Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. Š. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas advokato D. Žiedo prašymas atnaujinti praleistą skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme 2011 m. kovo 16 d. buvo gautas kaltinamojo N. Š. gynėjo advokato D. Žiedo skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuriame be kita ko buvo prašoma atnaujinti terminą paduoti skundą. Advokatas D. Žiedas šį prašymą motyvavo tuo, jog kaltinamojo N. Š. pavedimą parengti skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties planavo įvykdyti kovo mėnesio 3-7 dienomis, tačiau šiomis dienomis jis susirgo, dėl ko 2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Todėl, advokato teigimu, skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas dėl objektyvių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. Š. gynėjo advokato D. Žiedo skundas atmetamas.

Vadovaujantis BPK 130 straipsnio 1 dalimi, suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo per dvidešimt dienų nuo atitinkamos teismo nutarties priėmimo. BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praleistas terminas įstatymų nustatytais atvejais gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą paduoti skundą. Tokias priežastis gali nustatyti tik pats teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, išvardintos BPK 37 straipsnio 1 dalyje, tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl skundą paduoti pageidavusio asmens valios ir sukliudė tą skundą paduoti BPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju advokato D. Žiedo skunde nurodytos priežastys, tariamai sutrukdžiusios jam laiku paduoti skundą dėl teismo nutarties, kuria kaltinamajam N. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, nelaikytinos svarbiomis bei objektyviomis ir negali būti vertinamos kaip pagrindas panaikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį bei atnaujinti skundo padavimo terminą.

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BPK 130 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo tokios nutarties priėmimo. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad 2011 m. vasario 15 d., priimant Šiaulių apygardos teismo nutartį, dalyvavo kaltinamasis N. Š. ir jo gynėjas advokatas D. Žiedas. Taigi, konstatuotina, kad šiems proceso dalyviams dvidešimties dienų skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo dienos, t.y. 2011 m. vasario 15 d., ir jis baigėsi 2011 m. kovo 7 d.

Kaltinamojo N. Š. gynėjas advokatas D. Žiedas savo skunde nurodo, kad, atsižvelgęs į savo užimtumą, numatė skundą parengti paskutinėmis apskundimo termino dienomis – kovo 3-7 d. Tačiau to padaryti nepavyko, kadangi 2011 m. kovo 4 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kaip pagrįstai nurodo advokatas savo skunde, proceso dalyvio liga gali būti pripažįstama svarbia priežastimi, sutrukdžiusia jam atvykti į teismo posėdį ar laiku pateikti teismui procesinį dokumentą. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali būti vertinama kaip svarbi ir objektyvi kliūtis laiku paduoti skundą.

BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą. Vadinasi, gynėjas turi pareigą taip planuoti savo laiką ir darbo krūvį, kad nebūtų pažeisti jo ginamojo asmens interesai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato gana ilgą laiko tarpą (20 dienų) skundo dėl nutarties, kuria išspręstas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas, padavimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, N. Š. gynėjui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas besibaigiant apskundimo terminui – 2001 m. kovo 4 d. Vadinasi, iki šios dienos advokatas D. Žiedas turėjo pakankamai laiko įvykdyti jo ginamojo N. Š. pavedimą ir paduoti skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties. Juolab, kad, kaip nurodė pats advokatas D. Žiedas savo skunde, tokio pobūdžio skundo parengimas užima vos keturias valandas laiko. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismo sprendimas atmesti kaltinamojo N. Š. gynėjo advokato D. Žiedo prašymą atnaujinti nutarties apskundimo terminą yra pagrįstas, o gynėjo paduotas skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

kaltinamojo N. Š. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.