu, su poreikiu kartais net ir pabėgėti ir, kad netekęs darbo, o vertinant dar ir pastarojo amžių bei su tuo siejamas sumažėjusias įsidarbinimo galimybes, nukentėjęs gali netekti ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. Taigi būtent nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiojo gyvenimas jau ilgą laiką tapo nepilnavertis su abejotina pilnaverčio gyvenimo tikimybe ateityje.

Nukentėjusiojo ieškinys visoje apimtyje tenkintinas pilnai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01484-20, dėl - 1035,40 eurų žalos atlyginimo, už nukentėjusiajam V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. (b. l. 88) Ieškinio dydis pagrįstas V. M. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu, taigi ieškinys laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas.

Kaltinamasis su ieškiniais sutiko.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje – laisvės atėmimu vieneriems metams;

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – laisvės atėmimu dviem metams.

Subendrinti paskirtąsias bausmes, jas apimant, ir skirti galutinę subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę,ją atliekant pataisos namuose (Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 5 d. 1 p.)

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir sumažinti galutinę bausmę vienu trečdaliu – iki vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomąją priemonę M. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti, M. K. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką M. K. įskaityti jo laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną nuo 2020-01-09 iki 2020-01-10.

Išieškoti iš M. K. 1035,40 (vienas tūkstantis trisdešimt penki eurai ir 40 centų) eurų V. M. gydymo išlaidų Vilniaus teritorine ligonių kasai.

Išieškoti iš M. K. V. M. 157,90 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai ir 40 centų) turtinės ir 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą DVD laikmenoje palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.